Dar vienas valdžios bandymas socialinį daugiabutį įrengti gyvenamųjų namų apsuptyje sukėlė naują nepasitenkinimo bangą. Kodėl neišgalinčiųjų įsigyti nuosavo būsto kaimynystės kratosi net žmogaus teisių gynėjas?
Socialinio daugiabučio besibaiminančių Aldonos g. gyventojų kasdienybė jau dabar panaši į trilerį. Čia gyvenantieji ne kartą nukentėjo nuo chuliganų išpuolių. G.Leikos nuotr.
Neišdegus planui vaiduokliu virtusios „Verdenės“ mokyklos vietoje statyti socialinį daugiabutį, Panevėžio savivaldybė karčios pamokos neišmoko. Gyventojai sukilo prieš valdžios ketinimus neatsiklausus bendruomenės dabar remtinuosius įkurdinti Aldonos gatvėje, Muzikinio teatro ir dviejų bažnyčių pašonėje.
Aldonos, Vaižganto, Sodų ir aplinkinių gatvelių daugiau nei 120 gyventojų pasirašė reikalavimą merui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir aukščiausiai šalies valdžios institucijai prezidentūrai stabdyti Panevėžio savivaldybės projektą buvusį M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį. Varguolių kaimynystės nepageidaujantys panevėžiečiai nežada ties tuo sustoti ir jau rengiasi rimtesnei protesto akcijai.
Vakarais aplenkia
Miesto centro pašonėje besidriekianti Aldonos gatvelė – vienintelė Panevėžyje, jungianti net kelis miestą reprezentuojančius objektus: Kristaus karaliaus katedrą, už kelių šimtų metrų įsikūrusį Muzikinį teatrą, čia pat stūksančią Švč. Trejybės bažnyčią ir juos jungiančią Nepriklausomybės aikštę su nuo seno čiurlenančiu fontanu. Nepaisant to, pavadinti šią vietą prestižine galėtų tik nepažįstantieji Panevėžio. Aldonos g. pradžioje, teatro pašonėje esantis 5-uoju numeriu pažymėtas namas yra geriausiai mieste policijos pareigūnams žinomas buvęs bendrabutis. Žiemos vakarais pro jį praeiti vengiama.
Kitoje gatvės pusėje, per kiemus paėjėjus keliasdešimt metrų, vietiniams ir praeiviams baimę kelia liepsnų nuniokotas namas vaiduoklis, Panevėžio vyskupijos kurijos turtas. Prieš keletą metų kilus gaisrui spėta išgelbėti tik sienas. Nuo tada pastatas paliktas Dievo ir benamių valiai. Aplinkiniai gyventojai, daugiausia senjorai, neslepia tamsiuoju paros metu savo namuose nesijaučiantys saugiai – žino, kad gaisravietėje naktimis prisiglaudžia įtartinos kompanijos.
Bijo dar vieno pūlinio
Daugiau nei 120 gyventojų pasirašė reikalavimą merui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir prezidentūrai stabdyti Panevėžio savivaldybės projektą buvusį M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį.
Aldonos g. gyventojai baiminasi, kad valdžia jiems rengia naują skaudulį. Žinia, kad gatvelės pradžioje daugelį metų M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutyje šurmuliavusius mokinius netrukus pakeis Savivaldybės įkurdinti socialiai remtinieji, vietiniams sukėlė šoką. Jie neabejoja: socialiniu daugiabučiu paverstas mokinių bendrabutis ilgainiui virs policijos dėmesio vertu dar vienu gatvės pūliniu.
„Mes esame kategoriškai prieš socialinį daugiabutį. Turime puikų pavyzdį –Aldonos g. 5-ąjį namą: triukšmas, šiukšlynas, girtavimai. Policijos ir greitosios ekipažai čia važiuoja kelis kartus per parą. Kai į dar vieną namą kaip į rezervatą įkels kelias dešimtis socialiai remtinų šeimų, susitvarkyti bus nebeįmanoma“, – „Sekundei“ teigė arčiausiai, vos už kelių žingsnių nuo numatytojo socialinio daugiabučio, gyvenantis Arūnas Buivydas.
