J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcija, atvėrusi dar XVIII–XIX a. siekiančias kapavietes, gali saugoti ir daugiau paslapčių, tik jau ne tokių senų.
J. Tilvyčio gatvės pigi rekonstrukcija jau sukėlė gyventojų ažiotažą dėl pietinėje miesto dalyje verčiamų statybinių liekanų. A. Bankauskaitės nuotr.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas paėmė iš statybvietės į V. Alanto gatvę suvežto grunto mėginius ištirti naftos produktų koncentracijai jame.
Gyvenamųjų namų pašonėje kalnus grunto, iškasto iš rekonstruojamos gatvės, supylęs rangovas ramus. Net ir paaiškėjus, kad gruntas per daugelį metų gali būti persisunkęs naftos produktais, atsakomybę prisiimtų ne papildomų išlaidų už jo išvežimą toliau nuo gyvenamųjų namų išvengę kelininkai, o tokį nurodymą davusi Panevėžio savivaldybė.
Šios vadovai aiškina tenorėję užpilti nendryną. Valdininkų bandymas pabūti ūkiškiems gresia atsisukti kitu galu ne tik dėl neaiškios grunto sudėties. Sunkvežimiai niokoja vos prieš pusantrų metų užbaigtos V. Alanto gatvės bortelius, naują šaligatvį.
Susirūpino saugumu
J. Tilvyčio gatvė tęsiasi rekonstrukcijos darbai, o panevėžiečiai neramiai stebi pietinėje miesto dalyje išaugusius grunto kalnus.
Nors sunkiasvorės mašinos su gruntu iš statybvietės į V. Alanto gatvę važinėja jau daugiau nei mėnuo, aplinkosaugininkai tik dabar susirūpino jį ištirti. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė pripažįsta, jog grunto mėginiai ištirti paimti tik rugpjūčio pradžioje, o išvadas, kokias medžiagas Savivaldybė leido sandėliuoti gyvenamųjų namų pašonėje, pateikti rengiamasi tik kitą savaitę.
Tai bene pirmas kartas, kai tokie kiekiai neištirto gatvės grunto supilami prie gyvenamųjų namų. Aplinkosaugininkai tiria naftos produktų koncentraciją grunte, tačiau net plika akimi matyti, kad supiltas smėlis sumišęs su statybų atliekomis.
Kitas iš J. Tilvyčio gatvės išraustų statybų liekanų kalnas išaugo toje pačioje gatvėje daugiabučių gyvenamųjų namų pašonėje esančiame privačiame sklype – krepšinio aikštelėje.
J. Tilvyčio gatvę rekonstruojantis rangovas, Savivaldybei pritarus, statybų liekanas suvertė tiesiog po gyventojų langais privačiame sklype – buvusioje krepšinio aikštelėje. A. Bankauskaitės nuotr.
Laimėjo pigiausi
Savivaldybės skelbtą konkursą rekonstruoti J. Tilvyčio gatvės dalį laimėjo Vilniuje registruota prancūzų kapitalo įmonė „Eurovia Lietuva“, pasiūliusi mažiausią kainą. Užsakymą ji įsipareigojo atlikti už 1 mln. 205 tūkst. 164 eurus. Dalyvauti konkurse prašymus buvo pateikusios šešios įmonės, tačiau iš jų net trys – „Aukštaitijos traktas“ bei mažiausias kainas siūlę „Kauno keliai“, „Trotas“ eliminuotos kaip neatitikusios reikalavimų: nepatikslino kvalifikacijos arba nepateikė draudimo garanto.
Į Savivaldybės su „Eurovia Lietuva“ pasirašytą sutartį įtrauktame techniniame projekte aiškiai įvardyta, kaip, vadovaujantis įstatymais, turi būti sutvarkytos susidariusios statybinės liekanos: „saugomos statybos teritorijoje tvarkingose krūvose, uždaruose konteineriuose arba kitoje dengtoje taroje, jei jos neužteršia aplinkos“ bei iki statybos darbų pradžios turi būti sudaryta sutartis su statybinį laužą utilizuojančia įmone. Tai reiškia, kad visos statybų liekanos negali būti atvirai suverčiamos tiesiog mieste.
