Iš lovų panevėžiečius sekmadienio rytą išvertusio perkūno uždegto Piniavos mokyklos-darželio gelbėti sulėkę gyventojai buvo šokiruoti sužinoję, kad ugniagesiai vandens važiuoja į miestą.
Į žaibolaidžių saugomą Piniavos mokyklos-darželio pastatą trenkęs žaibas stogą uždegė mažiausiai trijose vietose. Nelaimė ant kojų sukėlė visą Piniavą. Gelbėti ugnies naikinamo turto atskubėję vietiniai neslėpė pretenzijų ugniagesiams. G. LEIKOS nuotr.
Prieš gaisrą regėjo ugnies kamuolį
Iš lovų panevėžiečius sekmadienio rytą išvertusio perkūno plėnimis paverstas Piniavos mokykla-darželis nebuvo draustas nuo nelaimingų atsitikimų.
Gaisro nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau jau dabar aišku, kad jie sieks didžiules sumas. Neįtikėtinai žaibiškai išplitusi ugnis visiškai suniokojo trečiąjį įstaigos aukštą, kuriame veikė dvi ikimokyklinės grupės ir salė. Sulietas antrasis aukštas. Pastatas visiškai nebetinkamas eksploatuoti.
Piniaviškiai dar ilgai atsimins žaibą, prieš kurį buvo bejėgiai net kasmet tikrinami žaibolaidžiai ant mokyklos-darželio pastato.
Už penkių namų nuo jo gyvenanti Laimutė Misevičiūtė pamena tą rytą pro langą išvydusi ore viską aplinkui nušvietusį gelsvai melsvą kamuolį. Iš karto pasigirdo dūžtančio stiklo garsas.
„Pirmoji mintis buvo, kad kažkur išbyrėjo langai, bet po poros sekundžių pamatėm nuo darželio stogo kylančius dūmus“, – pamena L. Misevičiūtė.
Anot jos, perkūno trenksmas buvęs toks stiprus, kad nuo vibracijos susiūbavo net namo antrasis aukštas, tarsi kažkas itin didelis per jį būtų perlėkęs.
„Daug žaibų esu per gyvenimą mačiusi, bet tokio ugnies kamuolio ore, sulig paplūdimio sviediniu, nebuvau regėjusi. Neįtikėtinai kraupus vaizdas. Toks bejėgis pasijunti, tarsi žemei su dangumi susimaišius“, – pasakojo piniaviškė.
Piniaviškiai skaičiuoja nuostolius
Ugnies kamuolį ore išvydusi sustingo ir pas dukterį Piniavoje viešėjusi ramygalietė Stasė Meškonienė.
„Pamačiau degantį balioną danguje. Staiga jis išsitiesė kaip gyvatė, o tada nuaidėjo trenksmas. Toks stiprus, kad ne tik langai, bet ir mūrinės namo sienos sudrebėjo. Nuo to trenksmo ir pati klestelėjau – kojos nebeišlaikė“, – kraupaus sekmadienio ryto įspūdžiais dalijosi S. Meškonienė.
Žaibas, padegęs mokyklą-darželį, padarė ir daugiau žalos piniaviškiams: sugadino į elektros lizdus įjungtus elektronikos prietaisus, kai kuriuose namuose dingo elektra, kiti piniaviškiai persigando išvydę iš elektros lizdų plykstelėjusią liepsną ir pajutę degančios plastmasės kvapą.
„Tiek metų nugyvenau, bet tokio siaubo – ugnies danguje, nebuvau mačiusi“, – sakė 70-metė S. Meškonienė.
Papiktino ugniagesių darbas
Žaibo sukeltas mokyklos-darželio gaisras ankstyvą sekmadienio rytą sukėlė ant kojų visą Piniavą. Gelbėti ugnies naikinamo turto atskubėję vietiniai neslėpė pretenzijų ugniagesiams.
Gretimame kaime gyvenanti Jurga Girdzijauskienė persigandusios mamos skambučio apie kaimynystėje degantį pastatą sulaukė 8.47 val. Anot jos, mama šaukė ką nors daryti, esą nesulaukiantys gaisrinės.
