Nacionalinio egzaminų centro (NEC) paskelbti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, fizikos ir geografijos valstybinių brandos egzaminų rezultatai sukėlė emocijų audrą.
DELFI nuotr.
Skaičiai iškalbingi
Kone liūdniausios žinios pasiekė dėl valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatų. Jo, kaip paaiškėjo, neišlaikė 10 proc. šalies abiturientų.
Egzaminui išlaikyti reikėjo surinkti 30 proc. užduoties taškų, tačiau minimumą pasiekė ne visi. Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą šalyje laikė 19 187 kandidatai, išlaikė 89,77 proc.
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Akvilijos Aleliūnienės teigimu, iš mieste šį egzaminą laikiusių 809 abiturientų neigiamus įvertinimus gavo 62. Procentais neišlaikiusiųjų skaičius siekia 7,66 proc., arba mažiau, nei bendras šalies rodiklis.
O štai Panevėžio rajone neišlaikiusiųjų procentas viršija šalies rodiklius: lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino neišlaikė 18,75 proc. moksleivių.
Fantazija beribė
Anot A. Aleliūnienės, tai, kad vaikai gavo neigiamus įvertinimus, dar nereiškia, jog jiems užsivėrė aukštųjų mokyklų durys. Yra tokių studijų krypčių, primena specialistė, kur užtenka gero mokyklinio brandos egzamino įvertinimo.
A. Aleliūnienė pasidžiaugė, kad mieste netrūko ir pačių aukščiausių balų. Šiemet net 8 abiturientai už lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą gavo šimto balų įvertinimą. Šalyje šimtukus surinko 0,83 proc. visų laikiusiųjų.
Visi mokiniai, gavę šimto balų įvertinimą, mokėsi išplėstiniu kursu, 75,5 proc. jų pirmame pusmetyje turėjo 9–10 balų įvertinimus.
Įdomu tai, kad didžiąją šio egzamino šimtukininkų dalį sudaro merginos (87,5 proc.). Jų egzamino išlaikymo procentas, gautų taškų vidurkis geresnis negu vaikinų.
Daugiausia – 81 proc. kandidatų – rinkosi rašyti samprotavimo rašinį. Populiariausia buvo tema apie tai, kaip suprantamas vyriškumas: ją rinkosi 58,8 proc. visų kandidatų. Savo samprotavimams pagrįsti jie pasitelkė net Donaldo Trampo ar Jėzaus Kristaus pavyzdžius.
Daugiausia abiturientų, samprotaudami apie vyriškumą, rėmėsi Renesanso autoriumi Jonu Radvanu ir svarstė, kaip mūsų laikais atrodo vyro kario idealas.
Apie tai, kam duota vaizduotė, rašė 22,2 proc. visų kandidatų. Literatūrinį rašinį kūrė 17,3 proc. moksleivių. Apie dvarą lietuvių literatūroje rašė 12,5 proc., gaivališką prigimtį lietuvių literatūroje – 4,8 proc. visų kandidatų.
Matematikos egzaminas svarbiausias
Šiemet valstybinis matematikos brandos egzaminas pirmą kartą buvo privalomas tiems, kas nori Lietuvoje studijuoti nemokamai – išskyrus menų studijas. Būtent dėl to jį laikyti nusprendė rekordiškai daug abiturientų – 17 621. Praėjusiais metais matematikos egzaminą laikė kiek daugiau nei 14 000, ankstesniais – po 15 000–16 000 abiturientų.
89,34 proc. visų laikiusiųjų matematikos egzaminą džiaugiasi teigiamais rezultatais. Šimto balų įvertinimą gavo 2,18 proc.
Panevėžio mieste egzaminą laikė 772 abiturientai, neišlaikė 59, arba 7,64 proc. 100 balų įvertinimą gavo net 17 mokinių.
Rajone matematiką laikė 79 mokiniai, neigiamus įvertinimus gavo 11 abiturientų, tai yra 13,92 proc.
Fizikos valstybinį brandos egzaminą šalyje laikė 2 656 kandidatai, Panevėžyje – 116, rajone – 18. Džiugu, kad mieste šį egzaminą išlaikė visi, tarp jų yra ir vienas šimtukininkas. Rajone egzamino neišlaikė du abiturientai.
Fizikos egzaminą šalies mastu išlaikė beveik visi – 98,19 proc. kandidatų (2015 metais – 95,31 proc. kandidatų). Šimto balų įvertinimą gavo 2,15 proc. laikiusiųjų.
Sėkmingu geografijos egzaminu gali džiaugtis visi Panevėžio rajono abiturientai: iš 38 laikiusiųjų teigiamus įvertinimus gavo visi. Mieste šio egzamino neišlaikė tik vienas abiturientas, teigiamus įvertinimus 96 jaunuoliai.
Geografijos valstybinį brandos egzaminą šalyje laikė 4 294 kandidatai. Išlaikė 98,51 proc. visų laikiusiųjų, šimto balų įvertinimą gavo 0,30 proc. abiturientų.
Galvosūkis mokyklų vadovams
Apžvelgusi valstybinių brandos egzaminų rezultatus, A. Aleliūnienė teigia, kad jau keletą metų egzaminų rezultatai nesikeičia ir yra stabilūs.
„Palyginti keletą metų, esminių pasikeitimų nėra. Po pakilimo būna kritimas, todėl geriau, kai rezultatas yra stabilus“, – patikino Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Čingienė neslėpė, jog nuotaikos po egzaminų labai įvairios.
„Yra nustebusiųjų dėl neišlaikymo – gali būti, kad abiturientai teiks apeliacijas. Yra tokių, kuriems vos po vieną ar du balus pritrūko iki šimtuko, – kalbėjo ji „Sekundei“. – O mokyklų vadovams – galvosūkis, kaip gerinti rezultatus, ką daryti, kaip dirbti su mokytojais, mokiniais. Siekiamybė visada yra gerinti rezultatus. Kiekvienais metais jie daro išvadas, skaičiuoja ir numato metodus, kaip pasiekti kuo aukštesnių rezultatų.“
Abiturientai, nesutinkantys su brandos egzamino darbo įvertinimu, per 3 darbo dienas nuo rezultatų paskelbimo dienos galės teikti mokyklos vadovui apeliaciją dar kartą darbą peržiūrėti ir pakartotinai jį įvertinti. Rašydami prašymus dėl apeliacijų nagrinėjimo, mokiniai gali nurodyti ir savo argumentus, kodėl nesutinka su gautu egzamino įvertinimu.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
