Karolinos Pancevič nuotr. „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ žygis prasidėjo: sekmadienį Algirdas Šimoliūnas (kairėje) ir Sakalas Uždavinys nuo Pociūnų sklandytuvais pasiekė Panevėžio Stetiškių aerodromą.
Sekmadienį Pociūnuose prasidėjo ambicingas „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ žygis, kurio metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos sklandytojai sieks įveikti 700 km atstumą virš Baltijos šalių.
Vienas esminių žygio tikslų – paneigti egzistuojantį stereotipą, jog sklandytuvais negalima įveikti ilgų atstumų. Tai pirmasis tokio pobūdžio skrydis istorijoje, kuriuo siekiama ne tik atskleisti sklandymo grožį, ypatumus ir sunkumus, tačiau drauge pažymėti bendrą Baltijos šalių sklandymo ir politinę istoriją bei draugystę.
Skrydžio iniciatorius ir sklandytojas, žygio idėjinis vadovas panevėžietis Algirdas Šimoliūnas, jo idėjai pritarė dar du sklandytojai: jaunimo rinktinės narys Ignas Bitinaitis ir žinomas aktorius Sakalas Uždavinys. Nors visi šie aviatoriai dalyvauja sklandymo sporto varžybose, toks oro žygis jiems yra naujas sportinis iššūkis.
Sklandymas – viena aktyviausiai Lietuvoje veikiančių mažosios aviacijos sričių. Tai daug ryžto bei kantrybės reikalaujantis sportas, kuriuo Lietuvoje profesionaliai užsiima nemažas būrys sklandytojų.
„Kiek truks kelionė sklandytuvais virš Baltijos šalių pasakyti sunku, kadangi, viską lems oro sąlygos ir mūsų sklandytojų meistriškumas. Tikiu, jog drauge mes galime daugiau negu po vieną“, – prieš žygį sakė A. Šimoliūnas. Visgi, pirmadienio oras nebuvo palankus žygiui, sklandytojai dieną praleido Panevėžio aerodrome Stetiškėse.
Ruošdamiesi ilgam skrydžiui, pilotai kone kasdien atliko „namų darbus“: braižė maršruto atkarpas, rinko informaciją apie pakelės aerodromus, į kuriuos teks leistis, analizavo orų prognozes, ruošė sklandytuvus. Pirmadienį dieną mintimis apie žygio pradžią pasidalino jo vadovas panevėžietis Algirdas Šimoliūnas.
– Kaip sekėsi sekmadienį, kiek įveikėte kilometrų? Ar pavyko pasiekti numatytus dienos tikslus?
– Sekmadienį nusklendėme 170 km. Tai nėra didelė distancija, bet vakar buvo sudėtingos sąlygos, vyravo neaukštas debesų padas – 800-900 metrų. Buvo nestiprūs kėlimai, nedaug įšilęs žemės paviršius. Labai pasisekė išlaviruoti tarp lietaus, debesų ir sėkmingai pasiekėme Panevėžį.
Sekmadienį skridome dviese, su Sakalu Uždaviniu, mūsų trečiasis kolega prisijungs nuo Panevėžio.
– Kaip apskritai pavyko prikalbinti kolegas tokiam žygiui?
– Kolegos, sužinoję apie šį žygį, reagavo labai entuziastingai. Prisijungti prie žygio buvo norinčių daugiau, apie 10 pilotų. Bet visi pilotai šiuo metu yra gana užimti, nemažai varžybų, juk Pociūnuose dabar vyksta pasaulio čempionatas. Prisijungė tie, kurie labiausiai norėjo, viską metė į šoną ir nusprendė dalyvauti šiame žygyje per Baltijos valstybes.
– Kiek laiko užtrukote, kol pasiruošėte šiam žygiui?
– Pirmieji pasiruošimo darbai pradėti prieš porą mėnesių. Užtruko komandos formavimas, rėmėjų paieška, yra nemažų išlaidų, reikėjo pasiruošti skrydžių planus, techniką, navigaciją. Sąlygos yra kiek sudėtingos, tačiau tokiu būdu parodome, kad ir vyraujant tokiam orui su sklandytuvu galima toli skristi.
– Antradieniui orų prognozė nėra tokia palanki sklandymui, ar tai nesumaišys jūsų plano?
– Taip, prognozės nėra optimistinės, tačiau sąlygos gerėja, manome, kad antradienį Panevėžio aeroklube Stetiškėse startuosime ir skrisime link artimiausio Latvijos miesto Jekabpilio. Manau, šį punktą tikrai pasieksime, jei oras bus geras, galbūt skrisime dar toliau, gilyn į Latviją. Antradienį skrisime jau tryse, prie mūsų prisijungs Ignas Bitinaitis, jaunimo sklandymo rinktinės narys.
– O kolegos latviai? Ar jie prisidės prie jūsų žygio?
– Niekas. Latvijoje sudėtinga situacija su sklandymu, trūksta entuziastų, niekas negalėjo prisijungti.
– Kada planuojamas finišas? Kur tiksliai ketinate užbaigti savo maršrutą?
– Estija yra mūsų tikslas. Ji gana entuziastingai sutiko mus priimti, suteiks nakvynę, apgyvendins, turėsime progų pabendrauti su Estijos aviatoriais. Paskutinis mūsų taškas – prie Tartu miesto esantis oro uostas, finišuosime šalia jo.
– Grįšite, ko gero, su keturratėmis transporto priemonėmis?
– Greičiausiai taip, nebent būtų labai geri orai, tada pratęstume žygį atgal.
– Su kuo reikėjo derinti skrydžio informaciją, detales?
– Yra tokia bendra tvarka, „Oro navigacijai“ padavėme informaciją dėl skrydžio plano, vėliau Baltijos šalių atitinkamos institucijos yra informuojamos apie mūsų skrydį: trajektorija, laikas, maršrutai.
Linas JOCIUS
