Penktadienį miestą šturmavo gausus būrys baltai pasidabinusių menininkų bei intelektualų. Improvizuotais pasirodymais jie pažadino įvairias Panevėžio vietas ir stojo į akistatą su istorija.
Dešimtą kartą organizuojamas projektas „Migruojantys paukščiai“ kasmet bendram darbui, dialogui ir kūrybos procesui suburia emigravusius ir Lietuvoje gyvenančius menininkus, kūrėjus bei intelektualus. Pernai kūrybinė laboratorija buvo įsikūrusi Kupiškyje, šiemet persikėlė į Panevėžį.
Šį kartą Aukštaitijos sostinėje savaitę savo idėjomis ir mintimis dalijosi net 30 žmonių. Pusė iš jų yra panevėžiečiai.
„Sąmoningai rinkome žmones, kad jie vienaip ar kitaip atstovautų skirtingiems Lietuvos miestams. Taip darėme norėdami sužinoti, kaip gyvenimas verda kitur“, – „Sekundei“ sakė projekto „Migruojantys paukščiai“ sumanytoja, kostiumų dizainerė Jolanta Rimkutė.
Visą savaitę projekto dalyviai kartu su aktyviais panevėžiečiais koncentravosi į tai, kas reikalinga ir naudinga miestui. Jie diskutavo apie Panevėžio įvaizdį, stipriąsias ir silpnąsias puses, išskirtines vietas ir asmenybes, jų populiarinimą bei visuomenės įtraukimą į miesto gyvenimą.
J. Rimkutės teigimu, norint atgaivinti miestą, svarbiausia yra suburti iniciatyvius bei miestui atsidavusius žmones, kurių Panevėžyje netrūksta. Vienas pagrindinių projekto „Migruojantys paukščiai“ tikslų buvo sužadinti, įkvėpti ir padrąsinti panevėžiečius, įtraukiant vietos kūrėjus į bendrą veiklą.
„Mes įvairių sričių žmonėms suteikėme platformą susitikti ir pasidalinti savo idėjomis. Manau, kad Lietuvoje turime nemažai gerų pavyzdžių, įrodančių, kokią galią turi bendruomeniškumas. Jeigu tu randi bendraminčių, galima nudirbti daug gerų darbų. Tereikia drąsos, motyvacijos bei kompanijos. Ir tuomet nereiks virkauti, kad trūksta pinigų“, – kalbėjo projekto vadovė.
Idėjų netrūko
Į Laisvės aikštę susirinkę menininkai išsakė nemažai idėjų, kaip galima naujai suformuoti Panevėžio įvaizdį. Jie panevėžiečius pakvietė prisidėti prie natūralaus ir atviro sodo-parko kūrimo. Tai būtų laisvalaikio, susitikimų vieta, šeimų susibūrimo erdvė jėgoms atgauti, kai kam – gal ir įkvėpimo sulaukti.
„Argi nenorėtumėte, kad Nevėžis vieną dieną pasidarytų šviečiantis? Ar prieštarautumėte, jeigu šalia upės įsikurtų amfiteatras, atsirastų sūpynių giraitė ar serbentų labirintas?“, – savo idėjomis dalijosi projekto dalyviai.
Gyventojai buvo raginami prisiminti Juozo Miltinio asmenybę bei pažaisti žaidimą „Ar tu gali tapti Juodojo Arielio riteriu?“
Laisvės aikštėje penktadienį taip pat buvo pristatytas ir keturias dienas jaunimo kurtas muzikinis projektas – kūrybinis orkestras. Per šį pasirodymą buvo galima išgirsti septynias šiuolaikines kompozicijas, padovanotas Panevėžio miestui. Muzikinėse dirbtuvėse kartu su norinčiaisiais dirbo užjūryje pripažinti džiazo muzikantai Simona su Dorsey Minn, jie į Panevėžį atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų.
Audinga SATKŪNAITĖ
G. Leikos nuotr.
