Vestuvės, jei jos ne mūsų, dažniausiai domina kaip konceptas: bus ar nebus. Kas kita, jei esame pakviesti į svečius. Tada pasidaro smalsu daugelis dalykų, pradedant muzikantais ir baigiant vaišėmis bei puotos trukme. Šiandienos vestuvėse nunyko kai kurios senos lietuviškos tradicijos, o besituokiantieji savo šventėje vadovaujasi moderniais papročiais.
Nunykusios tradicijos
20 metų organizuojanti įvairiausius pobūvius Kristina Kaikarienė sakė nebeskaičiuojanti, kiek per tą laiką surengė vestuvių: „Per 1 tūkst. Pamečiau skaičių, kadaise skaičiavau.“ Ilgametę patirtį sukaupusi vestuvių planuotoja gali pasakyti, kurios vestuvių tradicijos išsikvėpė, ir kokios naujovės užėmė jų vietą.
„Mano klientės nebenori lėliukų vyniojimų ir piršlių korimų, ant stalų nebeliko 3–4 karštų patiekalų kaip anksčiau. Šventės tapo gražesnės, elegantiškesnės, labiau organizuotos. Dar kažkur yra ir vardai, ir raidės, sudėliotos iš rūtų, bet mano klientas ne toks“, – teigė garsioji vestuvių organizatorė K.Kaikarienė.
Kaunietė Lolita Stulginskienė-Gervickienė, laisvalaikiu dirbanti renginių vedėja, atskleidė, kad vestuvių užsakovai neoficialiai yra skirstomi į aukštuomenę, vargšus, nesamdančius net vestuvių muzikantų, ir vidutiniokus, kuriems koncertuoja taip vadinami žemiški muzikantai, o ne televizijos bei didelių salių išpaikintos žvaigždės.
Su muzikos grupėmis „Metronomas“ ir „Veža“ dirbusi L.Stulginskienė-Gervickienė pritarė, kad senosios lietuvių vestuvių tradicijos baigia išnykti: „Piršlio korimas, stalo užėmimas, kai jį užsėda apsimetėliai jaunieji, ir nuotakos vogimas pasitaiko itin retai.“ „Apie rūtų vainikėlį yra nutylima, tokia tradicija nebeegzistuoja“, – pridūrė daugiau nei 10 metų vestuves vedanti šviesiaplaukė.
Pastovu – 2 mylintys žmonės
„2 mylintys vienas kitą žmonės, bažnyčia, vestuvinis valsas. Šie dalykai nesikeičia“, – teigė K.Kaikarienė. Paklausta, kokia vestuvių planuotojos darbo dalis yra patraukliausia, moteris atsakė, kad jai labiausiai patinka ceremonija bažnyčioje: „Pati jautriausia ir svarbiausia akimirka – poros ėjimas altoriaus link.“
„Sutikti su duona ir druska, šeimos židinys, žinoma, „karti, karti“, – apie išlikusią tradiciją raginti jaunuosius pasibučiuoti pasakojo L.Stulginskienė-Gervickienė. – Dainuoti ilgiausių metų, mesti puokštę, pabaigoje perpjauti tortą. Per vieną vakarą labai daug nepadarysi, o 2 dienų vestuvės pasitaiko vis rečiau – tik kartą per sezoną.“
Susitikę su jaunaisiais, šventės vedėjai užduoda klausimą: „Švęsite su tradicijomis ar be jų?“ „Dažniausiai pasirenkamas aukso vidurys: dalis tradicijų ir dalis aktyvios veiklos, žaidimų, su mažiau kalbų ir daugiau veiksmo“, – teigė L.Stulginskienė-Gervickienė. Anot jos, kai kurie jaunieji būna pasiruošę specialų šokį, kurį demonstruoja svečiams. Tai yra vis dažniau pasitaikanti naujovė.
Linksminasi ir jauni, ir seni
Kartais vestuvių organizatoriai prigalvoja tiek veiklos, kad svečiai su jaunaisiais iki vidurnakčio privalomąją programą vykdo. Tiesa, dažniausiai visiems būna labai linksma, o mėgstantys ramiai pasėdėti už stalo, iš anksto, tik pradėję planuoti asmeninę šventę, pasisako, kad norėtų subtilaus vedimo.
Kol atliekama visa surežisuota vestuvių eiga, išdalijama šeimos židinys ir pareigos būsimiems krikšto tėvams, ir naktis ateina. „Per vienas vestuves teko panaudoti net 31 veiklą, užimtumą – ir viskas per vieną vakarą. Publika nešoko, tostų nesakė, aš ir neverčiu, tik jei yra norinčių. Teko juos užiminėti, jie mielai sutiko“, – prisiminė vestuvių vedėja.