J. Girdzijauskienei atlėkus į gaisravietę, pastatą jau gesino ugniagesių ekipažai.
„Iš karto buvo matyti, kad gesinimo darbai vyksta kažkaip vangiai. Dar tikėjomės, kad ugniagesiai žino, ką daro, bet, kai užgesinus pirmojo korpuso stogą penkių ekipažų akivaizdoje pradėjo degti kita pusė, staiga paaiškėjo, kad trūksta vandens“, – pasibaisėjusi J. Girdzijauskienė.
Moterį pribloškė, kad vos už kelių metrų nuo gaisravietės esančiame priešgaisriniame hidrante vandens spaudimui pasirodžius esant per mažam, keli ekipažai vandens lėkė į miestą, užuot pasinaudoję vietiniu telkiniu.
„Kai ugniagesio paklausiau, kodėl nepumpuoja vandens iš čia pat esančios kūdros, jis pripažino apie tokią nė nežinantis“, – pasakojo piniaviškė.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Arūnas Šniukšta tvirtina, jog darbas vyko operatyviai – ekipažai į gaisravietę atlėkė per 11 minučių, gaisrą gesino 20 ugniagesių gelbėtojų. A. REPŠIO nuotr.
Vandens lakstė į miestą
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, pranešimas apie degantį mokyklos-darželio pastatą Piniavoje gautas sekmadienį 8.39 val., o pirmasis ekipažas įvykio vietoje buvęs 8.50 val., tai yra po vienuolikos minučių.
Valdybos viršininko pavaduotojo Arūno Šniukštos teigimu, pagal galiojančius reikalavimus, ugniagesiai gelbėtojai į 80 proc. iškvietimų mieste privalo atvykti per 8 min., rajone – 18 min.
A. Šniukšta tvirtina, jog darbai vyko operatyviai – gaisrą gesino penki ekipažai, 20 ugniagesių gelbėtojų.
„Buvo daromos pertraukėlės įsitikinti, ar dar kažkur nėra židinių. Jų negalėjome rasti, nes dalis patalpų buvo neprieinamos. Tai žmonėms galėjo pasirodyti kaip ugniagesių vangumas“, – teigia viršininko pavaduotojas.
A. Šniukšta pripažįsta, kad vandens ugniagesiams teko lėkti į miestą – autocisternos buvo pildomos iš Smėlynės gatvėje esančio priešgaisrinio hidranto.
Pasak jo, rajone vandens slėgis mažesnis nei mieste, todėl iš prie pat gaisravietės esančio hidranto vanduo buvo pumpuojamas tik į tris iš penkių gesinti naudotų švirkštų.
„Gaisrui gesinti to pakako. Galbūt galima buvo išnaudoti ir kitas galimybes, bet tam irgi reikalingas privažiavimas prie telkinio, sąlygos vandeniui pumpuoti, tinkamas kiekis“, – aiškino A. Šniukšta.
Panevėžio PGV viršininko pavaduotojo teigimu, gesinant liepsnas buvo „kompaktiškai ieškoma židinių“, o ne visas pastatas skandinamas vandeniu.
„Jei būtume pastatą patvindę padidinę vandens kiekį, nuostoliai būtų buvę dar didesni“, – tvirtina A. Šniukšta.
Liepsnos buvo tramdomos daugiau nei tris valandas. Gaisras užgesintas tik po vidudienio – 12.11 val., tačiau ugniagesiai gaisravietėje darbavosi iki pat vakaro, ardė pavojingas apdegusias konstrukcijas. Liepsnos suniokojo 800 kv. m stogo dangos, 600 kv. m palėpę.
Žaibo būta galingo
Gaisro aplinkybės dar tiriamos, tačiau, pasak A. Šniukštos, akivaizdu, kad liepsnos kilo dėl galingos žaibo iškrovos. Nuo jos neapsaugojo nė ant pastato įrengti ir kasmet tikrinami žaibolaidžiai. A. Šniukšta patvirtino žaibolaidžius buvus visiškai tvarkingus, atitinkančius reikalavimus. Dar šįmet buvo atlikta jų patikra.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Dariaus Marciuškos teigimu, tikimybė, kad žaibolaidis padės išvengti gaisro, siekia 96 proc. Piniavos darželis, anot jo, pateko tarp nelaimingųjų 4 proc.