Tokį techninį projektą patvirtinusi Savivaldybė taip pat numatė, kad J. Tilvyčio gatvę tvarkantis rangovas turi išardyti ir išvežti 4 670 kvadratinių metrų šaligatvių 3,125 kilometro senų bortelių, nufrezuoti iš išvežti beveik 10 000 kvadratinių metrų senos asfaltbetonio dangos, taip pat iškasti iš išvežti 18 000 kubinių metrų grunto.
Taigi rekonstruojant J. Tilvyčio gatvės turi būti išvežta 19,34 tūkst. kubinių metrų iškastų medžiagų: grunto ir statybinių liekanų.
Skaičiai neatrodytų tokie įspūdingi, jei visa tai nebūtų suversta po gyventojų langais.
Dėl grunto galvos neskauda
„Eurovia Lietuva“ direktorius Stanislovas Kablys rodo į Savivaldybę. Tai ji nurodžiusi gruntą pilti V. Alanto gatvėje. „Jei būtų kitur nurodę, kitur būtume pylę“, – aiškino S. Kablys.
Direktorius neslepia nežinantis, ar prie gyvenamųjų namų verčiamas gruntas saugus. Mat Savivaldybės pateiktame techniniame projekte nėra rangovui įpareigojimo ištirti, ką iškasę.
„Užterštas ar ne, bet vežti sprendimą ne mes padarėme. Laikomės, kas buvo numatyta projekte. Nieko patys neišsigalvojome. Jei bus įrodyta, kad užterštas, bus nebe mūsų kaltė. Savivaldybė turės galvoti, kaip utilizuoti“, – ramus „Eurovia Lietuva“ direktorius.
Nors iš grunto kalnų Alanto gatvėje kyšo betono liekanos, S. Kablys neigia, kad jame yra statybinio laužo.
„Jei ardai gatvę, akmenukas ar seno borto gabaliukas visada bus. Bet ten praktiškai yra skaldos sluoksnis ir smėlis, tai natūralūs gamtos produktai“, – įrodinėjo įmonės vadovas.
Į J. Tilvyčio gatvėje krepšinio aikštelę statybų laužas suverstas vėlgi Savivaldybei leidus.
Rangovas žada šaligatvio, asfaltbetonio ir kitas statybines liekanas iš čia išgabenti baigęs darbus, tai yra dar maždaug po poros mėnesių.
Išvengė ilgų kelionių
Leidusi rangovui gruntą ir statybų laužą versti mieste Savivaldybė turėjo gerokai jam palengvinti darbą. Įprasta praktika, kad statybų įmonės tokias liekanas veža į savo gamybines bazes – liekanos atskiriamos ir utilizuojamos, o išvalytas, persijotas gruntas vėliau panaudojamas kituose projektuose.
„Eurovia Lietuva“ Panevėžyje tokios bazės neturi. Tad, jei ne Panevėžio valdžios geranoriškumas, bendrovei veikiausiai būtų tekę 19, 34 tūkst. kubinių metrų grunto ir statybinių liekanų, o tai galėtų būti maždaug 1 611 savivarčių, vežti į gamybinę bazę Vilniuje.
S. Kablys dėl to nemato problemos.
„Galėjome ir kitur vežti. Kainai tai nebūtų turėję daug įtakos. Grunto kiekiai nėra labai dideli“, – aiškina direktorius.
Atkasė ne pilį
Susidomėjimą Panevėžio pietinėje dalyje iškilusiais statybinių atliekų kalnais S. Kablys vertina kaip konkurentų puolimą. Esą kažkam kliūna, kad sugebėjo pasiūlyti J. Tilvyčio gatvės atkarpą rekonstruoti pigiai – už 1,2 mln. eurų.
Rangovas neatmeta, kad ši suma gali ir išaugti. „Kaina kol kas nepakito. Jei nebus nenumatytų darbų, ji ir neturėtų pakisti“, – teigė S. Kablys.
