Daugelį metų miesto poliklinikai leidusi užsiimti ir nekilnojamojo turto agentės veikla – ieškotis nuomininkų tuščioms patalpoms, Panevėžio savivaldybė ėjo prieš įstatymą. Nors kontrolieriai pažeidimą išaiškino dar prieš trejetą metų, tiek laiko buvo delsiama jį taisyti.
Panevėžio miesto poliklinika turi penkiolika nuomininkų. Dauguma jų čia įsikūrę iki 2024-ųjų.
Nemuno gatvėje esanti Panevėžio miesto poliklinika yra išnuomojusi maždaug 1000 kvadratinių metrų patalpų. Daugumai nuomininkų – iki 2024-ųjų. Dabar aiškėja, kad medicinos įstaigos su jais pasirašytos nuomos sutartys prieštarauja teisės aktams. Savivaldybė teigia visas jas peržiūrėsianti. Ar ilgam įsikūrusiems nuomininkams teks iš naujo dalyvauti nuomos konkursuose, ar bus tęsiamos esamos sutartys, teisininkai dar aiškinasi. Poliklinikos vadovė neslepia dėsianti dideles pastangas, kad kai kurie įnamiai pasiliktų.
Ilgalaikiai nuomininkai
Užsiimti patalpų nuoma poliklinikai leido Savivaldybė dar 2004-aisiais, kai su medicinos įstaiga dvidešimčiai metų pasirašė turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį. Pastato Nemuno g. 75 šeimininke tapusi poliklinika galėjo skelbti nuomos konkursus ir nuomoti sau nereikalingas patalpas. Tiesa, viena iš sutarties sąlygų – poliklinikos su nuomininkais pasirašomoms sutartims privalėjo pritarti Savivaldybės taryba.
Panevėžio miesto poliklinika dabar turi penkiolika nuomininkų. Iš jų didžiausias, 361 kv. m užimantis, Nacionalinis kraujo centras vienintelis, kuriam patalpos suteiktos pagal panaudą. Su juo nuomos sutartis eina į pabaigą ir jau artimiausiame Tarybos posėdyje numatoma ją pratęsti.
Dar dviejų nuomininkių, 120 kv. m užimančių vaistinių, nuomos laikas irgi senka. Su jomis sutartys pasirašytos iki 2017-ųjų ir 2019-ųjų.
Tačiau daugelis nuomininkų poliklinikos pastogėje įsikūrę ilgam – iki 2024-ųjų. Tiek laiko medicinos įstaiga nuomos sutartį pasirašiusi su privačia „Medicina praktica“ laboratorija, užimančia apie 300 kv. m, rentgeno paslaugas teikiančia „Affidea Lietuva“, kuriai tenka 60 kv. m, poliklinikos ilgalaikiai nuomininkai yra ir privatūs echoskopuotojai, privačia praktika besiverčiantys įvairių sričių antrinio lygio gydytojai.
„Pati poliklinika neturi antrinio lygio specialistų konsultantų, todėl nuomojame patalpas teikiantiems šio lygio paslaugas. Visas patalpas nuomojame leidus Tarybai ir už tai gauname pinigus“, – aiškino miesto poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė.
Pacientų sumažėjo keturiskart
Pernai poliklinika iš nuomos surinko 50 tūkst. eurų. Kaip reikalauja teisės aktai, pinigai įplaukė į miesto biudžetą. Savivaldybė medicinos įstaigai grąžino 25 tūkst. Eur esą pastatui remontuoti.
Tokius pinigų perdėjimus iš vienos kišenės į kitą auditoriai vertina skeptiškai.
„Ką ir kiek reikia remontuoti, turėtų įvertinti Savivaldybės komisija. O dabar yra taip, kad pati poliklinika nusprendžia, ką su tais pinigais veikti“, – sako Savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėjas Mindaugas Čipinys.
Nenaudojamų poliklinikos patalpų atsirado gerokai sumažėjus prie jos prisirašiusiųjų.
Poliklinika statyta 1991-aisiais, kai aptarnavo 136 tūkst. gyventojų. Dabar prie miesto poliklinikos prisirašę vos 37 tūkstančiai.
I. Čeilitkienė pripažįsta, kad pacientų kone keturiskart sumažino ne tik demografinės tendencijos, iš Panevėžio atėmusios didmiesčio vardą, bet ir išaugusi konkurencija nuo 2006-ųjų pradėjus steigti privačius gydytojų kabinetus. Pagal jų aptarnaujamą gyventojų skaičių Panevėžys pirmauja šalyje – privačias klinikas pasirinkę apie 60 proc. miesto gyventojų.
