-
Jau liepą „Kalnapilio“ alaus daryklos pastato sieną papuošiantis įspūdingas paveikslas turėtų tapti puikiu miesto akcentu. Su šiuo projektu dirbantys profesionalūs menininkai sako, kad maždaug 250 kvadratinių metrų plotą užimsiantis piešinys bus itin detalus ir turės didelę meninę vertę.
Kelių dešimčių metrų aukščio piešinys netrukus puoš ne tik „Kalnapilio“ sieną, bet ir visą miestą. G. Leikos nuotr.
-
Kūrybinės studijos „Gyva grafika“ dizaineris Žygimantas Amelynas pasakoja, kad daugiau nei mėnesį ieškota ir gryninta pati idėja, jos įgyvendinimas. Vėliau rinktos spalvos, lazeriais ant sienos perkeltos linijinės piešinio proporcijos.
-
„Perkelti visas linijas, susiprojektuoti visas proporcijas, tokie buvo pagrindiniai iššūkiai, o visa kita – menas“, – „Sekundei“ teigė Ž. Amelynas.
-
Dabar kelių žmonių komanda dirba su kiekvienu piešinyje atvaizduojamu objektu ir kiek įmanoma detaliau perteikia kiekvieną piešinio detalę.
-
„Šiais laikais, kai yra tiek piešinių, tiek gabių kūrėjų, galbūt kažką išskirtinio sunku padaryti, bet šis pasižymi tuo, kad yra siurrealistiškas“, – sako dizaineris.
-
Tad pati atlikimo technika yra gana sudėtinga – reikia sukurti realizmo įspūdį, „sulaužyti“ sieną ir pavaizduoti, kad ji tarsi neegzistuoja, tarsi yra kiaura, o egzistuoja vaizdas į tolį.
-
Nelengva dirbti ir tokiame dideliame aukštyje. Ž. Amelynui yra tekę dirbti 22 metrų aukštyje, tačiau šis piešinys bus dar aukštesnis – siena siekia 30 metrų. Dizainerio manymu, tokio piešinio greičiausiai dar nėra Lietuvoje ir jis galėtų pretenduoti tapti aukščiausiu Lietuvos piešiniu.
-
Piešinio autoriai studijos „Gyva grafika“ menininkai sako, kad tokie projektai vis dažniau atranda savo vietą šiuolaikinių miestų erdvėse.
-
Kūrybinės studijos „Gyva grafika“ dizaineris Ž. Amelynas (kairėje) ir „Kalnapilio“ gamybos direktorius A. Laučys mano, kad piešinys taps traukos objektu.
„Industrinės miestų vietos visoje Europoje dažnai išsiskiria architektūriškai, vis dar stokojama kūrybiškesnio požiūrio į tai, kaip tiesioginei veiklai skirti pastatai atrodo bendrame miesto kontekste. Šiuo atveju galima drąsiai sakyti, kad „Kalnapilio“ darykla ne tik paneigs tokį įsitikinimą, bet ir duos tam tikrą pradžią toliau kūrybiškai formuoti miesto įvaizdį“, – tvirtino daugelį žinomų gatvės meno kūrinių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įgyvendinusios kūrybinės studijos dizaineris Ž. Amelynas.
-
Planuojama, kad piešinys bus baigtas liepos pirmoje pusėje. Kol kas padaryta maždaug dešimtadalis darbo.
-
Simbolizuoja tradicijas
-
Idėjos iniciatorės alaus daryklos „Kalnapilis“ gamybos direktorius Antanas Laučys sako, kad pirmiausia buvo siekiama, jog projektas taptų vienu iš Panevėžio miesto traukos objektų ir simbolizuotų šimtametes aludarystės tradicijas.
-
„Nuolat dalyvaujame įvairiuose miesto renginiuose, remiame iniciatyvas, esame ne tik verslas, bet ir tikra vietos bendruomenės dalis, todėl norime, kad mus suptų įdomesnė, gražesnė aplinka. Sakoma, kad pradėti keisti pasaulį reikia nuo savęs – tuo vadovaujantis mes ir pradėjome šį projektą, kuris netradiciškai, moderniai ir meniškai papuoš vieną iš mūsų pastatų sienų, kurią miesto gyventojai ar svečiai galės matyti net nebūdami arti sienos“, – teigė A. Laučys.
-
Turėdama išskirtinę „drobę“ alaus darykla idėją brandino kurį laiką. Pernai net buvo skelbtas konkursas. Jauni kūrėjai turėjo progą sukurti kažką, kas galėjo tapti piešiniu ant sienos.
-
Deja, pasak A. Laučio, nė vienas darbas nebuvo pasirinktas – idėjos nebuvo tokios išbaigtos ir solidžios, kad atsidurtų ant taip ryškiai ir iš toli matomos sienos.
-
„Kilo idėja nupiešti kažką mistinio, kažką iš padavimų, iš pasakų ir susieti tai, ką mes darome, su tuo, kaip mes vadinamės. Pažiūrėjus į tą paveikslą, čia yra visa alaus gamybos technologija, viską vainikuoja mūsų pilaitė ant kalno – Kalnapilis“, – sako A. Laučys.
-
Kadangi projektas dar neužbaigtas, kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek įmonei tai kainuos, tačiau, pasak gamybos direktoriaus, skaičius bus tikrai nemažas.
-
Bendras vėrinys
-
Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros į urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė, apžiūrėjusi sieną, sako, kad tai dalis viso miesto įvaizdžio.
-
„Jeigu iškeltas toks ambicingas šūkis „Panevėžys vienija ir taškas“, jeigu atsiranda tokios iniciatyvos, kurios jokiu būdu ne prieštarauja, o padeda miesto bendram įvaizdžiui, tai yra nepaprastai sveikintinas reikalas“, – mano vedėja.
-
Jos teigimu, miestas – tarsi „įvairiausių įstaigų, privačių ir viešųjų erdvių vėrinys“. Kiek kiekvienas įdeda savo iniciatyvos, tiek gabalėlis po gabalėlio ir susideda bendras Panevėžio vaizdas. Pasak D. Gasiūnienės, šiuo atveju atrodytų, lyg ir viena įmonė parodė iniciatyvą, vienas akcentas, tačiau tas akcentas užkrečia, padaro madą, kiti paseka, o miestui tik į naudą.
-
Neseniai Savivaldybėje dirbti pradėjusi D. Gasiūnienė, sako, kad sunku būtų trumpai atsakyti, kaip miestas atrodo. Jos manymu, Panevėžys turi stiprių objektų.
-
„Galbūt jie dabar dar nesujungti, gal truputį juntamas padrikumas, tačiau tikrai yra labai stiprių akcentėlių, kurie, tinkamai sujungus į bendrą visumą, į bendrą vėrinį, galėtų Panevėžį stipriai pakelti estetine prasme“, – įsitikinusi vedėja.
Daiva SAVICKIENĖ
G. Leikos nuotr.
-
