Panevėžyje į eismo įvykį patekusiems vairuotojams neretai tenka susiginčyti, kuria juosta kuris važiavo, nes jas skiriančių linijų nematyti. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas teigia, kad tai ne tik Panevėžio, bet ir kitų šalies miestų problema.
Nematydami nubrėžtų juostų vairuotojai gatvėje laviruoja pasikliaudami intuicija. G. Leikos nuotr.
Pasak jo, jeigu gatvėje eismo juostos atskirtos gana gerai įžiūrimomis linijomis, tokius ginčus nesunku išspręsti, nes būna matyti ant linijos paliktos ratų žymės, stabdymo trajektorija. Tačiau Panevėžyje yra nemažai gatvių, kuriose eismo juostų linijos nesužymėtos, tad vairuotojai laviruoja pagal intuiciją. Ypač tamsiuoju paros metu, esant prastoms oro sąlygoms.
Antradienį vakare Vilniaus gatvėje susidūrusių „Volkswagen“ ir „Peugeot“ vairuotojai ne tik reiškė pretenzijas vienas kitam, bet ir piktinosi, kad sunku įžiūrėti juostų skiriamąsias linijas. Eismo įvykis įvyko, kai „Peugoet“ vairuotojas iš Ramygalos gatvės pasuko į Vilniaus. Tuo metu Vilniaus gatve iš paskos atvažiavo „Volkswagen“ ir trenkėsi į „Peugeot“ užpakalinę dalį.
Šiame automobilyje buvo ir kūdikis. Nei jis, nei suaugusieji per avariją nenukentėjo. Per neįskaitinį eismo įvykį vairuotojams pakanka užpildyti įvykio deklaracijas, tačiau šiuo atveju nė vienas iš vairuotojų nenorėjo prisiimti kaltės.
„Peugeot“ vairuotojas aiškino važiavęs pirmąja eismo juosta, kai sulaukė smūgio į automobilio užpakalinę dalį. „Volkswagen“ vairuotojas tvirtino važiavęs antra juosta, o priekyje jo buvęs „Peugeot“ iš pirmosios juostos į antrą pasuko prieš pat jį. Buvo iškviesta policija. Pareigūnams teko nustatyti avarijos kaltininką.
V. Mačėnas, kaip ir daugelis vairuotojų, atkreipė dėmesį, kad sužymėtos eismo juostų ar pėsčiųjų perėjų linijos greitai išblunka.
V. Mačėno teigimu, sužymėta gatvių ir kelių danga: aiškiai matomos eismo juostų linijos, saugumo kalneliai, šalikelės, perėjos, sankryžos yra savotiška išsivysčiusios šalies vizitinė kortelė, kurios Lietuva vis dar neturi.
Kelių policijos tarnybos vadovas, kaip ir daugelis vairuotojų, atkreipė dėmesį, kad sužymėtos eismo juostų ar pėsčiųjų perėjų linijos greitai išblunka.
„Po kelių mėnesių jų jau nebematyti. Nežinau, ar čia kalta dažų kokybė, ar kitos priežastys, tačiau susidaro įspūdis, kad dangos žymėjimo darbai greitai nueina perniek“, – „Sekundei“ tvirtino pareigūnas.
Kaltina dangą ir orą
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausias specialistas, Saugaus eismo komisijos narys Rimas Valkavičius teigia, kad dažų kokybė čia niekuo dėta. Juostos greitai išblunka dėl prastos asfalto dangos ir oro sąlygų.
Pasak jo, vasarą gatvės nelaistomos, jeigu ilgiau nelyja, laikosi karščiai, bitumas tirpsta, limpa prie automobilių padangų ir blukina juostas. Ant prastos kokybės asfalto nubrėžtos juostos ilgiau neišsilaiko.
Gatvių ir kelių dangų ženklintojai kaip vieną iš greito išblukimo priežasčių įvardija ir dygliuotąsias padangas. Anot jų, užsienio šalyse atlikti tyrimai įrodė, kad dėl tokių padangų ne tik greičiau nusitrina linijos, bet ir dėvisi pati danga.