Chuliganų išpuoliai kasdienybė
Žmonės pasakoja, jog gyventi mokinių bendrabučio kaimynystėje irgi nebūdavę labai ramu. Mokslo metų pradžioje susirinkęs jaunimas mėgdavo patriukšmauti ar dūmą patraukti įsmukę į aplinkinių daugiabučių laiptines. Į tokius iš tėvų globos ištrūkusio jaunimo pašėliojimus gyventojai žiūrėjo atlaidžiai. Anot jų, pakakdavo pasikalbėti su pedagogais ir jaunuoliai aprimdavo. Žmonės įsitikinę: su socialiai remtinaisiais nebus taip paprasta.
Gyvenimas Aldonos g. jau dabar panašus į trilerį. Čia gyvenantieji ne kartą nukentėjo nuo chuliganų: subadomos automobilių padangos, išdaužomi mašinų langai, supjaustoma šiltnamių plėvelė, nuniokojami daržai. Vietinių nebeglumina iš skandalingojo Aldonos g. 5-ojo daugiabučio sklindantys orgijų, muštynių garsai. Tik senukai pro čia vengia praeiti – net į bažnyčią renkasi nors ir tolesnį, bet ramesnį kelią aplinkui.
„Saugiai čia tikrai nesijaučiame. Kai sužinojome, kad dar ir socialinį daugiabutį įrengs, pakraupome. Savivaldybė galvoja apie remtinuosius, bet kodėl nepagalvoja, kaip mums, dirbantiems, mokesčius mokantiems, žmonėms čia reikės gyventi?“ – sako Aldonos g. gyventoja Irma.
Įsileistų pabėgėlius
Dėl prastą reputaciją turinčio Aldonos g. 5-ojo namo šioje gatvėje butai ir dabar nėra paklausūs. Savivaldybei įrengus dar ir socialinį daugiabutį, žmonės baiminasi savo namus galėsiantys parduoti tik nežinančiajam čionykščio gyvenimo specifikos. Arba labai pigiai.
„Nesvarbu, kad miesto centras, bet dėl tokios didelės socialiai remtinųjų koncentracijos kyla noras iš čia bėgti“, – sako A. Buivydas.
Jo kaimynas aštuoniasdešimtmetis Vilius Markevičius svarsto, kad geriau karo pabėgėlių nei socialiai remtinųjų kaimynystė.
„Per gyvenimą esu pažinęs įvairių tautybių žmonių: rusų, lenkų, totorių, karaimų, žydų. Tarp jų nesutikau tokių nesugyvenamų kaip lietuviai. Nesakau, kad mūsų tautoje visi tokie, bet labai daug“, – mano V. Markevičius.
Aldonos ir aplinkinių gatvelių gyventojus stulbina Panevėžio valdžios pozicija. Žmonės stebisi, kodėl visuomenei tokį svarbų sprendimą mokyklos bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį Savivaldybė priėmė nepasitarusi su bendruomene.
„Jei valdžiai rūpėtų žmogus, būtų mus pasikvietę, kalbėjęsi, taręsi, aiškinę. Mes čia gyvename ir turėsime toliau gyventi, bet sprendimus valdžia priima mums už nugaros“, – nesuvaidintos demokratijos pasigedo A. Buivydas.
Varguolių teisių negina
Prieš Savivaldybės planus už Europos Sąjungos paramą renovuoti mokyklai nebereikalingą bendrabutį ir jame įrengti socialinius butus stojo net Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija. Jos pirmininko pavaduotojas Petras Storosta ragina gyventojus nenuleisti rankų – belstis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prezidentūrą, o Panevėžio valdžią sudrebinti mitingu.
Vaižganto g. gyvenančiam žmogaus teisių gynėjui irgi netinka, kad vos už kelių šimtų metrų nuo jo namų įsikurs didelis būrys socialiai remtinųjų. P. Storosta ginasi nesąs prieš varguolius. Bet, jo nuomone, socialiniam daugiabučiui ne vieta miesto centre, šalia Panevėžį reprezentuojančios kultūros įstaigos ir maldos namų.
Pavargę nuo incidentų skandalingajame Aldonos g. 5-ajame name, žmonės nusiteikę padaryti viską, kad, anot jų, socialinio rezervato šioje gatvelėje nebūtų.
