Pildosi prognozės, kad atliekas rūšiuojantys ir mažiau mišrių atliekų sukaupiantys gyventojai už šiukšlių išvežimą mokės daugiau. Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras ( PRATC) visų apskrities savivaldybių prašo pritarimo leisti daugiau kaip du kartus padidinti sąvartyno vartų mokestį.
Skaičiuojama, kad vidutinis mokestis turėtų būti 50,20 Eur už toną su PVM, dabar šis mokestis yra 24,08 Eur. Naują vartų mokestį tvirtina PRATC valdyba, į kurią įeina visų apskrities savivaldybių atstovai.
Šio mokesčio dydis turi labai didelę įtaką kainai, kurią gyventojai ir įmonės moka už šiukšlių išvežimą. Preliminariais PRATC skaičiavimais, pakėlus vartų mokestį, kaina vartotojams gali išaugti apie 20 – 40 proc.
Panevėžio savivaldybė ramina, kad galbūt taip drastiškai atliekų tvarkymas nebrangs.
Mat nuo kitų metų bus visiškai kitaip skaičiuojami atliekų tvarkymo tarifai. Tiksliau, įvedamas dvinaris mokestis, kurį sudarys pastovioji dalis (nepriklausanti nuo atliekų kiekių, skirta apmokėti nuolatines sąnaudas) ir kintamoji (ši priklausys nuo gyventojų sukauptų ir šalinamų atliekų kiekio).
Taip tikimasi paskatinti žmones rūšiuoti ir mažinti atliekų kiekį.
Kol kas niekas negali įvardinti net preliminarių kainų, kurias už šiukšlių išvežimą teks mokėti privatiems ir juridiniams asmenims. Ir ne tik todėl, kad dar nepatvirtintas sąvartyno vartų mokestis. Dvinarė rinkliava kelia didelį galvos skausmą tiek Panevėžio savivaldybei, tiek atliekas tvarkančiai jos įmonei „Panevėžio specialus autotransportas“.
„Europoje nė vienoje šalyje nėra įdiegtos sklandžiai funkcionuojančios dvinario mokesčio sistemos. Nėra nuo ko nusikopijuoti. Būsime pionieriai“, – „Sekundei“ teigė šios įmonės direktorius Valentas Bakšys.
Pasak jo, atliekų tvarkymas yra toks sudėtingas mechanizmas, kad labai sunku rasti optimalų variantą, kaip apskaičiuoti kainą, kad ji tenkintų vartotojus ir nebūtų nuostolinga atliekų surinkėjams, tvarkytojams. Pavyzdžiui, portugalai atliekų tvarkymo kainą nustato ir pagal suvartojamo vandens kiekį.
„Panevėžio specialaus autotransporto“ vadovas sako, kad įmonė net neišmano, kaip parengti dvinarės rinkliavos projektą, kurį turės teikti tvirtinti miesto Savivaldybės tarybai. Todėl samdys konsultantus, jau paskelbtas konkursas mokesčių dydžiui apskaičiuoti.
Be pagalbos iš šalies iš šiukšlių labirinto tikriausiai neišeis ir Panevėžio savivaldybė. Ji planuoja samdyti ekspertus, kurie galėtų apdoroti duomenis apie gyventojų sukaupiamas atliekas ir apskaičiuoti vidurkius.
Sveria ir skaičiuoja
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė sako, kad nuo šių metų vykdomas mišrių atliekų susikaupimo monitoringas pagal patvirtintą metodiką.
„Panevėžio specialus autotransportas“ sveria ir skaičiuoja privačių, daugiabučių namų, valstybinių, komercinės paskirties įstaigų sukaupiamas atliekas ir duomenis perduoda miesto Savivaldybei.
V. Gylienės teigimu, stebima mišrių atliekų sukaupimo tendencija tiek individualiose valdose, tiek daugiabučių teritorijose. Tačiau, kol duomenys nebus apdoroti, neskubama daryti išvadų.
„Atliekų susikaupimo kiekiai skiriasi kiekviename objekte. Pavyzdžiui, yra daugiaubučių namų, kurie sukaupia ženkliai mažiau atliekų. Kiti sukaupia beveik tiek pat, kiek ir anksčiau, tačiau prie konteinerių matome priverstų padangų, senų rakandų ir kitokių šiukšlių. Gali būti, kad jas atgabena privačių namų gyventojai ir tokiu būdu susimažina savo sukaupiamų atliekų kiekį. Pasitaiko, kad rūšiuotoms atliekoms skirtuose konteineriuose randame mišrių atliekų. Taigi čia reikalinga gili analizė“, – kalbėjo specialistė.
Civilizacija turi savo kainą
PRATC direktorius Gintautas Ulys sako suprantąs, kad gyventojai audringai reaguos į sąvartyno vartų mokesčio kėlimą, tačiau kitos išeities centras neturi. Praėjusių metų pabaigoje centre pradėjo veikti mechaniniai -biologiniai įrenginiai, kurie iš mišraus komunalinių atliekų srauto per pirmą 2016 metų ketvirtį leido atskirti 310 t tinkamų perdirbti antrinių žaliavų (popieriaus, stiklo, plastiko, metalinių pakuočių ir metalo) ir 6400 t biologiškai skaidžių ir energetinę vertę turinčių medžiagų. Kitaip sakant, jos nenugulė sąvartyne, o buvo panaudotos.
į Panevėžio regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą per kelerius metus investuota 11 mln. eurų. 10 mln. kainavo minėti įrenginiai ir pastatų, kuriuose jie stovi, statyba. 85 proc. lėšų yra Europos Sąjungos.
G. Ulio teigimu, šiuolaikinis, gamtą tausojantis atliekų tvarkymas reikalauja daugiau sąnaudų. Prie jų augimo prisideda ir šiemet įsigaliojęs pakeistas Taršos mokesčio įstatymas. Juo numatytas 3 Eur mokestis už kiekvieną sąvartyne šalinamą toną atliekų, o turinčių asbesto medžiagų vienos tonos šalinimas kainuoja 7,24 Eur.
„Esant dabartiniam vartų mokesčiui mes patiriame nuostolių“, – „Sekundei“ aiškino direktorius.
PRATC duomenimis, net ir daugiau kaip dvigubai padidinus sąvartyno vartų mokestį, jis vis tiek būtų vienas mažiausių Lietuvoje. Pavyzdžiui, Vilniaus regione vartų mokestis yra – 86,07, Alytaus – 68,61, Tauragės – 65,13, Šiaulių (projektas) – 64,86, Marijampolės – 56,98 Eur už toną.
Grėsė dar didesnis brangimas
Gyventojams atliekų tvarkymas galėjo brangti jau nuo šių metų iki sunkiai suvokiamų sumų, jeigu įstatymo leidėjai nebūtų susizgribę atšaukti planuoto įvesti 21,72 euro mokesčio už aplinkos teršimą. Dabar, kaip minėta, įvestas 3 eurų mokestis, kuris galios ir 2017 metais.
Tačiau nuo 201 metų aplinkos teršimo mokestis kils iki 5 Eur, 2019 metais – iki 21,72 , o 2020 metais pasieks 27,51 eurų.
Tiesa, iki to laiko planuojama pastatyti moderniais rūšiavimo įrenginiais išrūšiuotų ir apdorotų degiosios frakcijos atliekų, kurias bus galima paversti šiluma, deginimo gamyklas. Tai leis sumažinti į kaupą patenkančių atliekų ir sutaupyti taršos mokesčio sąskaita.
Inga SMALSKIENĖ
