Panevėžio savivaldybei ir mieste gyvenantiems romams bene 20 metų bendrauti padėjo visuomeniniais pagrindais dirbanti Vida Beinortienė. Dabar šį darbą tęs romė ir už tai gaus minimalų atlyginimą. Ji palaikys ryšį su Savivaldybe ir jai pavaldžiomis įstaigomis, padės tautiečiams susiorientuoti, kur kreiptis vienu ar kitu klausimu, o valdininkams – kaip rasti bendrą kalbą su romais, informuos juos apie problemas, tarsis, kaip jas būtų galima spręsti.
Specialiai pamokyti tarpininkai atsiras dar keturiose šalies savivaldybėse – Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės ir Šalčininkų. Naują romų integracijos projektą pradedantis vykdyti Tautinių mažumų departamentas šias savivaldybes pasirinko kaip bandomąsias. Jeigu projektas pasiteisins, tarpininkų atsiras dar kitose penkiose savivaldybėse: Klaipėdos, Jonavos, Švenčionių, Ukmergės ir Kybartų.
Tautinių mažumų departamento atstovės Gražinos Slučko teigimu, Panevėžys bandomąja savivaldybe pasirinktas ne dėl to, kad čia gyventų daug romų, o todėl, kad daug pažengęs romų integracijos srityje, čia yra nemažai aktyvių visuomenininkų. Pavyzdžiui, beveik 500 romų turintis Kaunas projekte nedalyvauja, nes nerodo iniciatyvos.
Pagal romų skaičių Panevėžys, kuriame gyvena 145 šios tautos atstovai, užima penktą vietą šalyje. Didžiausia jų bendruomenė Vilniuje – 814 žmonių, Kaune yra 482, Šiauliuose – 224, Marijampolėje – 214.
Laiko reikalaujantis procesas
Anksčiau Lietuvoje, taip pat ir Panevėžyje, irgi buvo vykdomas ne vienas romų integracijos projektas. Pavyzdžiui, jie kartu su kitomis tautinėmis mažumomis galėjo lankyti kompiuterinio raštingumo, verslumo pradžiamokslio kursus.
Mokytis dirbti kompiuteriu susidarė 25 romų grupė, verslumo kursai sudomino tik kelis. Vienas iš mieste vykdomų projektų buvo skirtas romams įdarbinti bei juos nusiųsti mokytis.
Tačiau dalis visuomenės skeptiški vertina tokius projektus. Panevėžiečiai baksnoja pirštais į miesto centrinį turgų ir jo prieigas, kur būriuojasi romai, ir klausia, kodėl jie nedirba, kai darbdaviai skundžiasi su žiburiu ieškantys darbuotojų.
G. Slučko teigia, kad romų integracija yra laiko reikalaujantis procesas. Pasak jos, šis iš kitų išsiskirs tuo, kad atrinktose savivaldybėse bus įkurtos romų vadinamosios platformos, kuriose pamokyti tarpininkai palaikys ryšius su savivaldybėmis ir jos institucijomis, to dabar nėra.
Be to, bus organizuojami mokymai su romais dirbantiems savivaldybių darbuotojams, mokytojams. Jie gaus žinių, kaip dirbti su romais.
Romėms bus organizuojami specialūs mokymai, kad jos labiau įsitrauktų į visuomeninį gyvenimą.
Neįgyja profesijos
Panevėžio savivaldybės Investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Meškauskienė sakė, kad iš mieste gyvenančių romų apie 40 proc. yra darbingo amžiaus, kiti – vaikai ir senyvi žmonės.
Duomenų, koks procentas Panevėžyje gyvenančių romų oficialiai dirba, nėra. Gerai miesto romų bendruomenę pažįstančios V. Beinortienės duomenimis, dirbančiųjų yra labai mažai. Pasak visuomenininkės, darbdaviai vengia juos priimti, o ir patys romai nelinkę ieškoti darbo.
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyrius neturi informacijos, kiek romų gauna pašalpas – paramos gavėjai neskirstomi pagal tautybę. Šio skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė teigia, kad yra romų šeimų, kur pašalpas gauna kelios kartos. Tiesa, tokių galima rasti ir tarp lietuvių.
„Jeigu žmogus nematė, kad jo seneliai, tėvai ryte keltųsi ir eitų į darbą, tai galite įsivaizduoti, kokia jo motyvacija dirbti. Tačiau turime kažką daryti, kad situacija keistųsi“, – V. Beinortienė mano, kad negalima numoti ranka į romų integraciją.
Jos teigimu, didelė problema, kad romų vaikai ir jaunimas nesimoko, neįgyja profesijos. Jie anksti, baigę vos kelias klases, pasitraukia iš švietimo sistemos.
Tokia tendencija yra visoje šalyje. Užpernai atliktas Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrimas atskleidė, kad 7–8 metų romų vaikus sudėtinga įtraukti į ugdymą, 9–13 metų paaugliai gana sėkmingai dalyvauja švietimo procese, o sulaukusieji 14–16 metų pasitraukia iš ugdymo proceso.
D. Meškauskienė mano, kad romų tarpininkai padės savo tautiečiams palaikyti ryšius su mokykla ir suprasti, koks svarbus išsilavinimas.
Netrukus startuosiančiam projektui, kuris truks iki kitų metų gegužės, skirti 68 tūkst. eurų.
Skirs šimtus tūkstančių eurų
Panevėžio rajono savivaldybėje, kurioje gyvena kelios dešimtys romų, iki šiol jokie jų integracijos projektai nebuvo vykdomi.
Ramygalos seniūnijos, kurioje yra apie 30 romų, seniūno pavaduotojas Kęstutis Dangveckas sako, kad rizikos grupei priklauso trys romų šeimos, su jomis dirbančių socialinių darbuotojų akiratyje – iš viso 13 žmonių.
Keli romai už pašalpas dirba visuomenei naudingus darbus, kiti valstybės remiami jų tautiečiai nuo tokios prievolės atleisti dėl sveikatos būklės, moterys – dėl to, kad augina mažus vaikus.
„Tie, kurie dirba, tai daro sąžiningai. Sakyčiau, net geriau, nei lietuviai“, – „Sekundei“ teigė pavaduotojas.
Tautinių mažumų departamento atstovė G. Slučko sako, kad netrukus turėtų startuoti dar vienas, gerokai didesnės apimties ir ketverius metus truksiantis romų socialinės integracijos projektas, finansuojamas ES lėšomis. Jis apims visas romų gyvenimo sritis, pradedant švietimu, profesiniu mokymu, kursų organizavimu, praktinių įgūdžių darbo vietoje ugdymu, baigiant padėjimu įdarbinti.
Tam skirta beveik 867 tūkst. eurų. Projektas bus vykdomas visoje Lietuvoje.
Inga SMALSKIENĖ
