Verslininkams padėjo burtažodžiai

Panevėžyje apsukriems verslininkams, siūliusiems neva kompensuojamąsias regos ir klausos gerinimo priemones, mulkinti gyventojus padėjo du burtažodžiai: „kompensacijos“ ir „ligonių kasos“. Šią misiją dar palengvino Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojų patiklumas. Pastarieji plačiai atlapojo duris privačiai įmonei ir net tarpininkavo, kad ji nemokamai gautų rajono Švietimo centro salę, bet gerai nepasidomėjo, ką įsileidžia.

Panevėžio rajono visuomenės sveikatos biuro direktorius A. Busila pasirūpino, kad privati, nelegalia veikla užsiimanti bendrovė gautų nemokamas patalpas valdiškoje įstaigoje.

 

„Mes niekaip su jais nesusiję. Mus irgi apgavo“, – kilus skandalui teisinasi rajono Visuomenės sveikatos biuro direktorius Andrius Busila.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa ir Valstybinė akreditavimo tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos nustatė, kad Panevėžyje ir kituose šalies miestuose bei rajonuose UAB „Metraft“ veikė neteisėtai ir klaidino žmones.

Akreditavimo tarnyba apie šios bendrovės neteisėtą veiklą Trakuose informaciją paskelbė dar kovo 2-ąją, tačiau tai jai nesutrukdė balandžio 18-ąją į rajono Švietimo centro salę sukviesti gyventojų.

Dangstėsi ligonių kasomis

„Metraft“ veikla mūsų mieste Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) susidomėjo gavusi informacijos, kad platinamose skrajutėse pristatomas neva „išskirtinis pasiūlymas, kompensuojamas teritorinių ligonių kasų“.

Gyventojams buvo siūloma įsigyti ligonių kasų kompensuojamų šiuolaikiškų klausos aparatų priedų, elementų, akinių, kurių rėmeliai iš nemokamos kolekcijos, ir pažymima, kad lęšių kainą kompensuoja ligonių kasos. Skrajutėse žmonės kviečiami atvykti į Panevėžio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biurą, esantį Beržų g. 50.

Skrajutes su tokia informacija gavo ir kai kurie Panevėžio teritorinės ligonių kasos darbuotojai. Jie iš karto įtarė, kad čia kažkas ne taip.

Įtarimai, kad žmonės klaidinami dangstantis ligonių kasomis, pasitvirtino paskambinus skrajutėje nurodytu telefonu. Juo atsiliepusi moteris Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus specialistams apie lęšių ir klausos gerinimo priemonių kompensavimą kalbėjo labai painiai, kol galiausiai patikino, kad jos kompensuojamos. Esą reikia turėti gydytojo receptą šioms priemonėms, nusipirkti jas iš „Metraft“, o tada jau su čekiais kulniuoti į ligonių kasas ir šios atlygins išlaidas.

„Ligonių kasos apskritai nekompensuoja nei vaistų, nei medicinos priemonių pagal gyventojų atneštus čekius. Už medikamentus ir medicinos priemones, kurios kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, mes tiesiogiai lėšas pervedame vaistinėms ar įstaigomis, kurios yra sudariusios sutartis su kasa“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas.

Kasa su bendrove „Metraft“ sutarties dėl paslaugų teikimo neturi. Be to, ligonių kasų lėšomis klausos aparatų priedai ir elementai nekompensuojami. Kompensuojami tik klausos aparatai, jeigu gydytojas nustato, kad žmogui jo tikrai reikia.

Akinių lęšiai suaugusiesiems kompensuojami tik tais atvejais, kai abiejų akių regėjimas nėra vienodas, tiksliau, kai geriau reginčios akies regėjimo aštrumas, kai atlikta korekcija, neviršija 0,1 regėjimo. Tokiu atveju lęšiai kompensuojami ne dažniau kaip kartą per dvejus metus ir tik turint gydytojo receptą.

J. Narbuto teigimu, verslininkai informaciją apie kompensavimą pateikė taip, kad pritrauktų kuo daugiau potencialių pirkėjų. Ligonių kasai jau teko nuvilti ne vieną gyventoją, kad už iš „Metraft“ įsigytas regėjimą ir klausą gerinančias priemones kompensacijų negaus.

Apsukruoliams svilo padai?

Panevėžio teritorinės ligonių kasos specialistai balandžio 18-ąją nuvyko ir į Beržų gatvėje esančią rajono Švietimo centro salę, kur, kai nurodyta lankstinuke, turėjo vykti gyventojų susitikimas su minėtos bendrovės atstovais.

