Biudžetą simboliniais dividendais papildžiusioje Savivaldybės įmonėje „Panevėžio būstas“ – reali bankroto tikimybė, bendrovės administracijos aparatas didžiulis, o direktorės darbo užmokestis visiškai nepriklauso nuo veiklos rezultatų.
„Panevėžio būste“ atlikto audito išvados stulbina: buvusius miesto bendrabučius administruojančioje įmonėje išpūsti etatai, o jos finansiniai rodikliai signalizuoja apie galimą krachą. G. LEIKOS nuotr.
Administracijai – didžiausia dalis
Savivaldybės įmonėje „Panevėžio būstas“ auditą atlikusi Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba pateikė šokiruojamas išvadas.
Tai jau antroji jos visapusiškai įvertinta bendrovė. Po skandalingos kontrolierių ataskaitos darbo vietą prarado ritualines paslaugas teikiančios bendrovės „Grauduva“ direktorius.
„Panevėžio būste“ auditą atlikusių kontrolierių duomenimis, bendrovės ištekliai valdomi neekonomiškai. Nurašant ilgalaikį materialųjį turtą nenurodoma jo būklė ir nurašymo priežastys, o įmonės administracijos personalo darbo užmokesčio sąnaudos yra gerokai per didelės. Administracijos atlyginimams išmokama kone pusę – apie 49 proc. – visos įmonės darbo užmokesčio lėšų.
Savivaldybės kontrolierės Laimos Skeirytės teigimu, neproporcingai didelė darbo užmokesčio dalis vadovaujamam personalui tenka ne dėl to, kad šie žmonės daug uždirbtų, bet dėl išpūstų pareigybių. „Įmonėje pristeigta per daug administracijos etatų, – aiškino „Sekundei“ kontrolierė. – Kai kurių vykdomos funkcijos dubliuojasi, todėl jų reikalingumas labai abejotinas. Bendrovės administracijos sąnaudos turėtų būti mažinamos. Daugiau dėmesio reikėtų skirti darbuotojų atliekamoms funkcijoms ir darbo krūviui optimizuoti.“
Kontrolieriai atkreipė dėmesį ir į direktorės atlyginimą, visiškai nesusietą su įmonės veiklos rezultatais. Bendrovės valdyba dar 2007-aisiais patvirtino, kad įmonės vadovo darbo užmokestis priklauso ne nuo jo darbo, o nuo vidutinio atlyginimo įmonėje.
Darbininkams grašiai
„Panevėžio būstas“ viešai skelbia, kad trijų administracijos vadovų atlyginimas siekia vidutiniškai 1 332 eurus, neatskaičius mokesčių. Dviejų skyrių vadovai uždirba vidutiniškai po 758 eurus su mokesčiais. O aptarnavimo sferos, darbininkų, lauko teritorijų valytojų, rinkliavos už automobilių stovėjimą administratorių darbo užmokestis tesiekia nuo 389 iki 470 eurų, neatskaičius mokesčių.
Eilinių įmonės darbuotojų maži atlyginimai – vienas iš ženklų, kad „Panevėžio būsto“ finansinė situacija gana sudėtinga.
Kontrolieriai patvirtino, kad bendrovėje nėra užtikrintas veiklos ekonomiškumas, efektyvumas: blogi finansiniai rodikliai, daugumos veiklos sričių pelningumas praėjusiais metais krito, palyginti su 2014-aisiais. Didžiausi nuostoliai patiriami iš poilsiaviečių paslaugų bei darbų, atliekamų už administruojamų daugiabučių kaupiamąsias lėšas, bei Savivaldybei priklausančių butų remonto.
Prognozės tragiškos
Prižiūrintis 60 objektų – iš jų kiek daugiau nei 50 daugiabučių namų, buvusių bendrabučių – bei pasiimantis 85 proc. vairuotojų sumokėtų mokesčių už automobilių statymą „Panevėžio būstas“ praėjusiais metais uždirbo tiek, kad į Savivaldybės biudžetą galėjo sumokėti vos 2 240 eurus. Tai yra 30 proc. savo metinio pelno.
Nors bendrovė metus baigė turėdama simbolinį pelną, auditorių nuomone, finansiniai rodikliai prognozuoja liūdną įmonės perspektyvą.
„Bendrovės finansinio stabilumo rodikliai rodo, kad įmonė nėra saugi, o ateityje galimas bankrotas“, – patvirtino L. Skeirytė.
Kontrolierių pastabų dėl etatų administracijoje sulaukusiame „Panevėžio būste“, Virginijos Čiurlienės tikinimu, jie jau mažinami. „SEKUNDĖS“ ARCHYVO nuotr.
Kontrolieriai „Panevėžio būste“ nustatė ir daugiau pažeidimų, nors ne tokių reikšmingų: rasta aplaidumo klaidų pildant darbo laiko apskaitos žiniaraščius, būna, kai neteisingai sudaromi darbo laiko grafikai, nustatyta ir viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.