„Mes tikrai nesame prieš socialiai remtinus žmones, bet juos integruoti į visuomenę lengviau apgyvendinus pavieniui įprastuose daugiabučiuose, kur gyvena įvairūs žmonės, nei suvarius į vieną pastatą tarsi rezervatą“, – išeitį siūlo gyvenantieji Aldonos g.
Prašytojų sumažėjo drastiškai
Laukiančiųjų socialinio būsto eilė per pastarąjį mėnesį Panevėžyje sumažėjo kone perpus. Iš dar pernai metų pabaigoje sąrašuose buvusių 598-ių pastogės prašytojų šiuo metu telikę 366. Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Rasos Rimšienės teigimu, pretendentų į socialinį būstą drastiškai sumažėjo dėl neįvykdytos prievolės iki gegužės pateikti pajamų ir turto deklaraciją.
Per metus Savivaldybė remtiniesiems suteikia vidutiniškai apie 12 socialinių būstų. Šiuo metu apgyvendinti 179-i tokie butai.
R. Rimšienė neneigia, jog Savivaldybė sulaukianti skundų dėl jos butuose apgyvendintų remtinųjų elgesio. Tačiau, specialistės teigimu, tik dalis jų pasitvirtina.
„Ne visada galiu pateisinti kaimyninių butų savininkus, nes kai kada mūsų nuomininkai tiesiog atsiduria po didinamuoju stiklu. Juos mato, apie juos žino daugiau nei apie kitus kaimynus. Nereikia visų bėdų suversti tik socialiai remtiniesiems. Kai kurie jų iš tiesų girtauja, pamiršta prievolę mokėti mokesčius. Bet tą patį daro ir daug gyvenančiųjų nuosavuose būstuose“, – sako R. Rimšienė.
Kaimynų ramybę drumsčiantį nuomininką Savivaldybė turi teisę iškraustyti, tačiau tokie atvejai itin reti – vos vienas per metus.
Prognozuojama, kad iš šiuo metu eilėje laukiančiųjų būsto naujajame socialiniame daugiabutyje įsikurtų18-iolika neįgaliųjų, 7-ios daugiavaikės šeimos, dar tiek pat jaunų šeimų iki 35-erių metų, vienas našlaitis ir 27-i asmenys iš bendro sąrašo, tai yra nepatenkantys nė į vieną iš minėtųjų socialinių grupių, daugiausia – vyresnio amžiaus žmonės.
„Galvą guldyti galima tik už save, ne už svetimą, bet tarp socialiai remtinųjų yra tikrai normalių, padorių šeimų“, – skurstančiųjų kaimynystės besikratančius gyventojus ramina R. Rimšienė.
Panevėžiečiais stebisi
Kada Aldonos g. dabar jau tuščiame mokinių bendrabutyje apsigyventų socialiai remtinieji, Savivaldybės specialistai sako negalintys atsakyti. Šiuo metu Vyriausybėje dar tvarkomi reikalai dėl šio pastato, priklausančio Švietimo ir mokslo ministerijai, perdavimo Panevėžio savivaldybei.
Kol penkiaaukščio neturi savo rankose, Savivaldybė negali teikti paraiškos finansinei paramai gauti. Aukštaitijos sostinė nėra pirmoji, ketinanti už europinę paramą pastoge aprūpinti neišgalinčiuosius jos įsigyti. Tačiau, Investicijų skyriaus specialistės Angelės Steponavičienės nuomone, panevėžiečiai vieninteliai viešai išdrįso pareikšti nepageidaujantys socialiai remtinųjų kaimynystės.
„Jie tokie patys žmonės. Nenuteisti, ne recidyvistai. Negalima žmogaus nuteisti iš anksto. Socialiniai būstai yra tas pats, kas sovietmečiu buvę komunaliniai butai. O kiek panevėžiečių tokiuose gyvena? Negalima vienos socialinės grupės supriešinti su kita“ – „Sekundei“ A. Steponavičienė.
Socialinius daugiabučius šiuo metu stato Klaipėda, Vilnius. Sostinėje Pilaitės mikrorajone apgyvendinti net septyni tokie socialiniai daugiabučiai. Rokiškyje daugiabutis remtiniesiems iškilo Savivaldybės pašonėje.
