Karščiu alinanti gamta jokios atgaivos panevėžiečiams nepateiks ir šiandien. Bent taip, paskutinės ilgojo savaitgalio dienos rytą, „Sekundei“ tvirtino meteorologai.
Lietūs, vėjai ir net prognozuotas škvalas, pasirodo, skirti vakarinei šalies daliai. Palangoje nušniokštė lietus, Telšiuose vėtra vartė medžius. O mūsų krašte ir toliau tvyro karštis. Gaivos galėtume sulaukti tik nebent gamtai pakeitus savo užmačias, ir tai tik vakare.
Šiandien, artėjant vidurdieniui, Panevėžio hidrometeorologijos stoties duomenimis, temperatūra jau buvo pasiekusi 30 laipsnių, pūtė 10 metrų per sekundę vėjas.
Kaip sakė šios stoties meteorologė stebėtoja Gražina Dabrišiūtė, po pietų gali būti pasiektas šios vasaros karščio rekordas. Numatoma temperatūra 33 laipsniai. Birželis nėra pats karščiausias metų mėnuo, dažniausia aukšta temperatūra pasitaiko liepą. Tačiau šis birželis pateikė labai karštą staigmeną. Tiesa, kita savaitė žadama gerokai vėsesnė.
Per Jonines šilumos taip pat užteko – birželio 23 dieną aukščiausia oro temperatūra Panevėžyje buvo 27,4, o 24 dieną – 29,6 laipsniai karščio. Kol kas aukščiausia šios vasaros temperatūra Panevėžyje fiksuota šeštadienį tarp 15 ir 18 valandos. Tuo metu termometrai rodė 32,5 laipsnius šilumos. O štai dirvos paviršiuje vakar fiksuota net 50 laipsnių karštis.
Toks karštis pavojingas žmonių sveikatai. Ne vienam panevėžiečiui prireikė medikų pagalbos. Nors, kaip teigia Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojai, pacientų šiomis šventinėmis dienomis labai daug, saulės smūgį patyrusių, persikaitinusių ar kitokių problemų dėl kaitros turinčiųjų kol kas nepasitaikė. Jeigu kaitra neatslūgs, tokie pacientai, greičiausiai, užplūs poliklinikas ir ligonines.
Kaitra laikoma ekstremalia, kai maksimali oro temperatūra siekia ir viršija 30 °C ir trunka 3 ir daugiau dienų.
Medikai primena, kad kaitra veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.
Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje. Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai.
Didžiausia rizika susirgti nuo karščio turi kūdikiai, vaikai iki ketverių metų, senyvo amžiaus asmenys.,
žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos bei kitomis lėtinėmis ligomis ir kt.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
G.Leikos nuotr.