Visgi J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcija miestui jau pabrango 4 tūkst. eurų. Tiek biudžetui kainuos archeologų darbas.
Nors Savivaldybės ir „Eurovia Lietuva“ sutartyje numatyta, kad į rangovo numatytą darbų kainą įeina ir archeologinių tyrinėjimų išlaidos, Savivaldybė ir už juos rengiasi sumokėti pati.
Administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas archeologų triūsą vadina detaliu archeologiniu tyrimu, o tai esą ne tas pats, kas sutartyje numatyti tyrinėjimai.
„Kadangi nežinojo, ką rado, taigi ne pilį ar kokį kitą didelį objektą, Savivaldybė nusprendė atlikti detaliuosius archeologinius tyrimus. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas Savivaldybę įpareigoja tą padaryti. Nematau čia jokio kriminalo“, – žodžių žaismą aiškino R. Vyžintas.
Archeologai rekonstruojamos J. Tilvyčio gatvės 158 kvadratinių metrų plote atkasė 51 kapą, siekiantį XVIII–XIX a. Šiuo metu radiniai, kaulai, įkapių detalės, saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje ir bus perduoti antropologiniams tyrimams Vilniuje.
Taupė pinigus
Savivaldybės geranoriškumą leidžiant rangovui sutaupyti gruntą verčiant čia pat, Panevėžyje, R. Vyžintas aiškina ūkiškumu.
Net 50 proc. iš J. Tilvyčio gatvės išvežto grunto V. Alanto gatvėje išpilta, pasak pavaduotojo, bandant užversti pelkėtą vietą.
„Kažkada, po keliolikos ar keliasdešimt metų, bus tiesiama antra V. Alanto gatvės dalis. Tada nebereikės pilti grunto, būsime ūkiškai, ekonomiškai ir racionaliai pasielgę“, – neabejoja R. Vyžintas.
Anot jo, jei gruntas būtų vežamas toli, miestui gatvės tvarkymo darbai pabrangtų – rangovas į kainą įskaičiuotų kelionės išlaidas.
„Mes jau ir taip privertėme rangovą kitą 50 procentų grunto vežti labai dideliu ir jam nepatogiu atstumu į kapines Šilaičiuose, kad ten sukeltume grunto lygį“, – aiškino pavaduotojas.
Nelenda į rangovo kišenę
Paklaustas, ar rangovas, teikdamas konkursui pigų pasiūlymą, nebuvo į kainą iš anksto įskaičiavęs statybinių liekanų išvežimo išlaidų, R. Vyžintas atsakė nelendantis į rangovo „virtuvėlę“.
Tačiau pasiteiravus, kada – dar prieš skelbiant konkursą ar jau turint jo laimėtoją, Savivaldybei šovė ūkiška mintis laužo nevežti iš miesto, o suversti prie gyvenamųjų namų, R. Vyžintas pripažino tokią idėją atėjus jau įsibėgėjant darbams.
„Į mus kreipėsi rangovas ir paprašė nurodyti, kur vežti gruntą. Mes nusprendėme 50 procentų vežti labai toli, į Šilaičių kapines, ir, žinodami, kad V. Alanto gatvėje yra labai negražus nendrynas, nusprendėme vietoj nendrių supilti gruntą, kad atrodytų estetiškai“, – aiškino R. Vyžintas.
Į V. Alanto gatvę vežamas gruntas su statybinėmis liekanomis pilamas šalia jau vos prieš pusantrų metų užbaigtos šios gatvės pirmosios dalies. Sunkvežimiai su gruntu ir laužu važiuoja per naujai įrengtus šaligatvius, laužo naujos gatvės bortus, sunkusis transportas kerta gatvės apšvietimo kabelių liniją, suniokotas skiriamosios juostos veja, statybų laužu užpilta vandens nutekėjimo sistema.
„Gruntą vežanti technika kabeliams nieko nepadarys. O jei yra šalia požeminės komunikacijos, mes ant jų nepilame“, – galimą žalą neigia R. Vyžintas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
