Onkologiniams ligoniams iš Panevėžio krašto spindulinio gydymo paslaugų tikriausiai ir ateityje teks važinėti į Vilnių, Kauną, Šiaulius ar Klaipėdą. Gali būti, jog valdžia atsisakys planų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje steigti radioterapijos skyrių ir lėšas nukreips jau esamiems centrams stiprinti.
Gali būti, jog valdžia atsisakys planų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje steigti radioterapijos skyrių ir lėšas nukreips jau esamiems centrams stiprinti.
Apie siūlymus keisti Nacionalinės vėžio kontrolės ir profilaktikos 2014–2025 metų programą, išbraukiant iš jos punktus dėl onkologinių ligų gydymo paslaugų plėtojimo ir spindulinės terapijos paslaugų teikimo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, pastarosios direktorius Ivanas Dorošas išgirdo šių metų birželį Sveikatos apsaugos ministerijoje vykusiame pasitarime.
Ten buvo kalbama apie tai, kad lėšas, kurios būtų skirtos Panevėžyje kurti radioterapijos centrą, tikslingiau būtų panaudoti didmiesčiuose veikiančių centrų įrangai atnaujinti.
Didžiausios apskrities gydymo įstaigos vadovas sutinka, kad šiuos centrus reikia modernizuoti, tačiau jam nepriimtina, kad tai būtų daroma Panevėžio krašto žmonių sąskaita. Juolab kad, anot jo, buvo numatyta, jog šiai programai skirtos lėšos turėtų būti naudojamos paslaugų plėtrai, prieinamumui gerinti, o ne jau šias paslaugas teikiantiems medicinos centrams atnaujinti.
„Vienas iš esminių dabartinės Vyriausybės programos prioritetų sveikatos apsaugos srityje yra gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, mažinti netolygumus. Tai yra priartinti sveikatos priežiūros paslaugas prie žmonių, – aiškino „Sekundei“ I. Dorošas. – Panevėžio ligoninėje buvo numatyta pradėti teikti spindulinės terapijos paslaugas. Patvirtindama šią programą Sveikatos apsaugos ministerija ir Vyriausybė sukūrė pagrįstą lūkestį, jog Panevėžio apskrityje pagerės spindulinės terapijos prieinamumas ir numatė būdus ir priemones šiam tikslui įgyvendinti, todėl pakeitus programą gali nukentėti Panevėžio krašto žmonių interesas gauti taip reikalingą gydymą spinduline terapija mūsų ligoninėje.“
Gydymo atsisako dėl važinėjimo
Panevėžys yra vienintelis ir didžiųjų miestų, kur teikiamos tik chemoterapijos paslaugos, bet neteikiamos radioterapijos. Gyventojai šių paslaugų vyksta į Šiaulius, Vilnių, Kauną, rečiau – į Klaipėdą.
Gydytojų teigimu, yra ligonių, kurie atsisako spindulinio gydymo, nes neturi pinigų kelionėms.
Ligoninė aptarnauja pacientus 100 km spinduliu, labiausiai nutolusio Rokiškio gyventojams iki Panevėžio yra kiek daugiau kaip 80 km, Biržų – per 60 km. Tuo metu rokiškėnams nuvažiuoti iki Vilniaus ar Šiaulių reikia sukarti beveik dvigubai tiek. Biržiečiams iki Vilniaus yra 200 km, o iki Šiaulių – 104 km.
Panevėžio ligoninės vadovo teigimu, jeigu nebūtų keičiama Nacionalinė vėžio kontrolės ir profilaktikos programa, radiologinės terapijos paslaugos galėtų būti pradėtos teikti maždaug po trejų metų.
Apskaičiuota, kad per metus radiologinės terapijos paslaugų reikėtų 1 300 pacientų, jiems būtų atlikta apie 3 500 procedūrų.
Pasak I. Dorošo, galimybė gauti spindulinės terapijos gydymą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje leistų 10 proc. sumažinti sergamumą vėžiu Panevėžio krašte.
Grupė čia išrinktų parlamentarų kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą su prašymu nekeisti Nacionalinės vėžio kontrolės ir profilaktikos programos ir taip užtikrinti Panevėžio krašto žmonėms galimybę gauti spindulinį gydymą jiems artimiausioje – Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Trūksta pažangių technologijų
Dvidešimt metų skaičiuojanti Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga, vienijanti onkologus radioterapeutus, medicinos fizikos, klinikinius radiologus, teigiamai vertina, kad Lietuvoje spindulinio gydymo paslaugos teikiamos centralizuotai, tai yra dideliuose centruose, kur yra sutelkta visa reikalinga bazinė įranga bei daugiadisciplinė specialistų komanda.
Jos nuomone, šių centrų šalyje pakanka, papildomų centrų kūrimas ekonominiu atžvilgiu būtų perteklinis ir nuostolingas.
Pasak šios sąjungos narių, per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos spindulio gydymo paslaugų kokybė labai pagerėjo, tačiau trūksta pažangių technologijų. „Sekundei“ šią savaitę nepavyko susisiekti su sąjungos vadovu Ernestu Janulioniu, kad jis plačiau pakomentuotų spindulinės terapijos specialistų bendruomenės nuomonę dėl dar vieno centro steigimo Panevėžyje.
Sprendimas dar nepriimtas
Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad Panevėžys per anksti
skambina pavojaus varpais.
Pasak viceministro Valentino Gavrilovo, kol kas sprendimas dėl spindulinio gydymo paslaugų plėtros Lietuvoje dar nėra priimtas.
Pasak viceministro Valentino Gavrilovo, kol kas nėra nustatytas projekto dėl onkologinių ligų prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo paslaugų infrastruktūros tobulinimo vykdytojas, su Finansų ministerija dar nėra suderinti atrankos kriterijai.
Esą, kai bus nuspręsta dėl spindulinės terapijos paslaugų plėtros, atrankos kriterijai bus teikiami Finansų ministerijai ir suderinus bus tvirtinami Veiksmų programos stebėsenos komitete. Tik patvirtinus atrankos kriterijus ir projektų finansavimo sąlygų aprašą bus galima skelbti kvietimus teikti paraiškas pagal priemonę.
Kitaip tariant, sprendimas dėl spindulinio gydymo paslaugų plėtros Lietuvoje dar nėra priimtas.
„Norime pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerija svarstydama visus galimus variantus atsižvelgs ir į paslaugos prieinamumą visiems gyventojams, taip pat ir Panevėžio krašto, ir į būtinybę racionaliai naudoti Europos Sąjungos lėšas bei galimybes užtikrinti efektyvų naujos įrangos darbą ir jos tinkamą apkrovą“, – sakė viceministras.
Jo teigimu, kol kas anksti kalbėti ir apie projektui įgyvendinti reikalingas lėšas.
Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktoje projekto vizijoje buvo numatyta medicinos įrangai – linijiniam greitintuvui ir papildomai įrangai – įsigyti apie 3,09 mln. eurų. Dar apie 1,27 mln. eurų reikėtų patalpoms įrengti. Iš viso projekto vertė galėtų būti apie 4,5 mln. eurų.
Inga SMALSKIENĖ