Ant pastato, kuriame, be švietimo darbuotojų ir visuomenės sveikatos specialistų, įsikūrę ir bibliotekininkai, kabėjo skelbimas apie „Metraft“ teikiamas paslaugas visoje šalyje. Ligonių kasos darbuotojai buvo pakviesti į salę, kur turėjo vykti renginys. Tačiau specialistai ją išvydo tuščią. Tik ant stalo gulėjo paliktas lapas su septynių dalyvių pavardėmis.

Ligonių kasos darbuotojus rajono Visuomenės sveikatos biuro vadovas A. Busila patikino, kad bendrovės atstovai tikrai turėjo susitikti su gyventojais.

„Jie vieni su kitais prasilenkė gal kokiomis dešimt minučių“, – „Sekundei“ sakė direktorius ir pridūrė, kad pats renginyje nebuvo.

J. Narbutas mano, kad „Metraft“ atstovai salę prieš atvykstant tikrintojams galėjo pasiskubinti palikti.

A. Busila, „Sekundės“ paklaustas, kaip rajono Visuomenės sveikatos biuras susijęs su „Metraft“, atsakė, kad niekaip. Direktoriaus teigimu, į juos kreipėsi šios bendrovės atstovai ir paprašė patalpų, kur galėtų gyventojams pasiūlyti savo paslaugas.

Kadangi Visuomenės sveikatos biuras salės neturi, paprašė tame pat pastate įkurto rajono Švietimo centro ją suteikti verslininkams. „Metraft“ savo „bizniui“ salę gavo už dyką.

„Mes negalime nuomoti salės, net įkainių nėra nustatytų. Kadangi gražiai bendraujame su Visuomenės sveikatos biuru, patenkinome jų prašymą“, – paaiškino rajono Švietimo centro vadovė Jurgita Vaitiekūnienė.

A. Busila į klausimą, kodėl tarpininkavo verslininkams, atsakė, kad norėjo pasižiūrėti, kuo jie užsiima ir ateityje galbūt bendradarbiauti. Tačiau „Metraft“ juos apgavo – renginio reklamai naudojo rajono Visuomenės sveikatos biuro vardą.

„Mums tai sukėlė nepatogumų, kai kurie žmonės reiškė pretenzijas“, – kalbėjo jis.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos žiniomis, klaidinami minėtos bendrovės kvietimai Utenoje, Anykščiuose, Pasvalio ir kitose rajonuose buvo platinami ir pernai. Informacija apie „Metraft“ renginį skelbta Utenos rajono, Anykščių rajono savivaldybės ir kitose interneto svetainėse. Ar verslininkai ir kituose miestuose gavo nemokamas sales susitikti su gyventojais, nežinia.

Niekaip negali sustabdyti

Informaciją apie minėtą bendrovę Panevėžio TLK perdavė Akreditavimo tarnybai. Paaiškėjo, kad ši institucija jau anksčiau yra atlikusi keletą operatyvinių patikrinimų dėl „Metraft“ ir nustačiusi, kad jos veikla neteisėta.

Jos darbuotojai, neturėdami akių ligų gydytojo diplomo ir medicinos praktikos licencijos paslaugoms teikti, žmonėms matavo akispūdį, regėjimo aštrumą.

Akreditavimo tarnybos teigimu, optometristai negali vertinti žmogaus regos sutrikimų, atlikti regos korekcijos, matuoti akispūdį, regos aštrumą, juolab diagnozuoti ligas. Jie tik gali parinkti akinius ir lęšius. Taigi šiuo atveju „Metraft“ darbuotojai viršijo savo kompetenciją.

„Akreditavimo tarnyba nėra išdavusi šiai bendrovei licencijos teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas kokiu nors adresu, todėl ji neturi teisės užsiimti sveikatos priežiūros veikla“, – „Sekundei“ teigė šios tarnybos vadovė Nora Ribokienė.

Akreditavimo tarnybos specialistai taip pat nustatė, kad priemonės, kuriomis jie teikė oftalmologijos paslaugas, neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, vasario mėnesį „Metraft“ atstovai Trakuose gyventojams pardavinėjo neatitikusius saugos ir kokybės reikalavimų akinių lęšius, korekcinius akinius ir klausos aparatus.

„Metraft“ už neteisėtą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisės aktai numato baudą nuo 579 iki 1158 eurų. Bendrovei nurodyta nenaudoti reikalavimų neatitinkančių prietaisų.

Pasak J. Narbuto, Panevėžio teritorinė ligonių kasa savo ruožtu įspėjo savivaldybes ir gyventojus, kad nebūtų patiklūs.

Inga SMALSKIENĖ