J. Tilvyčio gatvės rekonstrukcijos darbai atvėrė naujas paslaptis. Šioje vietoje archeologai atidengia vis daugiau kapaviečių. Niekas nesitikėjo, jog statybininkai atlikdami įprastus gatvės rekonstrukcijos darbus – nuimdami asfaltą, grindinį bei žemes – išvys akiai neįprastą vaizdą.
Nė vienas panevėžietis nė nenumanė, kad ilgą laiką automobilių eismas J. Tilvyčio gatve vyko ant žmonių palaikų. G. Leikos nuotr.
Šiuo metu 150 kvadratinių metrų plote darbuojasi dešimt Panevėžio kraštotyros muziejaus savanorių, kuriems vadovauja vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis.
Iki vakar dienos buvo atidengta daugiau nei aštuoniolika kapaviečių, esančių už stačiatikių kapinių tvoros. D. Petrulis tvirtina, jog vieta, kurioje aptikti žmonių palaikai, anksčiau priklausė kapinių teritorijai. Manoma, kad šone buvęs kelias per žmonių kaulus galėjo būti nutiestas dvidešimto amžiaus pradžioje.
Ant palaikų rasti kryželiai leidžia daryti prielaidą, jog šioje vietoje palaidoti stačiatikių tikėjimo žmonės. Archeologinių tyrinėjimų vietoje taip pat randama viena kita žalvarinė sagelė, minėtieji kryželiai bei drabužių susegimo kilputės. Palaidotieji nebuvę itin turtingi.
Žmonių palaikų bei kapaviečių tyrinėjimus atlieka dešimt Kraštotyros muziejaus savanorių, vadovaujamų vyresniojo muziejininko Dovilo Petrulio.
„Kryželiai rasti ne ant visų kūnų. Kol kas jie buvo aptikti keturiose penkiose kapavietėse – akcentavo muziejininkas. Ir pridūrė: – Tai gana vėlyvi kapai. Gali būti, jog tuo metu jau nebebuvo tradicijos į kapavietę dėti monetų ar kitų ypatingų įkapių.“
Visi kūnai palaidoti karstuose, taip pat ir mažamečių vaikų. Kai kurie žmonės palaidoti vieni ant kitų.
Didžioji dalis mirusiųjų paguldyti galvomis į Vakarus, o kojomis – į Rytus ir užkasti maždaug 1,20 metro gylyje. Tai pakankamas gylis, turint galvoje, jog kapinės buvo ant kalniuko. Tam, kad archeologai išvystų laidojimo vietas, reikėjo nukasti 70–75 centimetrų žemių sluoksnį.
„Kapai labai suardyti. Palei pat kapinių tvorą ėjo ir senas kabelis, tai rodo, kad anksčiau kapai jau buvo iškilnoti“, – pabrėžė D. Petrulis.
Vaikų, kai kurių vos kelerių metų, palaikai rasti vieni šalia kitų. Muziejininkas spėja, jog kai kurie gali būti netgi nekrikštyti ir palaidoti palei senosios kapinių tvoros paribį.
Paslaptys bus įmintos
Pasakyti tiksliau, ar atkastos kapavietės priklausė šeimai, bus galima tik tuomet, kai bus atkastas visas kapinių plotas. Kiek kapų dar bus atidengta, kol kas neaišku, nes kasinėjimo darbai vos prasidėjo.
„Kada baigsime darbus, dar neaišku. Tačiau statybininkai rugsėjo mėnesį toje vietoje, kur dabar darbuojamės, planuoja atidaryti gatvę“, – „Sekundei“ sakė D. Petrulis.
Kiekvienas atidengtas kapas yra detaliai ištiriamas bei numeruojamas, o žmonių palaikai, laikantis etikos ir higienos normų, yra sudedami į specialius maišus, o vėliau į dėžes. Kaulai kruopščiai nuvalomi, svarbu, jog jie nebūtų šlapi.
Atlikus visus darbus, palaikai bus nugabenti į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą, kur mokslininkai atliks detalesnius tyrimus. Tik tuomet bus galima nusakyti, kada tiksliai yra palaidoti šie žmonės, taip pat bus nustatyta mirusiųjų lytis, amžius, įvairūs sužeidimai ar patologijos. Muziejininkas pabrėžia, jog bus padaryta viskas, kad rasti žmonių kaulai būtų perlaidoti stačiatikių kapinėse.
D. Petrulis tvirtina, kad stačiatikiai galėjo būti palaidoti devyniolikto amžiaus antroje pusėje ar dvidešimto amžiaus pradžioje. Nors pačios kapinės įkurtos XVIII amžiaus viduryje, kai į Panevėžio miestą atvyko pijorų vienuoliai.
Žemės, kur šiuo metu yra stačiatikių kapinės, anksčiau priklausė pijorams, kurie į Lietuvą buvo atkelti 1727 metais ir čia pradėjo steigti vienuolynus, mokyklas ir bažnyčias. Po 1831 metų sukilimo, kuriame pijorai aktyviai dalyvavo, caro valdžia uždarė jų vienuolynus ir mokyklas. Panevėžyje vietoj pijorų, dabartinės Švč. Trejybės, bažnyčios buvo pastatyta cerkvė, o jiems priklausiusiose kapinėse pradėti laidoti stačiatikiai.
Kapavietės aptinkamos ne pirmą kartą
* Žmonių palaikai rasti ir prieš metus rekonstruojant ir Greitosios medicinos pagalbos stočiai pritaikant buvusio lopšelio-darželio pastatą. Netoli tos vietos yra senosios miesto kapinės.
* Sovietmečiu statybininkams kasant už vaikų darželio tvoros, Smėlynės gatvėje esančio dviejų aukštų daugiabučio kieme, irgi aptikta žmonių kaulų.
* Prieš maždaug ketverius metus, Venslaviškio gatvėje pradėjus statyti gyvenamąjį namą, buvo rasta masinė kapavietė. Čia aptikta ne tik pavienių kaulų, bet ir daugiau nei 250 žmonių palaikai. Šioje vietoje XVI amžiuje buvo pirmosios Panevėžio kapinės.
Audinga SATKŪNAITĖ
