Prieš socialinio daugiabučio kaimynystę stojusių ir net teismu Panevėžio savivaldybei grasinančių panevėžiečių aktyviausias užtarėjas Seimo narys pamiršo, kad dar prieš porą metų jam idėja Aldonos g. įkurdinti remtinuosius atrodė visai patraukli.
Potencialius socialinio daugiabučio kaimynus stojusiam ginti P. Narkevičiui (viduryje) iš atminties išsitrynė, kad ir pats prieš porą metų Švietimo ir mokslo ministerijai rašė apie socialiai remtinųjų būstams tinkamą mokyklos bendrabutį Aldonos g. G. Leikos nuotr.
Sukilusia bendruomene prieš rinkimus susirūpinęs parlamentaras dabar tikina, esą raštą Švietimo ir mokslo ministerijai kadaise siuntęs tik rūpindamasis sužinoti, ką šioji manytų, jei mokyklos bendrabutyje būtų įkurdinti socialiniai būstai.
Aldonos ir aplinkinių Vaižganto, Sodų, J. Tilvyčio gatvių gyventojams sukilus prieš miesto valdžios planus buvusį M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį rekonstruoti į 60-ies butų socialinį daugiabutį, jų pusėn stojo Seimo narys „darbietis“ Petras Narkevičius.
Vanoja už nesikalbėjimą
Seimo narys piktinasi, kad socialinį daugiabutį įrengti Aldonos g. valdžia sumojo nepasitarusi ne tik su gyventojais, bet ir miesto veidą formuojančiais profesionalais.
„Vienareikšmiškai pirmiausia turėjo būti atsiklausta žmonių, susitarta su profesionalais, kurie vertina urbanistinį momentą dabartinio miesto centro. Kaip galima nepadiskutavus su žmonėmis, profesionaliai neįvertinus centro vizijos kalbėtis su Švietimo ministerija?“ – Panevėžio valdžią vanojo P. Narkevičius.
Anot jo, Savivaldybė padarė didelę klaidą socialinio daugiabučio Aldonos g. perspektyvą pradėjusi derinti nuo ministerijos.
„Nestebiu to proceso ir jo nežinau, bet išsiaiškinau, kad ne vieną ar du kartus buvo kreiptasi į ministeriją ir ji, kadangi tą bendrabutį vis tiek būtų atidavusi Valstybės turto fondui, sutiko perduoti Savivaldybei su sąlyga, kad bus panaudotas socialiniam būstui“, – piktinosi Seimo narys.
Socialinis daugiabutis negąsdino
Potencialius socialinio daugiabučio kaimynus stojusiam ginti P. Narkevičiui iš atminties išsitrynė, kad ir pats prieš porą metų Švietimo ir mokslo ministerijai rašė apie socialiai remtinųjų būstams tinkamą M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį.
Tuomet parlamentaras ramiai dėliojo planus, kaip išsaugoti jau 2014-aisiais ties uždarymo riba balansavusią mažiausią mieste „Nevėžio“ pagrindinę mokyklą.
P. Narkevičius Švietimo ir mokslo ministerijai siūlė planą, kaip vienu sprendimu išspręsti tris problemas: neuždaryti „Nevėžio“, M. Rimkevičaitės mokyklai suteikti gerą sporto salę, o miestui – bendrabutį socialiniams būstams.
2014-ųjų sausį P. Narkevičiaus pasirašytame kreipimesi į tuometį švietimo ir mokslo ministrą „darbietį“ Dainių Pavalkį, taip pat Darbo partijos atstovę viceministrę Genovaitę Krasauskienę bei Panevėžio merą Vitalijų Satkevičių teigiama, kad M. Rimkevičaitės technologinei mokyklai trūksta sporto salės ir klasių mokytis, o „Nevėžio“ pagrindinėje patalpų per daug, be to, šioji dar turi puikią sporto salę. Rašte ŠMM vadovams P. Narkevičius dėsto, jog jis kartu su V. Satkevičiumi buvo susitikę su viceministre bei ministro patarėju.
„Iš pokalbio paaiškėjo, kad jei ministerija M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį atiduotų Panevėžio savivaldybei, kuri jame galėtų įrengti socialinius būstus, švietimo ministerija galėtų perimti technologijų mokyklai taip reikalingą sporto salę ir vieną mokyklos korpusą bendrabučiui ir klasėms. Tuo būdu išsispręstų visi klausimai: „Nevėžio“ mokykla galėtų toliau gyvuoti, M. Rimkevičaitės technologijų mokyklai nereikėtų didelių investicijų dėl naujos sporto salės, o miestas ženkliai paspręstų socialinių būstų klausimą“, – teigiama P. Narkevičiaus daugiau nei prieš dvejus metus pasirašytame oficialiame rašte ŠMM vadovams.
Gynėjas bendruomenę apėjo
Paklaustas, ar prieš ŠMM dėstydamas dviejų mokyklų gelbėjimo planą bendrabutį Aldonos g. atiduodant socialiniams būstams pasitarė su dabar socialinio daugiabučio kaimynystės besikratančia bendruomene, parlamentaras aiškino tąkart tokio reikalo nematęs. Ministerijai išaiškinęs, jog Panevėžyje aktuali socialinio būsto problema, ir kaip išeitį paminėjęs mokyklos bendrabutį, dabar P. Narkevičius tikina tenorėjęs išgirsti ministerijos nuomonę.