„Nė viena Savivaldybė nebuvo susidūrusi su tokiu gyventojų pasipriešinimu kaip Panevėžyje. Kolegos kituose miestuose stebėjosi pamatę televizijos reportažus apie nepatenkintus panevėžiečius. Savivaldybė privalo ginti viešąjį interesą, ne vienos atskiros grupelės. Jei stumiame socialiai remtinuosius tolyn nuo akių, mes pažeidžiame jų teises. Panevėžys šiuo atžvilgiu tikrai išskirtinis miestas“, – mano A. Steponavičienė.
Vežimas važiuoja
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos gyventojų pasipriešinimas nenustebino. Jam tokia žmonių pozicija seniai žinoma. Jis sako, jog Aldonos g. atstovai buvo atėję perspėti, kad nesutiks su socialinio daugiabučio kaimynyste. Nepaisant to, Savivaldybės taryboje balsų dauguma buvo pritarta, kad Aldonos g. tam tinkama vieta. T. Jukna abejoja, ar žmonių raštai ministerijoms ir prezidentei pakeistų Savivaldybės planus.
Buvusį M. Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabutį rekonstruoti į socialinį daugiabutį kainuotų apie 2 mln. Eur. Iš jų 1,7 mln. Eur – Europos Sąjungos parama.
Socialiniame daugiabutyje būtų įrengta 60 butų, tai yra dešimčia daugiau, nei planuota buvusios „Verdenės“ mokyklos vietoje Parko g., taip pat sutvarkytas kiemas, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.
Išeitis – tartis su bendruomene
Petras Narkevičius
Seimo narys
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Esu gerai įsigilinęs į Aldonos g. ir aplinkinių gatvių gyventojų problemą dėl numatomų socialinio daugiabučio statybų. Kai žmonės į mane kreipėsi pagalbos,
iš nuostabos net kėdėje pasvirau išgirdęs, jog miesto vadovai pateikė Savivaldybės tarybai sprendimą dėl M.Rimkevičaitės technologinės mokyklos bendrabučio perėmimo iš Švietimo ir mokslo ministerijos savo žinion, kad čia įrengtų socialinį daugiabutį. Prieš tai net nediskutavę šiuo klausimu su bendruomene. Ne kartą kėliau klausimą, kodėl miesto vadovai priima sprendimą, o po to gesina įsiplieskusį žmonių nepasitenkinimą. Taip buvo su projektu statyti socialinį būstą vietoj „Verdenės“ mokyklos, taip pat su „Nevėžio“ mokyklos uždarymu, dabar šita žinia. Visiems šiems atvejams būdinga tai, kad bendruomenę žinia pasiekia jau įvykus faktui. Tai nelogiška, svarbiausia, neteisinga.
Teiravausi Švietimo ir mokslo ministerijoje, ar iš tikrųjų dabar jai priklausantis mokinių bendrabutis Aldonos g. bus perduotas Panevėžio savivaldybei. Pasirodo, šios vadovai ne kartą važiavo į ministeriją dėl to tartis ir jau yra ruošiamas Vyriausybės nutarimas dėl pastato perdavimo numatant konkrečią jo paskirtį – pritaikymą socialiniam būstui. Akivaizdu: į gyventojus vėl neatsižvelgta. Ar taip mes suprantame bendruomenišką Panevėžį?
Diskutuojant su žmonėmis ir pasveriant viso miesto interesus, kompromisą visada galima surasti. Socialinių būstų panevėžiečiams labai reikia, bet nemanau, kad Aldonos g. bendrabutis pačiame miesto centre yra vienintelė jam tinkama vieta.
Sprendimai randami diskusijose su bendruomenėmis. Juk bendruomenės yra tai, iš ko susideda Panevėžys ir kam turėtų tarnauti miesto valdžia. Žmonėms pateikiant visus už ir prieš argumentus kartu galima surasti visas puses tenkinantį kompromisą.
Deja, aš kol kas daugiau matau valdžios bandymus save pateisinti priėmus blogus sprendimus. Juk yra paprastesnis kelias – tiesiog tartis su bendruomene, kad nereikėtų teisintis.
Politinė reklama bus apmokėta iš P.Narkevičiaus rinkimų sąskaitos. Užs. Nr.0623
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
