Paskutinius mėnesius skaičiuojančios Panevėžio jaunimo mokyklos patalpose, istoriniame žydų mergaičių gimnazijos pastate Ramygalos gatvėje, nuo rugsėjo 1-osios steigiamas Atvirasis jaunimo centras. Jį lankysiantiems 14–29 metų jaunuoliams žadama suteikti didžiulę laisvę – sudaryti galimybę nemokamai dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose arba tiesiog bendrauti, klausytis muzikos ir net pasigaminti valgyti. Prireikus čia jauni žmonės gaus ir psichologo pagalbą.
Be tikslo. Iš kelių šimtų apklaustų Panevėžio jaunuolių net pusė pripažino, kad neturintys mieste kuo užsiimti. L.Karalienės nuotr.
Aplenkė miesteliai
Centre savo veiklomis galės užsiimti įvairios jaunimo organizacijos, klubai, neformaliosios jaunimo grupės, taip pat ateiti jaunuoliai, neturintys kur praleisti laisvalaikio ar net nežinantys, kokia veikla juos sudomintų.
AJC Panevėžys steigia paskutinis iš didžiųjų miestų. Tokios atvirosios erdvės jaunimui veikia ir kur kas mažesniuose – Kupiškyje, Biržuose, Plungėje, Skuode, Kuršėnuose ir kitur. Prieš savaitę AJC duris atvėrė ir Panevėžio rajone, Ramygaloje.
AJC bus dar viena įstaiga, išlaikoma iš Panevėžio savivaldybės biudžeto. Jame numatoma įsteigti 3,5 etato – direktoriaus, jaunimo darbuotojo bei po pusę etato buhalterio ir valytojo. Nuo rugsėjo duris atversiančiam AJC išlaikyti keturiems šių metų mėnesiams Savivaldybė numačiusi skirti apie 18 tūkst. Eur, kitąmet – 47 555 Eur, iš jų etatams – per 33 tūkst. Eur.
Vienas iš AJC steigimo iniciatorių miesto Tarybos narys Daumantas Simėnas teigia, jog įstaiga privalės ieškoti ir alternatyvių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, užsidirbti iš projektinės veiklos ar įrangos nuomos.
Nors bene dešimtmetį mieste sklandžiusiai AJC idėjai Savivaldybės taryba pritarė vienbalsiai, vis dėlto jo steigimas politikams sukėlė abejonių.
Opozicijai kilo įtarimų, jog, nors centro direktoriaus pareigoms eiti turės būti skelbiamas konkursas, ši vieta gali būti numatyta jauniausiam Tarybos nariui, šios idėjos generatoriui D. Simėnui. Politikas patikino į AJC vadovus nepretenduojantis.
Ginčai dėl miesto centro
Nors AJC steigimui miesto Taryba pritarė vienbalsiai, vis dėlto kai kurie politikai mano, jog istorinį žydų pastatą Ramygalos g. labiau apsimokėtų nuomoti arba privatizuoti nei į jį įleisti jaunimą. G.Leikos nuotr.
AJC užims didžiąją dalį paskutinius mėnesius skaičiuojančios Jaunimo mokyklos patalpų pačiame miesto centre. Mokykla, kurioje mokosi probleminiai, bendrojo ugdymo švietimo įstaigose nepritapę mokiniai, iškeliama į Panevėžio pakraštį – prijungiama prie Šiaulių g. esančio Suaugusiųjų mokymo centro. Tokioms permainoms prieštaravę Jaunimo mokyklos pedagogai įtikinėjo, esą vaikai, turintys menką motyvaciją, nesivargins važinėti į pamokas atokiau nuo miesto centro.
Idėja AJC užleisti strategiškai patrauklią vietą Ramygalos g. sukritikavęs Panevėžio socialdemokratų lyderis Donatas Degenis tvirtino, jog tokią įstaigą derėjo kartu su Jaunimo mokykla įkurdinti po Suaugusiųjų mokymo centro pastoge. Politiko nuomone, taip Savivaldybė būtų išlošusi finansiškai – AJC nereiktų steigti budėtojo, valytojo etato, o istorinį pastatą strategiškai patrauklioje Ramygalos g. socialdemokratas siūlė išnuomoti arba privatizuoti.
AJC vieta pačiame miesto centre, anot D. Simėno, pasirinkta įvertinus, kad įstaiga veiks iki 22 val., dauguma jos lankytojų bus nepilnamečiai, o susisiekimas iš Šiaulių g. yra sudėtingas.
Be to, pasak D. Simėno, kitų savivaldybių patirtis parodė, kad jaunimui skirtą įstaigą atidaryti miesto pakraštyje yra beprasmiška. Skuodo savivaldybė kurį laiką jaunuolius į atokiai įrengtą AJC net vežiojo autobusiukais, kad tik šis turėtų lankytojų, kol nusprendė perkelti į centrą. Plungė net tris kartus keitė AJC vietą, kol galų gale perkėlė ten, kur patogu jaunimui, – irgi į miesto centrą.