„Aš su bendruomene nebuvau diskutavęs, nes ne toks mano tikslas buvo. Mano tikslas buvo apskritai pasižiūrėti, kaip reaguoja į tai ministerija. Aš diskutavau su V. Satkevičiumi. Buvo klausimas apskritai toks, kaip žiūri ministerija dėl „Nevėžio“ dalies ir šito bendrabučio. P. Narkevičius jei kreipiasi, jis klausia nuomonės. O jei Savivaldybė kreipiasi, ji jau prašo priėmimo“, – „Sekundei“ aiškino seimūnas.
Pasipriešinimas stebina pedagogą
Tuomet ŠMM nesutiko su P. Narkevičiaus kreipimesi išdėstytu planu.
Ministerijos pozicija pasikeitė šįmet, kai sujungus jai pavaldžias Prekybos ir paslaugų verslo bei M. Rimkevičaitės technologinę mokyklas, pastarosios bendrabutis Aldonos g. tapo nebereikalingas.
T. Anilionis pamena, jog iš tiesų prieš porą metų su P. Narkevičiumi svarstyta dalį „Nevėžio“ mokyklos patalpų pritaikyti M. Rimkevičaitės mokyklos bendrabučiui, o esantį Aldonos g. atiduoti Savivaldybei socialiniams būstams įrengti.
Jos direktorius Tautvydas Anilionis pamena, jog iš tiesų prieš porą metų su P. Narkevičiumi svarstyta dalį „Nevėžio“ mokyklos patalpų pritaikyti M. Rimkevičaitės mokyklos bendrabučiui, o esantį Aldonos g. atiduoti Savivaldybei socialiniams būstams įrengti. Direktorius ir dabar palaiko daugiabučio remtiniesiems idėją.
„Jei esame visuomenė, galvojanti apie visus žmones, įrengti socialinį daugiabutį yra humaniškas, kilnus ir teisingas sprendimas. Aš tikrai neįsivaizduoju, kad tas socialinis būstas virstų kažkokia landyne. Tokios stereotipinės nuostatos yra, matyt, atitinkamos kultūros žmonių“, –„Sekundei“ teigė T. Anilionis.
Pedagogą stebina, kad jau antra gyventojų bendruomenė kategoriškai priešinasi socialinio daugiabučio kaimynystei.
„O kur siųsti remtinuosius, į Mėnulį? Gal Šiauliai mūsų problemą išspręs? Jau nebeturim Panevėžy 100 tūkst. gyventojų, jei taip elgsimės, turėsime 50 tūkst.“, – sako direktorius.
Rengia ieškinį
Žinia, kad socialinio daugiabučio Aldonos g. planas nėra nauja idėja, o politikų stalčiuose gulėjo jau porą metų, buvo didelė naujiena gyventojams. Šioje gatvėje gyvenantis Arūnas Buivydas sako, kad apie būsimuosius kaimynus žmonės sužinojo ne iš politikų, o žiniasklaidos.
Neįkalbėję miesto valdžios atsisakyti idėjos mokyklos bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį 60-iai šeimų, gyventojai jau tariasi dėl ieškinio teismui.
„Jei mus ignoruoja, sieksime sustabdyti šitą planą teisiniu keliu. Mes nesame prieš 2–3 socialiai remtinas šeimas, bet nesutinkame su tokia jų koncentracija vienoje vietoje“, – teigė A. Buivydas.
Panevėžiečiui pikta, kad bendruomenės tėra įrankis politinius dividendus prieš rinkimus renkantiems kandidatams.
„Vietoje „Verdenės“ mokyklos statyti socialinį daugiabutį atsisakyta, kai toje apygardoje kandidatuojantis Povilas Urbšys merui viešai pareiškė, kad negalima eiti prieš žmones. O mes kas – ne žmonės, jei mūsų apygarda kita?“ – klausė A. Buivydas.
Daugiabutis ne ferma
Panevėžio savivaldybė nenusiteikusi stabdyti įsivažiuojančio proceso. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, jau yra Vyriausybės sprendimas perduoti buvusį mokinių bendrabutį Savivaldybės žinion. Savivaldybė rengiasi teikti paraišką pastato rekonstrukcijos finansinei paramai. Čia numatoma įrengti maždaug 60 butų, tai yra 10 proc. daugiau, nei būtų buvę statant naują pastatą vietoje ketintos griauti „Verdenės“ mokyklos.
Anot T. Juknos, statybos darbus planuojama pradėti 2018-aisiais, o jau 2019-aisiais ten būtų įrengti butai neišgalintiesiems įsigyti nuosavos pastogės.
„Nesugalvoju, kokiu pagrindu teismas galėtų uždrausti Savivaldybei vykdyti jai pavestą prievolę aprūpinti mažas pajamas gaunančius gyventojus būstais. Čia ne ferma, o socialinis daugiabutis žmonėms“, – teigė T. Jukna.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