Į pastatą trenkęs žaibas, ugniagesių duomenimis, stogą uždegė mažiausiai trijose vietose, smūgis išplėšė durų staktą.
Pasak D. Marciuškos, žaibo būta neeilinio. Manoma, kad iškrovos srovė galėjo siekti 80–100 megaamperų, tai yra keturis penkis kartus daugiau nei įprastai. Toks galingas žaibas net skardiniame stoge išdegina 1,5–2 m skylę. O Piniavos mokyklos stogas dengtas degia bitumine danga.
D. Marciuška pripažįsta, kad skarda būtų kur kas saugiau, tačiau, anot jo, rekonstruojant pastato stogą normatyvams nebuvo nusižengta – bituminė danga leidžiama dengti iki 1200–1400 kv. m plotą.
Be to, manoma, kad žaibolaidžiai nesuveikė ne tik dėl milžiniškos iškrovos, bet ir sausros, galėjusios lemti per didelę įžeminimo varžą, dėl ko žaibas pasirinko kitą kelią nei žaibolaidžius.
Pigiausias variantas kainavo brangiai
Mokyklos-darželio direktorės Alvidos Tamošiūnienės teigimu, vos prieš porą metų baigti įstaigos apšiltinimo darbai, 2002-aisiais bitumine danga uždengtas stogas.
„Toks buvo suprojektuotas stogas, o projektuojant žiūrima, kad kuo pigiau. Tas gaisras yra dar ir taupymo padariniai. Prie ko priveda pigiausi variantai“, – apgailestavo direktorė.
Ji guodžiasi, kad bent jau spėta išgelbėti didelę dalį turto. Įstaigos kolektyvas, Piniavos gyventojai iš po ugnies liežuvių nešė viską, ką galėjo pakelti: dokumentus, kompiuterius, baldus. Iš liepsnų išgelbėtas net pianinas.
Rūpestis, kur vasarą leis vaikai, iškilo keturių dešimčių darželinukų tėvams.
Gaisras – didelis smūgis ir jiems, ir kolektyvui. Į jį atlėkusiai A. Tamošiūnienei prireikė medikų pagalbos. Dėl širdies problemų direktorė buvo išvežta į Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyrių.
„Trisdešimt metų dirbu šioje įstaigoje. Ką per tiek metų po kruopelytę tvarkėme, per kelias valandas žuvo“, – jaudinosi A. Tamošiūnienė.
Prarado nedraustą turtą
Į neeilinį posėdį vakar skubiai susirinkusi rajono Savivaldybės taryba įsipareigojo, kad gaisro nuniokota mokykla-darželis sutvarkyta duris atvers jau rugsėjo pirmąją. Meras Povilas Žagunis kreipsis į Vyriausybę prašydamas atlyginti žaibo padarytus nuostolius. Kol kas jie skaičiuojami, tačiau jau dabar aišku, kad suma bus milžiniška.
„Baisiau nebūna, kai dega pati gražiausia Panevėžio rajono mokykla. Visos patalpos taip išdailintos. Buvau įsitikinęs, kad žaibolaidžiai saugo. Net siūliau kviesti respublikinę ekspertizę gaisro priežasčiai nustatyti, bet ugniagesiai patvirtino, kad išvados bus tos pačios“, – apgailestavo P. Žagunis.
Kitoje Panevėžio pusėje esančiuose Staniūnuose gyvenantis meras pasakoja ir pats sekmadienį po 8 val. pašokęs iš lovos nuo perkūno trenksmo. Ugniagesiai patvirtino, jog visą miestą ir jo artimiausius priemiesčius sudrebinęs smūgis ir buvo tas pats, nuo kurio įsisiautėjo ugnis Piniavoje.
Po gaisro paaiškėjo, kad mokyklos darželio, kaip ir dar bene penkių dešimčių rajono Savivaldybei pavaldžių įstaigų, turtas nėra draustas. Pasak mero, jas drausti nuo nelaimingų atsitikimų būtų per didelė finansinė našta rajono biudžetui.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