Politikas uždirbo daugiau
„Panevėžio būsto“ direktorė Virginija Čiurlienė neigia bendrovę laviruojant ties bankroto riba, tačiau pripažįsta, kad situacija gana sudėtinga.
„Mūsų padėtis nėra labai baisi, bet turime sunkumų. Mūsų klientai, buvusių bendrabučių gyventojai, mažiau mokūs, darbų poreikis ir apimtys maži, taigi mažesni ir pinigų srautai. Ne viskas, ką mes galime padaryti, klientams reikalinga“, – aiškino direktorė.
Įmonės vadovė ginasi negalinti turėti įtakos savo pačios darbo užmokesčiui. Jo dydį, nepriklausomą nuo bendrovės rezultatų, pasak V. Čiurlienės, bendrovės valdyba patvirtinusi dar prieš dešimtmetį.
„Man nustatytas atlyginimo koeficientas yra netgi žemesnis nei buvusio vadovo“, – aiškino V. Čiurlienė Ji „Panevėžio būstui“ vadovauti paskirta, kai šią vietą užleido į miesto Tarybą išrinktas Vitalijus Satkevičius, vėliau kurį laiką ėjęs mero pareigas.
Etatų mažinimo vajus
Kontrolierių pastabų dėl išpūstų etatų bendrovės administracijoje sulaukusiame „Panevėžio būste“ jau pradėtas etatų mažinimo vajus. Pasak V. Čiurlienės, nuo liepos 1-osios įspėjimai apie atleidimą įteikti penkiems žmonėms, užimantiems tris etatus.
„Neliečiame nė vieno darbininko – visi iš administracijos“, – patikino direktorė.
Anot jos, mažinti administracijos etatų planuota dar praėjusių metų lapkritį, tačiau bendrovės valdyba šį klausimą atidėjo.
V. Čiurlienė aiškina, kad pokyčius įmonės struktūroje lėmė atsiradusios naujos techninės galimybės.
„Registratoriai, priskirti prie administracijos, fiksuodavo gyventojų pranešimus apie gedimus, įvesdavo informaciją į kompiuterines programas. Dabar patys avarinės tarnybos darbuotojai turi galimybę atsiliepti į panevėžiečių skambučius. Kitas žmogus ilgai sirgo, pamatėme, kad galime susitvarkyti ir be jo etato“, – teigė direktorė.
Panaikinti numatoma ir Kontrolės tarnybos dispečerio etatą. Šias pareigas eina buvusi Panevėžio vicemerė, politinę karjerą padariusi per partiją „Tvarka ir teisingumas“ Rimantė Ratinskaitė. Jos pareigybė, įsteigta Panevėžyje įdiegus parkomatus, pasak direktorės, dabar jungiama su vadybininko etatu ir iš jų įkuriama viena nauja vadybininko-kasininko darbo vieta.
„Naują etatą užimti turėsime siūlyti abiem darbuotojams, o kokius iškelsime kvalifikacinius reikalavimus, dar matysime“, – teigė V. Čiurlienė.
Apglėbę rinką
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka pripažįsta, kad ne kartą keltas klausimas dėl dviejų analogiškas paslaugas teikiančių Savivaldybės įmonių „Panevėžio būstas“ ir Panevėžio butų ūkis sujungimo.
Mieste yra apie 780 daugiabučių. Didžiąją jų dalį apglėbusios šios dvi bendrovės. Panevėžio butų ūkis administruoja 585 daugiabučius, „Panevėžio būstas“ – 51. Analogišką paslaugą teikiančioms kitoms dviem privačioms bendrovėms lieka dalytis rinkos trupiniais.
Nors klientų daug, Savivaldybės bendrovių uždarbis iš daugiabučių – simbolinis. 75 proc. daugiabučių rinkos užimantis Panevėžio butų ūkis už praėjusius metus į miesto biudžetą tesumokėjo 1 800 eurų dividendų, tai yra dar 400 eurų mažiau nei „Panevėžio būstas“.
Vis dėlto A. Stoka abejoja, ar šių dviejų paslaugas dubliuojančių įmonių sujungimas pasiteisintų. Skyriaus vedėjas linkęs manyti, kad auditorių išvados dėl jų patikrinto „Panevėžio būsto“ galimo bankroto – daugiau teorinės nei realios.
„Prieš penkiolika metų bankroto tikimybė buvo dar didesnė, o įmonė iki šiol laikosi“, – argumentuoja A. Stoka.
Anot jo, „Panevėžio būsto“, administruojančio buvusius miesto bendrabučius, veikla gana specifinė.
„Nors butai bendrabučiuose privatizuoti, bet jie vis tiek yra bendrabučiai. Problemos ten kitokios nei daugiabučiuose. Bendro naudojimo patalpos niokojamos, gadinamos – baisu. Jei bendrabutis nerekonstruotas ir neįrengtos laiptines, tvarkos nėra. „Panevėžio būstas“ ten turi ką veikti“, – argumentą prieš sujungimą pateikia A. Stoka.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
