Gyvenimo kelias grįstas sportu

Liepos 29-ąją, 80-ies metų jubiliejų švenčia ilgametis įvairių sporto šakų varžybų organizatorius ir iniciatorius, sporto komentatorius Marijonas Gečas.

Malonus dėmesys

„Skambučiai netyla nuo ryto. Iš tiesų turiu dar daug draugų. O jei dar paskambintų tie, kur jau kapuose guli!“, – juokiasi M. Gečas.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo signataras, Lietuvos sporto sąjungų draugijos (SSD) „Žalgiris“ garbės narys, miesto Biliardo federacijos garbės prezidentas – tai tik keli Marijono Gečo titulai, apibūdinantys jo gyvenimo kelią. Neabejotina, jį jubiliejaus proga sveikins ir Lietuvos krepšinio federacijos atstovai bei sulauks asmeninių Vlado Garasto linkėjimų.

Ko gero, nerastume nė vieno bent kiek sportu besidominčio žmogaus Panevėžyje, kuris nepažinotų Marijono Gečo. Aktyvus įvairių sporto šakų varžybų organizatorius ir komentatorius jau daugelį metų yra neatsiejama Panevėžio sporto dalis.

Penktadienį jį aplankė miesto Savivaldybės meras Rytis Račkauskas ir Sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Jasiukaitis. M. Gečui įteikta mero padėka už ilgametį profesionalų darbą ir svarų indėlį plėtojant Panevėžio miesto sportą. „Sveikinu garbingo jubiliejaus proga. Linkiu sveikatos, stiprybės ir geros nuotaikos. Išlikite ir toliau toks sportiškas bei jaunatviškas“, – linkėjo meras R. Račkauskas. Susitikimo metu M. Gečas papasakojo apie savo sportinę karjerą, laimėjimus bei pasidalino jaunystės prisiminimais.

Trauma sustabdė karjerą

1936 metų liepos 29 dieną Panevėžyje buvusio karininko ir prekybininko Juozo bei mokytojos Zofijos šeimoje gimęs Marijonas prisimena, kad jo sportinis kelias prasidėjo 1951-ųjų rugsėjo 1-ąją. Būtent šią dieną M. Gečas įsitraukė į Viliaus Variakojo sporto mokyklą ir susiejo savo gyvenimą su sportu. Taigi veterano sportinis deglas liepsnoja jau beveik šešiasdešimt penkerius metus.

Po trejų metų, 1954-aisiais, Marijonas baigė Panevėžyje sporto mokyklą ir 1955 m. išvyko mokytis į Kauną. 1960 metais baigė pedagogikos studijas Kauno kūno kultūros institute (KKI) ir grįžo į gimtąjį miestą. Vietoje nenustygstantis ir kupinas idėjų sporto specialistas įsidarbino sporto draugijoje „Spartakas“ instruktoriumi ir puoselėjo visas sporto šakas.

Jaunatviškai atrodantis, energingas ir visuomet pasitempęs, besišypsantis 80-ies M. Gečas teigia, kad ilgaamžiškumo paslaptis – jo žemaitiškas kraujas.

„Mano tėtis buvo iš Plungės, Žemaitijos husarų pulko generolo Nagevičiaus adjutantas. 1930 metais atvyko į Panevėžį ir čia pasiliko.

Nors esu gimęs Aukštaitijoje, tačiau turiu žemaitiško kraujo. Mama man visuomet sakydavo, kad svarbiausia yra ne mokslas, o žmogiškumas. Jeigu nori būti žmogumi ir kad tave gerbtų, visų pirma reikia gerbti save. Nesu savimyla, tačiau niekuomet nebuvau sau priešas. Sąžiningai dalinuosi su visais tuo, ką turiu. Būtent šiuo devizu ir vadovaujuosi visą savo gyvenimą“, – prisipažino M. Gečas.

Bene svariausių laimėjimų sportininkas pasiekė krepšinyje – vienu metu rungtyniavo „Žalgirio“ rezervinėje komandoje ir tapo šalies čempionato prizininku. Beje, jei ne plyšę kryžminiai kelio raiščiai, galbūt jo krepšininko karjera būtų paženklinta pergalingais „Žalgirio“ sezonais. Tačiau XX a. šeštojo dešimtmečio viduryje tokia trauma reiškė beveik karjeros pabaigą. M. Gečas žaidė krepšinį, tačiau į aukščiausią lygį nebesugrįžo.

Kaip prisimena M. Gečas, meilę krepšiniui jam įskiepijo Vilhelmas Variakojis. „1947 metais, kai į Panevėžį atvyko Vilhelmas Variakojis, susidomėjau krepšiniu. Nors jis nebuvo baigęs jokių mokslų, susijusių krepšiniu, tačiau buvo tikras mokytojas. Jo dėka krepšiniu labiausiai domiuosi ir šiandien. Labai džiaugiuosi, kad mano sūnus žaidė universiteto komandoje, gynė „Lietkabelio“ garbę. Smagu, kad ir mano anūkas Kasparas yra užsikrėtęs krepšiniu“, – krepšinio tradicijos tęstinumu džiaugėsi M. Gečas.

