Bedarbių pašalpas prilygins algai

Bedarbio pašalpas Seimas rengiasi prilyginti algai ir jau netolimoje ateityje nuo jų bus atskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis. Seimo valdantieji ramina, kad dėl to jas gaunančiųjų pajamos nesumažės. Nors nedarbo draudimo išmokas numatyta apmokestinti, tuo pačiu metu rengiamasi jas didinti per 40 proc. Tam prireiks per 40 mln. Eur.

Ekonomikos ekspertai perspėja, kad padidinus nedarbo išmokas gresia patekti į nedarbo spąstus – kuo mažesnis skirtumas tarp atlyginimo ir pašalpų, teoriškai tuo mažiau žmonės turi paskatų dirbti.

„Visos socialinio draudimo išmokos, išskyrus senatvės pensiją ir nedarbo, šiuo metu apmokestintos fizinių asmenų pajamų mokesčiu. Kadangi Lietuvoje nedarbo draudimo išmoka tokia simbolinė, nebuvo taikomas apmokestinimas. Ją didinant nuspręsta apmokestinti. Socialiniai partneriai irgi tam pritaria“, – „Sekundei“ teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Anot Seimo norės, nors svarstoma didinti nedarbo išmoką, tačiau numatyta nustatyti maksimalaus dydžio lubas – bedarbio pašalpa negalėtų viršyti 75 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Taip pat siūloma bedarbio pašalpą mokėti iki devynių mėnesių. Šiuo metu valstybė darbo netekusį žmogų remia nuo 6 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo jo darbo stažo.

Kad bedarbis gautų nedarbo išmoką, jam pakaks per pastaruosius porą metų būti išdirbusiam bent metus. Dabar į bedarbio pašalpą gali pretenduoti tik tie, kas per pastaruosius trejetą metų dirbo pusantrų metų.

„Pasižiūrėjus, kiek šiuo metu gauna Lietuvos bedarbiai, mūsų valstybė Europos Sąjungos kontekste atrodo labai apgailėtinai. Dėl to ir pateiktas pasiūlymas pailginti nedarbo draudimo išmokų mokėjimą, taip pat jas didinti“, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtąjį siūlymą motyvuoja K. Miškinienė.

Darbo ieškosis ir savarankiškai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant klausimą dėl nedarbo išmokų naujosios tvarkos iš ties buvo iškilęs klausimas, ar padidinus bedarbio pašalpas neatsiras jomis piktnaudžiaujančiųjų.

Seimo narė įsitikinusi, jog to bus išvengta dar labiau sugriežtinus Darbo biržoje registruotų ir išmokas gaunančių bedarbių kontrolę.

„Nebus taip, kad patekau į Darbo biržą, ten niekas nieko man nepasiūlo ir devynis mėnesius ramiai naudojuosi nedarbo draudimo išmoka. Kiekvienam bedarbiui privalės būti sudarytas individualus planas, o darbo ieškotis žmogus turės ir savarankiškai. Darbo jėgos Lietuvoje ir taip jau trūksta. Todėl žmonėms, kurie dėl tam tikrų priežasčių iškrito iš darbo rinkos, reikia ne pašalpas mokėti, o per aktyvias darbo rinkos priemones padėti kuo greičiau sugrįžti į darbą“, – teigė K. Miškinienė.

Anot jos, dėl naujosios nedarbo išmokų mokėjimo ir jų apmokestinimo tvarkos Seimas apsispręsti turėtų dar šią sesiją. Įstatymas įsigaliotų nuo ateinančių metų sausio.

Ragina apmokestinti visus

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, bedarbių pašalpų apmokestinimas yra žingsnis naikinant Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytas lengvatas, kurių šiuo metu yra daugiau nei penkiasdešimt. Daugelyje Europos Sąjungos šalių, taip pat Latvijoje ir Estijoje, gyventojų pajamų mokesčiu apmokestintos ne tik nedarbo, ligos, motinystės (tėvystės) išmokos, bet ir senatvės pensijos.