Nors tostai ir nėra stiprioji lietuvių užstalės veikla, kita pamėgta vestuvių atrakcija rodo, kad vis dar esame daininga tauta. Per vestuves yra labai mėgstamas L.Stulginskienės-Gervinskienės vedamas žaidimas „Chorų karai“: „Kartais už stalo sėdintys varžosi 10, kartais – net 40 min., žiūrint, kiek kompanija moka dainų. Tokie pasilinksminimai tinka ir jauniems, ir seniems, jie apjungia visus.“
Vestuvėse muzika – itin svarbi linksmybių dalis, bet gyvai grojantys vestuvių muzikantai taip pat pamažu užleidžia pozicijas didžėjams. Jaunimas nori šokių pagal šiuolaikinę muziką, o ne gyvai atliekamų, jiems lyg atgyvena skambančių dainų.
Kuriozų pasitaiko retai
Kruopščiai planuojamose vestuvėse didelių nesusipratimų ar kuriozų pasitaiko retai, nebent jaunosios suknelė aplaistoma raudonuoju vynu ar vandens purslais, plaukiant jachta.
Tiesa, linksmybėms tęsiantis kartais nutinka ir nesmagių dalykų. „Per vienas vestuves buvo sugalvota pavogti nuotaką, kuri buvo išplukdyta su valtimi į ežerą. Jaunikis šoko į vandenį, žinoma, ne su drabužiais, o pasidabinęs trumpikėmis ir peteliške. Atsitiko taip, kad vestuvinis žiedas paskendo 9 m gylyje. Bandymas surasti žiedą buvo nesėkmingas. Vėliau jaunieji planavo samdyti narus ir susirasti brangų, bažnyčioje šventintą žiedą. Tikiuosi, jie neprarado savo laimės“, – apkartusį nuotykį prisiminė vestuvių vedėja L.Stulginskienė-Gervinskienė.
Vis daugiau lietuvaičių teka už užsieniečių, o šventę giminei ir draugams rengia gimtojoje šalyje. L.Stulginskienei-Gervickienė jau teko vesti šventes už škoto, anglo, latvio ir meksikiečio ištekėjusioms lietuvaitėms. Kai skiriasi tradicijos ir maišosi kalbos, vestuvės neapsieina be vertėjo. Daugelis svetimose šalyse įsitvirtinusių lietuvių nesibaido nuosavų tradicijų ir nori jas pademonstruoti būtent per vestuves. „Pasitaiko, kad jaunieji gyvena užsienyje, o į Lietuvą grįžta tik atšvęsti vestuvių su draugais, todėl vestuves jiems organizuoja įgalioti asmenys“, – vestuvių vedėja prisiminė atvejį, kai visą šventę savo vaikui organizavo mama.
Vyrams nepavyduliauja
Pafantazavus, kokias vestuves sau suorganizuotų K.Kaikarienė, nors ir yra sėkmingai ištekėjusi, nė nemirktelėjusi atšovė, kad vos susituokusi nertų kur nors į kelionę užsienin, o su draugais švęsti nenorėtų. Ji paaiškino: „Didelis ar mažas biudžetas, vis tiek jis yra limituotas. Išleisti pinigus, kad pamaitintum ir pagirdytum krūvą žmonių, nematau tam tikslo. Su 1 ar 2 tūkst. eurų šventės nepadarysi, nes viskas brangu. Pinigus išleidus mudviejų kelionei ir įspūdis liks puikus, ir biudžetas nebus išmėtytas“, – svarstė vestuvių planuotoja.
Ar vyras nepavyduliauja savo gražiosios žmonos, kurios darbas – savaitgaliais, o dar ir trunka iki išnaktų? „Mano vyras yra buvęs keliose šventėse, kurias organizavau. Nėra ko pavydėti. Nusilakstai tiek, kad jokie komplimentai neatpirks kojų, trepsinčių kaip ančiuko“, – juokėsi moteris.
L.Stulginskienei-Gervickienei, vestuvių šventes vedančiai visoje Lietuvoje, dėl vyro pavydo taip pat netenka kentėti. Ištekėjusi vos prieš pusmetį, savo meilę moteris sutiko… darbe, tiksliau, vestuvėse. Jos vyras Saulius Gervickas – vestuvių muzikantas. Pora taip pat nekėlė tradicinių vestuvių. „Apsikeitėme aukso žiedais ir išvažiavome dirbti. Buvo labai smagus savaitgalis“, – savo asmeninę šventę prisiminė vestuvių vedėja.
AUŠRA ŽUPERKAITĖ SK ŽURNALISTĖ
