Už minimalų atlyginimą dirbantis inžinierius elektrikas ar tiek pat gaunanti buhalterė, įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, galės skųstis Valstybinei darbo inspekcijai ar kreiptis į teismą.
Pagal naująjį Darbo kodeksą, darbdaviai minimalų atlyginimą galės mokėti tik nekvalifikuotiems darbuotojas už nekvalifikuotą darbą. Tačiau aiškiai neapibrėžiama, koks tai darbas. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Duos dešimt centų daugiau
Darbo kodekse, prie kurio Seimas grįš rudenį, dabar yra nuostata, kad minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams už nekvalifikuotą darbą. Juo laikomas darbas, kuriam atlikti nėra reikalingi specialūs kvalifikaciniai įgūdžiai ir profesiniai gebėjimai.
Tačiau Darbo kodekse nėra nurodyti kriterijai, kurie apibrėžtų, kas yra kvalifikuotas, o kas – nekvalifikuotas darbas. Pernai, kai Vyriausybė svarstė naująjį socialinį modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškino, kad tai turėtų nusistatyti patys darbdaviai.
Laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas teigia, kad ši nuostata deklaratyvi ir praktiškai neduos jokios naudos, žmonėms nepadės, o kai kuriais atvejais sukurs teisinį kazusą.
„Ar darbas bus vertinamas pagal jo pobūdį, ar pagal žmogų. Kaip traktuoti, pavyzdžiui, valytojos, kuriai reikalinga mokėti naudotis moderniomis valymo priemonėmis, išmanyti apie chemines medžiagas, darbą? O jeigu ji dar turi aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą?“ – retoriškai klausė ekonomikos ekspertas.
Ž. Šilėno tvirtinimu, valstybiniame sektoriuje yra nemažai darbuotojų, gaunančių minimalų atlyginimą. Politikai rodo į verslininkus ir sako, kokie jie blogi, nes darbuotojams moka mažiausią galimą atlyginimą. Anot eksperto, bibliotekininkai, viešojo sektoriaus atstovai turės pretekstą bylinėtis, bet realiai vargu ar ką pasieks.
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Ž. Šilėnas tvirtina, kad nuostata sukels sumaištį, bet naudos neduos.
Esą darbdavys galės mokėti dešimt centų ar vienu euru didesnį nei minimalus atlyginimas ir darbuotojas jau nebegalės skųstis, kad nusižengta įstatymui. Teisės aktais nereglamentuota, kiek daugiau jis turėtų gauti. Ž. Šilėnas sako, kad daugelis šalių apskritai nenustato minimalių atlyginimų. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse minimalus atlyginimas yra profesinių sąjungų ir darbdavių susitarimas. Tiesa, Vokietija pernai įsivedė minimalų valandinį atlyginimą, jis yra 8,5 euro.
Labiau įpareigos moraliai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas neneigia: nuostata, kad minimalus atlyginimas mokamas tik nekvalifikuotiems darbuotojams, neįpareigos kelti algų.
„Žinoma, kad galės padidinti euru ir ignoruoti šią nuostatą. Iš tiesų ji yra labiau moralinė nei teisinė ir problemos neišspręs. Tačiau gal bent jau periferijoje nebeliks skelbimų, kad ieškoma staklių operatorių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, darbo patirties, pramokusių užsienio kalbos, bet jiems siūlomas minimalus atlyginimas“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Černiausko teigimu, nuo didmiesčių nutolusiuose regionuose žmonėms už žinių, įgūdžių, išmanymo reikalingą darbą iki šiol siūlomas ne didesnė alga kaip minimumas.
„Galime ginčytis, kad nėra aiškiai apibrėžta, koks darbas kvalifikuotas, koks ne, bet akivaizdu, kad tai, kas vyksta dabar, yra nenormalu“, – „Sekundei tvirtino jis.
Lietuvos profesinių sąjunga konfederacija specialiai paanalizavo darbo užmokestį skirtingų įmonių, gaminančių visiškai analogišką produkciją tam pačiam klientui, turinčių labai panašią įrangą, bet veikiančių skirtinguose miestuose – Vilniuje, Šilutėje, Visagine. Pasak pirmininko, paaiškėjo, kad provincijoje, palyginti su sostine, darbuotojų atlyginimai yra 30–40 proc. mažesni.
Dirbti prisiprašė tik pensininką
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vedėja R. Bagdonienė sako, kad jai nekyla klausimas dėl minimalų atlyginimą gaunančio inžinieriaus elektriko kvalifikacijos.
Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vedėja Rūta Bagdonienė pritaria, A. Černiausko nuomonei, kad nenormalu, jog išsilavinę ir žinių, ir įgūdžių turintys darbuotojai gauna tik minimalų atlyginimą.
Pavyzdžiui, bibliotekoje tiek mokama kompiuterininkei, inžinieriui elektrikui, buhalterei. Daugiau neuždirbo ir raštvedė. Prie jos pareigų pridėjus dar archyvaro pareigas, atlyginimas padidėjo. Pernai jis siekė 454 eurus, neatskaičius mokesčių.
Direktorės teigimu, tik šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą gauna ir IT specialistas, prižiūrintis bibliotekos atnaujintas informacines sistemas.
R. Bagdonienė, paklausta, kaip pavyko rasti darbuotojų už tokius atlyginimus, atsakė, kad inžinierius elektrikas yra pensininkas, buhalterė irgi yra vyresnio amžiaus.
Faktai
Statistikos departamento praėjusių metų spalio mėnesio duomenimis, darbuotojų, gavusių 325 Eur ir mažesnį darbo užmokestį, šalies ūkyje buvo 19,2 proc.
Įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, 212,1 tūkst. žmonių uždirbo tik minimumą. Iš jų 8,8 proc., arba 84,3 tūkst., dirbo visą darbo laiką.
Valstybės sektoriuje tiek uždirbo 19,1 tūkst. (5,9 proc.), privačiame – 65,2 tūkst. (10,2 proc) žmonių.
Palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, šalies ūkyje dirbančių už minimalią algą sumažėjo 0,4 procentinio punkto, privačiame sektoriuje – 0,7 procentinio punkto, o valstybės sektoriuje padidėjo 0,2 procentinio punkto.
Statistikos specialistai panagrinėjo, kokiose veiklos sektoriuose dominuoja minimalus daro užmokestis. Paaiškėjo, kad penktadalis apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų gavo minimalią algą. Paguoda tik tokia, kad per metus jų sumažėjo 3,3 proc.
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių minimalų darbo užmokestį buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (20,1 tūkst.), apdirbamosios gamybos (14,3 tūkst.) ir švietimo (14 tūkst.) įmonėse bei įstaigose, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Inga SMALSKIENĖ