„Dabartinė sistema su daugybe lengvatų bei išimčių yra labai sunkiai administruojama ir sukuria įvairias galimybes piktnaudžiauti. Įvairiausių rūšių pajamos įtrauktos į išimčių sąrašą ir yra neapmokestinamos. O problema ta, kad žmogus gauna įvairių rūšių pajamas, kai kurios jų yra didelės, bet gauna ir tas, kurioms taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Tai yra tam tikra socialinė neteisybė ir ekonominis neefektyvumas“, – mano N. Mačiulis.

Pasak jo, gyventojų pajamų mokesčio lengvata iš viso niekam neturėtų būti taikoma.

„Dabar bedarbio išmoką gaunantis asmuo tuo pačiu metu gali gauti didelių pajamų iš kitų šaltinių. Ir kodėl nedarbo išmokai turi būti lengvata, o kitoms pajamoms – ne?“ – pažymi ekonomistas.

Jo nuomone, geriausiai veiktų tokia mokesčių sistema, kurioje būtų visiškai nediferencijuojamos pajamos. Tai yra būtų vertinamos žmogaus visos metinės pajamos ir nuo jų bendros sumos apskaičiuojamas neapmokestinamų pajamų dydis, o likusi suma būtų apmokestinama.

Nedarbo grėsmė tik teorinė

Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas pripažįsta, kad Seimo daromi žingsniai apmokestinti nedarbo išmokas, o, kad nesumažėtų bedarbių gaunama pašalpa, pridėti kelias dešimtis milijonų eurų iš biudžeto, yra sunkiai suprantamas pinigų perdėjimas iš vienos kišenės į kitą.

„Jei pašalpą padidins ir ją apmokestins, kad žmogui niekas nepasikeistų, tai tebus techninis žingsnis, kai pinigai iš vienos kišenės nubyrės į kitą. Galbūt teigiamą efektą pajus vietos savivalda, nes pašalpas bedarbiams moka „Sodra“, o surenkamas gyventojų pajamų mokestis paskirstomas savivaldybėms“, – mano Ž. Šilėnas.

LLRI direktoriaus teigimu, jei bedarbio pašalpa didėtų tiek, kad atskaičius gyventojų pajamų mokestį bedarbis gautų didesnę pašalpą nei dabar, valstybei grėstų patekti į vadinamuosius nedarbo spąstus.

„Kuo mažesnis skirtumas tarp atlyginimo ir pašalpų, teoriškai tuo mažiau žmonės turi paskatų dirbti. Tačiau praktiškai tai labiausiai priklauso nuo paties žmogaus. Vieni nė už ką gyvenime nesutiktų būti bedarbiais ir dirbtų už bet kokį atlyginimą, kitiems, atvirkščiai, daug maloniau gauti pašalpą nei dirbti“, – teigė Ž. Šilėnas.

Pašalpa ar draudimas

LLRI vadovo nuomone, didesnė problema ta, jog valstybė tarsi neturi atsakymo, kas iš tiesų Lietuvoje yra nedarbo draudimo išmoka – ar pašalpa žmonėms, neturintiems pinigų pragyventi, ar socialinio draudimo rūšis. Pastaruoju atveju, anot Ž. Šilėno, šios rūšies išmoka turėtų priklausyti nuo gauto atlyginimo – kuo daugiau žmogus uždirbo ir sumokėjo mokesčių, tuo didesnė jam priklausytų išmoka netekus darbo.

„Mąstant apie socialinių išmokų sistemą pirmiausia reikia išgryninti, ką valstybė moka – pašalpą ar draudimą. Draudžiant automobilį avarijos atveju irgi išmokama suma priklauso nuo sumokėtų draudimo įmokų dydžio“, – palygino Ž. Šilėnas.

Lietuvoje nedarbo draudimo išmokas gauna apie 47,6 tūkst. bedarbių. Iš jų – 51 proc. moterų. Panevėžio mieste bedarbių skaičius nuo metų pradžios sumažėjo 12 proc. (nuo 5011 iki 4405), o Panevėžio rajone – 4,5 proc. (nuo 2243 iki 2142). Šiuo metu nedarbo draudimo išmoka vidutiniškai siekia 180 Eur.

Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