Laima Zilporytė (dešinėje) 1988-aisiais Seule iškovojo bronzos medalį. Asmeninio archyvo nuotr.
Šį penktadienį viso pasaulio sporto gerbėjų dėmesį trims savaitėms sukaustys XXXI vasaros olimpinės žaidynės, o ką byloja mūsų olimpinė praeitis?
Didžioji dauguma Lietuvos olimpinės rinktinės narių jau įsikūrė Rio de Žaneiro olimpiniame miestelyje. Naktį iš penktadienio į šeštadienį didžioji dauguma jų per iškilmingą žaidynių atidarymą žingsniuos „Maracana“ stadiono danga ir mojuos milijardui planetos gyventojų, kurie gyvai per televiją stebės spalvingą olimpiados pradžią.
O kaip sekėsi lietuvaičiams jų debiutinėse vasaros žaidynėse? Ir apskritai – kuri olimpiada yra debiutinė mūsų šalies sportininkams? Galbūt mažai kas žino, kad panevėžietis, žinomas istorikas, pedagogas Juozas Brazauskas – ir aistringas olimpinių žaidynių sirgalius.
„Daug metų domiuosi olimpinių žaidynių istorija. Tai savotiškas hobis“, – teigė J. Brazauskas, 1996 metais išleidęs knygelę „Šimtas olimpinių žaidynių mįslių“. Prieš olimpinių žaidynių atidarymą istorikas pasidalino susisteminta medžiaga apie lietuvių startus olimpinėse žaidynėse.
Skaudus debiutas
Istorija yra ir faktų, ir skaičių kalba: tai liečia ir olimpinių žaidynių startus. Du nepriklausomybės laikotarpiai ir du jaudinantys lietuvių startai: sėkmės ir nesėkmės. Prancūzija – pirmoji šalis, kurioje startavo lietuvių olimpiečiai. 1924-ųjų gegužės 25-ąją Paryžiuje futbolo aikštėje mūsų futbolo komanda debiutavo olimpinėse žaidynėse. Pralaimėta 0: 9 šveicarams.
Pasiguosti galime nebent tuo, kad šveicarai tapo žaidynių vicečempionais. Kartu nesitreniravusi, likus kelioms dienoms iki žaidynių surinkta komanda, praėjus 10 valandų po 40 val. kelionės traukiniu komanda į kitą etapą nepateko. Be futbolininkų, Paryžiuje startavo 188 km plento lenktynėse du dviratininkai – Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas, bet distancijos neužbaigė. Štai tokia buvo pradžia.
1928 m. Šveicarijos Sankt Morico kurorte vyko antrosios žiemos olimpinės žaidynės. Įvairių sparto šakų populiarintojas ir pradininkas Kęstutis Bulota dalyvavo keturiose greitojo čiuožimo varžybose, bet žymesnių rezultatų nepasiekė. Tais pačiais metais Amsterdame vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse startavo 12 Lietuvos olimpiečių: 2 boksininkai, 4 dviratininkai, 5 lengvaatlečiai ir 1 sunkumų kilnotojas. Aukščiausią 5-8 vietas pasidalijo geriausias mūsų boksininkas Juozas Vinča. Iki karo Lietuvos sportininkai daugiau nedalyvavo žaidynėse.
Su okupantų vėliava…
1952 m. sovietų okupacijos metu penki lietuviai atstovavo SSRS rinktinę krepšinio aikštelėje. Iškovoti pirmieji sidabro medaliai: juos pelnė Steponas Butautas, Kazimieras Petkevičius ir Justinas Lagunavičius. Boksininkas, tuometinis SSRS sunkiojo svorio čempionas Algirdas Šocikas užėmė 5-8 vietas, fechtuotojas Juozas Udras 13 vietą.
1956 m. tolimąją Australiją išvyko 7 lietuviai, kurie pelnė 5 medalius. Sidabrą iškovojo krepšininkai K. Petkevičius, Stasys Stonkus ir Algiras Lauritėnas. Sidabru pasipuošė ėjikas, kilęs nuo Ramygalos, Antanas Mikėnas. Bokslininkas Romualdas Murauskas iškovojo bronzos medalį.
1960 m. keturi lietuviai parvežė trys medalius. Romoje pirmuosius sidabro medalius pelnė trijų vasaros olimpinių žaidynių dalyviai Zigmas Jukna ir Antanas Bagdonavičius. Pirmoji lietuvė, pelniusi bronzos medalį – legvaatletė, ietės metikė Birutė Kalėdienė. Baidarininkas Mykolas Rudzinskas užėmė 4 vietą.
