Visais metų laikais, o ypač vasarą ledais mėgstantys pasilepinti gyventojai, perkantys vaisinius ledus, neturėtų gauti iš vandens, dažų ir tirštiklio pagaminto produkto, o besimėgaujantieji pieniškais, grietininiais ar plombyru turi būti garantuoti, kad juose nėra augalinių riebalų.
Sugriežtinus reikalavimus ledų gamintojams jie net į gana riebius plombyro ledus negali dėti augalinių riebalų, o anksčiau tai buvo leidžiama. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Maža to, gamintojai privalo pirkėjus ne tik informuoti apie leduose esančius alergenus, bet ir juos paryškinti, nurodyti saldiklius, jeigu jų yra ledų sudėtyje.
Tokius nuo 2014 metų įsigaliojusius griežtesnius reikalavimus ledų gamintojams akcentavusi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė – valstybinė maisto inspektorė Antonina Greičiuvienė sako, kad
tarnyba kiekvienais metais, prasidėjus šiltajam sezonui, tikrina, ar rinkoje esantys ledai atitinka kokybės reikalavimus, ar tinkamai paženklinti, t. y. ar gamintojai pateikia visą privalomą informaciją.
Šiemet gamybos įmonėse ir prekybos vietose patikrinta per 180 tonų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse pagamintų valgomųjų ledų. Reikalavimų neatitiko apie 17,4 proc. vertintų produktų, dažniausiai dėl ženklinimo neatitikimo.
Pasak A. Greičiuvienės, dažniausiai nebuvo paryškinti alergenai ir nurodyti saldikliai. Importinių ledų pakuotėse pateiktas ne visai tikslus vertimas.
Inspektoriai neleido realizuoti 5 partijų – 2 tūkst. 248 porcijų valgomųjų ledų.
Tikrintojai, siekdami nustatyti ledų kokybę, jų mėginius tyrė laboratorijoje. Specialistė sako, kad nepasitaikė, jog ledų sudėtyje būtų buvę neleistinų medžiagų. Tai yra, plombyre nebuvo augalinių riebalų, o vaisiniuose leduose rastas ne mažesnis nei nustatyta vaisių sulčių kiekis.
Neįmanoma pagaminti be maisto priedų
„Vaisiniai ledai yra skirstomi į sorbetą ir šerbetą. Sorbetas yra ledai be riebalų, jame turi būti ne mažiau kaip 25 proc. vaisių. O šerbeto sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 1 proc. riebalų ir ne mažiau kaip 10 proc. vaisių“, – informavo valstybinė maisto produktų inspektorė.
Pagal sausųjų medžiagų ir pieno riebalų kiekį valgomieji ledai skirstomi į pieniškus, kuriuose pieno riebalų ne daugiau kaip 7 proc,, grietininius, kuriuose pieno riebalų kiekis 8 – 11 proc., plombyrą, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 12 proc.
Saugantiems kūno linijas A. Greičiuvienė pataria rinktis pieniškus ledus.
Ledai gali būti pagaminti ir iš vandens, cukraus ir kitų priedų bei medžiagų mišinio. Valgomieji ledai, kuriems nėra nustatyti sudėties reikalavimai, ženklinami pavadinimu „valgomieji ledai“.
Sveikos mitybos šalininkai vengia maisto priedų. Specialistė sako, kad neįmanoma pagaminti ledų be maisto priedų. Pasak jos, maisto priedai nekenkia sveikatai, jeigu naudojami leistinais kiekiais, nepažeidžiant gamybos technologijų.
Deformuotų ledų geriau nepirkti
A. Greičiuvienė pirkėjams pataria nepatingėti paskaityti ledų sudėties, nors ji ir ne visada lengvai įžiūrima. Pasak jos, vertėtų ne tik perskaityti informaciją etiketėje, bet atkreipti dėmesį ir į ledų formą.
Šiltuoju metų laiku prekybos vietose šaldymo kameros neretai būna perpildytos, pirkėjai jas neretai palieka neuždarytas, paliekamos saulėkaitoje, todėl valgomieji ledai gali aptirpti. Dar kartą užšaldyti jie praranda ne tik formą, bet ir dalį maistingųjų savybių. Kad ledai buvo atitirpę ir vėl užšaldyti, galima suprasti iš deformuotų porcijų. Tokių ledų nerekomenduojama pirkti.
Praėjusiais metais tarnyba sulaukė 22 vartotojų skundų dėl ledų kokybės, pasitvirtino trečdalis. Šiemet nuo metų pradžios gauti 4 vartotojų pranešimai dėl ledų kokybės, iš jų pasitvirtino tik vienas – dėl blogų šių produktų laikymo sąlygų.
Inga SMALSKIENĖ