Klaidas taisyti paliko kitiems
Nuomos verslą poliklinikai netrukus teks baigti. Savivaldybės kontrolieriai pareiškė, kad jokių nuomos sutarčių tarp Savivaldybei pavaldžios poliklinikos ir privatininkų negali būti. Mat jos prieštarauja Viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui. Pagal jį Savivaldybė poliklinikai gali panaudos būdu suteikti tik tiek patalpų, kiek reikalinga sveikatos priežiūros įstaigos tiesioginėms funkcijoms. Poliklinikos pastate esančioms laisvoms patalpoms nuomininkų ieškoti privalo pati Savivaldybė.
Įdomu, kad Viešųjų sveikatos priežiūrų įstaigų įstatymo pažeidimą Savivaldybės kontrolieriai konstatavo dar 2014-aisiais, tačiau nežinia kodėl tokios išvados nepatiko tuomečiams miesto vadovams. Iš pradžių buvo netgi atsisakyta pasirašyti kontrolierių rekomendacijas Savivaldybei panaikinti poliklinikai daugiau galių tvarkytis suteikiančią patikėjimo sutartį ir peržiūrėti visas jos sutartis su nuomininkais. Vis dėlto Savivaldybės administracijos vadovai, veikiausiai nutuokdami, kad jų klaidas teks taisyti kitiems, nusileido kontrolieriams ir įsipareigojo sutartį su poliklinika pakeisti tik po trejų metų – 2017-aisiais.
„Jei Savivaldybė panaikins patikėjimo sutartį su poliklinika ir norės pasirašyti panaudos, automatiškai visi mūsų nuomininkai bus prieš 30 dienų perspėjami ir toliau Savivaldybė spręs, ar sutartis su jais tęsti, ar nutraukti ir skelbti naują konkursą“, – sako I. Čeilitkienė.
Direktorė neslepia, kad pati stengsis išsaugoti kai kuriuos nuomininkus, pavyzdžiui, „Affidea Lietuva“.
„Nutraukus sutartį su rentgenu, būtų skandalas. Įsivaizduokit, žmogų, kuriam įtariama pneumonija, siųsti persišviesti į konsultacijų polikliniką“, – motyvuoja direktorė.
Anot jos, paskelbus nuomos konkursą rentgeno paslaugų teikėjams, ši įmonė buvo vienintelė atsiliepusi. Ta pati kompanija teikia privačias paslaugas ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje.
Sąlygos nevienodos
Poliklinikai ne tik leidusi pačiai ieškotis nuomininkų, bet dargi ir spiriama kontrolierių delsusi taisyti įstatymo pažeidimus, Panevėžio savivaldybė nebuvo tokia maloni kitoms savo viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė pamena, kad atėjusi vadovauti įstaigai rado su Savivaldybe pasirašytą patalpų nuomos pagal panaudą sutartį. 2009-aisiais V. Grigienė pradėjo rūpintis ją pakeisti į patikėjimo – tokią, kokią iki šiol turi miesto poliklinika.
„Turint patikėjimo sutartį įstaigai lengviau disponuoti nekilnojamuoju turtu – pati gali organizuoti patalpų nuomos konkursus ir yra didesnė šeimininkė. O turėdamas panaudos sutartį esi grynas nuomininkas, priklausomas nuo Savivaldybės“, – kalbėjo V. Grigienė.
Vis dėlto tuometė valdžia, užmerkusi akis prieš polikliniką, su Palaikomojo gydymo ir slaugos ligonine patikėjimo sutarties nesutiko pasirašyti. Ši ligoninė neturi nė vieno nuomininko.
Vilnius sukilo
Savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo Alberto Dragūno teigimu, poliklinikai išimties nebeliks – su ja bus perrašyta sutartis. Kaip pasielgti su tame pačiame pastate patalpas išsinuomojusiais privatininkais, dar aiškinamasi.
„Žiūrėsime, ką teisiškai daryti su poliklinikos pasirašytomis nuomos sutartimis, ar galime tęsti, ar iš naujo skelbti konkursus. Aišku tiek, kad jos jau negalės būti pasirašytos poliklinikos vardu“, – tvirtina A. Dragūnas.
Viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms daugiau galių nei leidžia įstatymas suteikęs ne vien Panevėžys. Pasak A. Dragūno, Vilniaus miesto savivaldybė netgi inicijuoja įstatymo pataisą, kuri įteisintų galimybę šioms įstaigoms pačioms tvarkytis su savivaldybių joms patikėtu turtu.
„Absoliučiai nieko nusikalstamo nėra padaryta. Savivaldybės su poliklinika pasirašyta patikėjimo sutartis patvirtinta notaro. Kad ir kokios sutartys būtų, poliklinikoje patalpos turės būti nuomojamos vis tiek tik sveikatinimo paslaugų teikėjams. Juk neįkelsime į polikliniką grožio salono“, – mano A. Dragūnas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