1964 m. startavo jau 16 lietuvių, iš jų net 10 akademinio irklavimo atstovai. Bet parvežtas tik vienas sidabro medalis – vicečempionu tapo boksininkas Ričardas Tamulis. Savo vardą į žaidynių istoriją įsirašė lengaatletis, bėgikas Adolfas Aleksiejūnas, kuris 3000 m. kliūtinio bėgimo atrankos varžybose pasiekė olimpinį rekordą. Finale, deja, jis užėmė 7 vietą.
1968 m. tolimojoje Meksikoje pagaliau į Lietuvą atkeliavo aukso medalis. Pirmuoju olimpiniu čempionu tapo bokslininkas Danas Pozniakas. Aukso medalį pelnė ir tinklininkas Vasilijus Matuševas, vicečempionu tapo buvęs panevėžietis, šiuolaikinės penkiakovės atstovas Stasys Šaparnis ir boksininkas Jonas Čepulis. Bronzą pelnė aštuonvietės irklavimo valties atstovai – keturi lietuviai – Z. Jukna, Antanas Bagdonavičius, Vytautas Briedis ir Juozapas Jagelevičius. Pirmąjį bronzos medalį olimpinėse žaidynėse pelnė krepšininkas Modestas Paulauskas.
1972 m. Miunchene aštuoni lietuviai pelnė trys apdovanojimus: olimpiniais čempionais tapo krepšininkas M. Paulauskas, kanojų irkluotojas Vladislovas Česiūnas, sidabro medaliu pasipuošė lengvaatletė, 800 m bėgikė Nijolė Sabaitė.
1976 m. Monrealyje startavo 8 sportininkai, pelnyti 7 medaliai. Olimpiniais čempionais tapo krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė – Nenėnienė. Sidabras atiteko irkluotojai Klavdijai Koženkovai ir Vytautui Butkui. Bronzą parsivežė irkluotojos Genovaitė Ramoškienė ir Leonora Kaminskaitė bei plaukikas Arvydas Juozaitis, atrankos varžybose pasiekęs olimpinį rekordą.
1980 m. Maskvos olimpiadoje 16 lietuvių iškovojo 11 medalių. Čemopionais tapo krepšininkė A. Rupšienė ir Vida Beselienė, rankininkė A. Česaitytė-Nenėnienė ir Sigita Strečen. Aukso medaliu pasipuošė plaukikai Lina Kačiušytė, pelniusi ir olimpinį rekordą ir Robertas Žulpa.
Čempionu tapo ir lengvaatletis 4×400 m estafečių varžybose startavęs Remigijus Valiulis. Sidabru pasipuošė rankininkas Valdemaras Novickis. Bronzos medalius iškovojo krepšininkas Sergejus Jovaiša ir du irkluotojai – Jonas Pinskus ir Jonas Narmontas. Olimpiadą Maskvoje boikotavo Vakarų šalių sportininkai, paklusę valstybių vyriausybių politiniam spaudimui.
1984 m. Sarajeve žiemos olimpinėse žaidynėse aukso medalį pelnė esafetės 4×7,5 km. lenktynėse startavęs biatlonininkas Algimantas Šalna. 10 km individualiose varžybose lietuvis užėmė 5 vietą. Tais pačiais metais vykusias vasaros olimpines žaidynes Los Andžele boikotavo SSRS ir jai ištikimų socialistinių šalių sportininkai.
1988 m. Seule vykusiose vasaros olimpinėse žaidynėse SSRS sudėtyje buvo gausiausia iki tol lietuvių delegacija – 23 sportininkai, kurie iškovojo 15 medalių, iš jų net 10 aukso. Juo pasipuošė krepšininkai Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, futbolininkai Arminas Narbekovas ir Arvydas Janonis, rankininkas V. Novickis, dviratininkas Gintautas Umaras, pelnęs net du aukso medalius.
Sidabro medalį parsivežė plaukikas Raimundas Mažuolis ir du lengaatlečiai – Laimutė Baikauskaitė ir Romas Ubartas. Bronzą pridėjo krepšininkė Vitalija Tuomaitė bei dviratininkė, šiuo metu Panevėžyje gyvenanti Laima Zilporytė.
Tęsinys – kitame dienraščio numeryje, antrojoje dalyje – po Nepriklausomybės atgavimo nuo 1992 m. mūsų olimpiniai pasiekimai.
Linas JOCIUS
