Seimas svarsto nuo kitų metų numatomą pradėti „Sodros“ reformą ir pirmieji žingsniai šia linkme jau žengti. Joje planuojama ir didesnė parama susilaukusiems mažylių, Norima sugrąžinti tvarką, kad iki vaikui sueis vieni metai, išmokos dydis siektų 100 procentų, o iki sueis dveji metai – 85 procentus išmokos gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Jei Seimas pritars, nuo kitų metų didės išmokos mažylius iki dvejų metų auginančioms šeimoms. Delfi nuotr.
Pavojus – rinkimai
Šiuo metu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra mokama 70 procentų uždarbio, o antraisiais vaiko auginimo metais – 40 proc. Numatoma ir didesnė parama gimus dvynukams, trynukams ar daugiau vaikų. Tai būtų specialios 4–12 bazinių socialinių išmokų dydžio pašalpos per mėnesį, iki vaikui sueis dveji metai. Gerokai didesnes išmokas siūloma mokėti vaikų susilaukusiems studentams ar profesinių mokyklų mokiniams iki 26 metų, taip pat doktorantams ar medicinos rezidentams iki 30 metų. Tokios nuostatos įsigaliotų nuo 2017 metų.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė Rasa Žemaitė sako, kad labai gerai, kad šeimoms skiriama daugiau dėmesio. Tačiau klausimas, ar tai neliks tik pažadais. Šiuo atveju jai tai labai panašu į rinkimų blefą. Pasak R. Žemaitės, siūlymai didinti išmokas auginantiesiems mažylius politikų stalčiuose guli jau seniai ir paprastai ištraukiami prieš rinkimus.
Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio lyderės manymu, bėda ta, jog siūlomos tokios painios pataisos, kad jose sunku susigaudyti ne tik pačiam žmogui, bet ir išmokų skirstytojams. Esant nepastovumui, šeimos negali nieko konkrečiai planuoti.
Reikia pertvarkyti
R. Žemaitės teigimu, į šalies ateitį, gimstamumo didinimą, investuojama labai momentiškai ir prieš rinkimus. Neturima sisteminio požiūrio, ar norima skatinti apskritai gimstamumą, ar siekiama, kad daugiau vaikų gimtų dirbančiose šeimose, ar jaunose – studentų. Jos manymu, reikėtų oficialios strategijos, kad gimstamumas būtų skatinamas dirbančiose šeimose.
Dažnai deklaruojama, kad Lietuvos mamos turi bene geriausias sąlygas Europoje auginti vaiką: ilgos atostogos, per kurias mokamos išmokos.
„Jei turime geresnes Europoje sąlygas pradžioje, tai po dvejų metų nebeturime nieko. Šeimos kaltinamos, kad brangiai kainuoja, bet vėliau 16 metų neturi nieko. Tad vaikai valstybei kainuoja labai pigiai“, – „Sekundei“ teigė R. Žemaitė.
Prieš krizę padidinus išmokas mažylius auginančioms šeimoms, gimstamumas išaugo. Tačiau ar dabar, pasimokiusios, kad valstybe ne visada galima pasikliauti, jos rizikuos turėti daugiau vaikų, didelis klausimas.
Aktyvių mamų sambūrio atstovės teigimu, dabar gimstamumas ir taip auga, nes ekonomika kyla. Tačiau reikia ryškių sisteminių pokyčių. Viena injekcija – pašalpų didinimas – suveiks, bet paskui paaugę vaikai tampa didele problema – didmiesčiuose trūksta darželių, sumažintos mokyklų klasės ar net mokyklų skaičius, tad jau kai kur ir ten yra eilės. Kai trūksta sisteminio požiūrio, susikoncentruojama į kurį nors vieną vaiko gyvenimo tarpsnį, tuo tarpu reikėtų labai rimtų pertvarkų ir vėlesniam laikotarpiui.
Galimybių yra
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad valstybė turi finansinių galimybių didinti vaiko priežiūros metu mokamas išmokas. Biudžetas beveik subalansuotas, auga užimtumas, labai sparčiai didėja darbo užmokestis. Svarbu, kokie bus pasirinkti prioritetai – didinti pensijas, didinti paramą šeimoms ar panašiai.
„Turint omenyje žemą gimstamumo lygį ir nepakankamą dėmesį šeimoms, tokie siūlymai pagrįsti“, – sako N. Mačiulis.
Jo teigimu, šeimos remiamos ne vien išmokomis. Yra ir kitų priemonių. Pavyzdžiui, nuo metų pradžios padidintas neapmokestinamų pajamų dydis turintiesiems vaikų. Valdančioji dauguma jį sutarė didinti dar ir metų pabaigoje. Tai taip pat skatina turėti daugiau vaikų.
Daiva SAVICKIENĖ