Nenorėjo tartauti tik vienai sporto šakai

Nors veteranui puikiai sekėsi visos sporto šakos, kurias tik išbandė, tačiau ypač aukštų rezultatų nepasiekė. Kaip prisipažino, išsigando, kad gali tapti vergu. „Nenorėjau atsiduoti vienai kuriai nors sporto sričiai. Tiesiog bijojau tapti vienos sporto šakos vergu. Atsisakiau sporto aukštumų ir padariau save laisvą. Tiesiog jaučiau, kad esu organizatorius“, – tikino M. Gečas.

Marius sportu sudomino vieną geriausių visų laikų miesto boksininkų, Europos čempioną, pasaulio vicečempioną, Atlantos olimpinių žaidynių dalyvį Vitalijų Karpačiauską. Pasak jo, boksą jis pasirinko tik M. Gečo dėka.

Marijonas – ta grandinės dalis, kuri jungia skirtingas kartas. Jis gali papasakoti ir cituoti Vilhelmą Variakojį, Raimundą Sargūną, Vidmantą Paškauską, juk daugeliui jaunesnės kartos sporto mėgėjams tai pavardės iš sporto istorijos lapų. M. Gečas pasakoja pusę amžiaus siekiančias istorijas ir cituoja pašnekovus taip, lyg viskas būtų vakar įvykę. Turint laiko, jo istorijų galima klausytis valandų valandas. Manau, visą tai būtų galima patalpinti į gerą autobiografinę knygą.

Šios savaitės viduryje skambino stalo teniso atstovai, prašė pasveikinti nuo jų M. Gečą, vėliau panašaus prašymo sulaukiau iš „Alex“ biliardo klubo. Neabejoju, Marijonas sulauks boksininkų, krepšinio, futbolo bendruomenių bei kitų sporto šakų atstovų sveikinimų.

Vyresnės kartos futbolo gerbėjai puikiai pamena M. Gečo balsą „Aukštaitijos“ stadione pranešinėjant „Ekrano“ rungtynių informaciją, jo balsas žinomas tradicinio V. Karpačiausko vardo bokso turnyro dalyviams ir svečiams.

M. Gečas visada turi savo nuomonę apie miesto sporto problematiką ir nevynioja žodžių į vatą: rėždavo tiesiai šviesiai ką galvoja. Žinoma, ne visiems tai patikdavo, bet juk Marius ir nesistengdavo kiekvienam įtikti.

Lyg sporto muziejuje

Užsukus į jo butą, iškart supranti, kad papuolei į jaukų sporto muziejų. Knygų lentynose – sporto literatūra, ant sienų – plakatai su atletais, padėkos raštai, atminimo suvenyrai, dovanos, atskirame kampe – sporto žiniasklaidos akreditacijos.

Sporto legenda visuomeniniais pagrindais eilę metų dirbo radijuje. Nuo 1959 metų iki dabar jo pavardė neretaio sušmėžuoja miesto dienraščiuose, panevėžietis rengia straipsnius sporto tematika. Dažniausiai – apie intriguojančius biliardo turnyrus. „Gimiau ant biliardo stalo“, – juokiasi Marius. Jo sveikas, kupinas jumoro, požiūris į gyvenimą – lyg Mariaus vizitinė kortelė. Šis jo pokštas – neatsitiktinis. Verta pažymėti, kad biliardo pradininkas Panevėžyje buvo M. Gečo tėvas Juozas. Būtent jo dėka buvusioje „Kunigaikščių“ užeigoje netoli kino centro „Garsas“ buvo pastatytas pirmasis mieste biliardo stalas. Jį J. Gečas dar 1907 metais parsivežė iš Sankt Peterburgo (Rusija). Kaip juokauja M. Gečas, motina nesuskubo gimdyti ligoninėje, tad Marijonas pasaulį išvydo ant biliardo stalo.

Atskirame aplankale laikraščių iškarpos su jo duotais interviu, prognozėmis ar straipsniais apie jį.

Meilė sportui su laiku nė kiek nepriblėso: Marius aktyviai domisi visomis sporto šakomis, kuriose tarptautinėje arenoje dalyvauja lietuviai ir seka visas žinutes, kuriose informacija apie Panevėžio sportininkų pasiekimus.

„Esu savo gimtojo miesto patriotas. Laukiu artėjančių olimpinių žaidynių. Manau, mūsų krepšininkai turi visai neblogus šansus. Be diskusijų, pirma vieta – JAV rinktinei. Dėl kitų pozicijų vyks įtempta kova, daug ką lems sėkminga kova grupių etape. Jei pavyks užimti gerą poziciją, galime tikėtis Lietuvą matyti stipriausiųjų ketverte“, – prognozavo M. Gečas.

Linas JOCIUS