Ieško vietos susitikti
Panevėžio jaunimas teigia seniai laukiantis įstaigos, skirtos jauniems žmonėms, tačiau jų neįpareigojančios.
„Muzikuosime, galbūt piešime. Dabar renkamės mokykloje arba namuose. Čia ateis vaikai iš viso Panevėžio, bus įdomu“, – mano J. Balčikonio gimnazistas 18-metis Daumantas Undzėnas.
Jo bendraamžis Saulius Indriūnas tvirtina, jog Panevėžyje jauniems žmonės trūksta veiklos, ypač vasarą.
„Arba tėvams padedu, arba susirandu kokio darbo. Bet dažniausiai ieškom, gal koks draugas turi sodybą, kur būtų galima su draugais susirinkt. Jei tokio draugo nėra, ir einam diena iš dienos per tas pačias vietas mieste“, – pasakojo S. Indriūnas.
Vaikinas svarsto, kad susirinkus į būrį bendraamžiams kiltų įdomių idėjų.
„Ir man kyla minčių, bet neturiu su kuo jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, sukurti grupę ir pasirodyti per Gatvės muzikos dieną“, – planavo S. Indriūnas.
Iš Panevėžio kilęs, Vilniuje gyvenantis pradinių klasių pedagogas Simas Valantas savanoriavo keliuose iš 7-ių sostinėje veikiančių tokių AJC.
„Panevėžys gana didelis miestas, čia yra jaunų žmonių, keista, kad iki šiol tokio centro nebuvo“, – sako S. Valantas.
Anot jo, AJC negalima lyginti su įpareigojančiomis užklasinės veiklos įstaigomis.
„Gyvenant Panevėžyje tokio centro man labai trūko. Sportavau, kai pabodo, lankiau mokyklos chorą, nes tiesiog neturėjau ką veikti. Tai, ko pasigedau savo mieste, radau studijuodamas Vilniuje“, – „Sekundei“ pasakojo S. Valantas.
Pedagogiką studijavęs vaikinas sostinėje pradėjo lankytis AJC, ėmėsi juose savanoriauti – problemiškiems paaugliams padėjo ruošti pamokas, organizavo stovyklas, vyko su jais į keliones.
Panevėžys sensta
J. Meldžiukas pripažįsta: Lietuvoje jaunimo užimtumo statistika apgailėtina. Įvairioje veikloje dalyvauja apie 30–32 proc. šalies jaunimo iki 29-erių metų. Vokietijoje užimtų jaunuolių dalis sudaro apie 80 proc. G. Leikos nuotr.
Skaičiuojama, kad per metus Panevėžys netenka vidutiniškai 750 jaunuolių. Nuo 2010-ųjų Aukštaitijos sostinėje 14–29 metų jaunimo sumažėjo 4500. Tikimasi, kad Panevėžio AJC taps traukos vieta bent 500 lankytojų. Maždaug tiek jaunuolių dalyvavo Panevėžio jaunimo tarybos ir nevyriausybines organizacijas vienijančio „Apskritojo stalo“ praėjusią vasarą surengtoje apklausoje dėl tokios įstaigos reikalingumo. Pusė jų atsakė, kad Aukštaitijos sostinėje jaunimo nepakanka veiklos. 93 proc. apklaustųjų tinkamiausia vieta AJC įvardijo miesto centrą.
Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje veikia 31-as atvirasis jaunimo centras ir 174-ios atvirosios jaunimo erdvės. Juos lanko apie keliasdešimt tūkstančių jaunuolių.
Departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Meldžiukas pripažįsta, jog Lietuvoje jaunimo užimtumo statistika apgailėtina. Įvairioje veikloje – nevyriausybinių organizacijų ir kitoje – dalyvauja apie 30–32 proc. šalies jaunimo iki 29-erių metų. Vokietijoje užimtų jaunuolių dalis sudaro apie 80 proc., Vakarų Europoje apie 50 proc.
„Kol kas Lietuvoje nei nevyriausybinės organizacijos yra įgalios užsiimti darbu su jaunimu, nei biudžetinės įstaigos. Pastarųjų steigėjos savivaldybės dažniau kelia klausimą dėl jų ekonominio efektyvumo, etatų skaičiaus ir kitų išlaidų, o jaunimo užimtumo problemą nustumia į šalį“, – teigia J. Meldžiukas.
Pasak jo, mokslinis tyrimas, atliktas 2012-aisiais, atskleidė, kad laiku į aktyvią veiklą neįtrauktas jaunimas Lietuvai vėliau kainuoja apie 5 mlrd. Lt.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