Šįmet miesto gatvių dangą ženklina nauja įmonė – Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė, prisistatanti kaip viena iš didžiausių Lietuvoje ir Baltijos šalyse horizontalaus ženklinimo įmonių, naudojanti vis kokybiškesnes sertifikuotas žaliavas.
Jos darbininkai Panevėžio gatvėse pasirodė birželio pradžioje. Pasak R. Valkavičiaus, jau paženklintos centrinės judrios miesto gatvės, ženklintojai artėja prie miegamųjų rajonų.
Gatvės ar jų atkarpos, kur naujai išlietas asfaltas, ženklinamos specialios paskirties plastiku. Tokia technologija pažymėtos linijos atsparesnės padangų trinčiai, druskoms. Šioms linijoms duodama dvejų metų garantija, tuo metu pažymėtoms dažais – tik metų. Panevėžyje plastiku žymimos J. Basanavičiaus, Nemuno, Klaipėdos, Vilniaus, Ramygalos gatvių atkarpos.
Kainuoja brangiau
Panevėžio savivaldybė kasmet savo biudžete numato lėšų gatvių dangai žymėti. Tam skiriama maždaug po 58 tūkst. eurų. Šiems darbams atlikti įmonė išrenkama skelbiant konkursą. Kaip žinoma, laimi pasiūliusioji mažiausią kainą.
Paklaustas, ar jiems nekilo abejonių dėl gatvių dangos žymėtojų naudotų dažų kokybės, R. Valkavičius atsakė, kad konkursą laimėjusios įmonės darbus atlieka sertifikuotais kelių ženklinimo dažais, tad reikšti pretenzijų, kad linijos nusitrina greičiau nei per metus galbūt dėl dažų, nėra pagrindo.
Kelis kartus brangesniu, palyginti su dažais, plastiku žymimi tie keliai, kur itin intensyvus eismas – autostrados, aplinkkeliai, magistralės.
Kelių ženklinimo specialistai teigia, kad linijų ryškumas, jų atsparumas išorės veiksniams daug priklauso ir nuo naudojamų technologijų. Pavyzdžiui, kai šoninės linijos žymimos dažant įprastai, žymėjimo juostos paviršiuje esantys šviesą atspindintys stiklo rutuliukai lyjant pasidengia vandeniu ir praradę savo ypatybes nebeatspindi šviesos.
Taikant struktūrinį kelio ženklinimą vanduo nuteka nuo ženklinimo briaunos, todėl ženklai tarnauja ilgiau, yra geriau matomi. Tačiau šiuolaikiškos, kokybę ir ilgesnį funkcionalumą garantuojančios technologijos kainuoja brangiau.
Regiono keliai gali likti neženklinti
Valstybinės įmonės „Panevėžio regiono keliai“ direktorius Rolandas Žagaras sako, kad kelis kartus brangesniu, palyginti su dažais, plastiku žymimi tie keliai, kur itin intensyvus eismas – autostrados, aplinkkeliai, magistralės. Keliuose dažais nubrėžtas linijas tenka atnaujinti kasmet.
„Galbūt reikėtų kelti reikalavimus ženklintojams dėl dažų kokybės, linijų storio ir panašiai, tačiau viskas susiję su pinigais“, – kalbėjo pašnekovas.
R. Žagaras mano, kad Europos Sąjungos šalyse kelių ir gatvių dangai ženklinti skiriama daugiau dėmesio ir lėšų.
Beje, šįmet net nėra aišku, kada regione prasidės kelių ženklinimo atnaujinimo darbai. Lietuvos automobilių kelių direkcijos paskelbtas konkursas šiems darbams atlikti įstrigo – buvo apskųstas.
Įmonės „Panevėžio regiono keliai“ žinioje yra apie 2,5 tūkst. km kelių, ženklinami daugiau kaip 1,5 tūkst. km kelių.
Inga SMALSKIENĖ
