Panevėžiečiai piktinasi, kad kai kurios miesto vietos baigia pavirsti sunkiai įžengiamomis džiunglėmis, ir siūlo Savivaldybei pirmiausia pačiai įsirašyti į kasmet sudaromą apsileidėlių sąrašą.
Taip atrodo kai kurios daugiabučių kiemų įvažos.
Panevėžio savivaldybė kasmet privačių sklypų savininkus įspėja, kad apsileidėlių sąrašą perduos Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ši pareikalaus didesnio žemės mokesčio. Panevėžiečiai ironizuoja, kad Savivaldybė pirmiausia save turėtų įsirašyti. Gyventojai skundžiasi, kad dar neprasidėjus vasarai miestas jau skendi žolėse.
„Ties mūsų ir gretimais namais didžiulės tuščios teritorijos apžėlusios, žolė vietomis siekia juosmenį. Jeigu dar pašildys ir palis, gyvensime džiunglėse. Kodėl Savivaldybė nesirūpina pjauti žolę? Jeigu čia jos žemė, tegu šienauja pati, jeigu privatininkų – tegu juos priverčia tai daryti. Juk apie savo namą žolę nusipjauname“, – piktinosi Kniaudiškių gatvės 56-ojo namo gyventojai.
Panevėžio savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji miesto infrastruktūros objektų priežiūros specialistė Irena Krivickienė prašo gyventojų kantrybės. Pasak jos, Savivaldybė visas savo teritorijas šienauja ne rečiau kaip du kartus per sezoną, o žaliąsias vejas – ir po kelis sykius. Tiesiog tvarkytojai dar nepasiekė Kniaudiškių, Molainių mikrorajonų ir kitų miesto pakraščių.
„Savivaldybei priklausantys plotai nuolat šienaujami. Pirmiausia buvo pjaunama žolė centre, skiriamosiose juostose, žiedinėse sankryžose, dabar – parkuose, kurie yra gana dideli, teritorijose prie daugiabučių“, – paaiškino I. Krivickienė.
Nespėja visur nupjauti
Miesto žaliuosius plotus, užimančius 529 hektarus, jau trečius metus šienauja konkursą laimėjusi bendrovė „Irgita“. Šienavimo sezonui, trunkančiam nuo gegužės iki spalio, skirta 125 tūkst. eurų – keliais tūkstančiais mažiau nei pernai.
I. Krivickienės teigimu, įmonės įkainiai palyginti maži, o ji dirba gana gerai. Tiesa, kai kurie panevėžiečiai mano kitaip.
„Sekundė“ jau rašė, kad Tulpių gatvės gyventojai skundėsi, jog žolės pjovėjai ją tiesiog užvertė žemėmis. Miesto infrastruktūros objektų priežiūros specialistė aiškina, kad ten kitaip nupjauti neįmanoma, nes žemė labai nelygi.
Pasak jos, pasamdyti šienautojai nieko dėti dėl kai kuriose miesto vietose želiančios gana aukštos žolės. Esą 17 darbininkų tiesiog fiziškai nespėja vienu metu visur nupjauti. Juolab kad pavasarį žolė labai greitai auga.
„Tikrai nupjaus žolę ir Kniaudiškių, ir kitose gatvėse, kur yra Savivaldybės žemė. Visi norime, kad miestas būtų gražus. Geranoriškai reaguojame į gyventojų skambučius apie nešienautus plotus. Pati važiuoju įvertinti situacijos. Tačiau, jeigu privačių sklypų savininkai nenusipjaus žolės, bendras vaizdas bus nekoks“, – „Sekundei“ teigė I. Krivickienė.
Ruošiasi Sizifo darbui
Miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė patvirtino, kad Kniaudiškių ir Ainių gatvių teritorijoje yra daug ir privatiems asmenims priklausančių žemės sklypų. Kai kurie iš jų gana dideli.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyrius šiemet, kaip ir kasmet, darys reidus po miestą ir iki birželio 15 dienos fiksuos apleistus žemės sklypus – ne tik nešienaujamus, bet ir prišiukšlintus, užgriozdintus statybinėmis atliekomis, senomis mašinos, vagonėliais ir kitais daiktais. Iki birželio 25-osios visi jų savininkai turėtų sulaukti raginimų susitvarkyti.
„Atsivežame planus ir aiškinamės, ar konkretus apleistas sklypas yra privati valda, jį fotografuojame. Tada registruose žiūrime, kam jis priklauso, ir siunčiame raginimą tvarkytis. Po kurio laiko dar kartą patikriname, kad įsitikintume, ar savininkas reagavo. Jeigu ne, jo pavardė įrašoma į sąrašą asmenų, kuriems bus taikomas keturių procentų žemės vertės mokesčio tarifas“, – kalbėjo pavaduotoja.
Kasmet tokių asmenų sąrašas pateikiamas tvirtinti miesto Tarybai, o tada perduodamas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pernai viešosios tvarkos specialistai nustatė 265 neprižiūrėtus ar nenaudojus sklypus. Pasak R. Baltutytės, iš jų tik valdos Vasario 16-osios gatvėje savininkas nereagavo į raginimą susitvarkyti. Žmogus užsispyręs tvirtino, kad jo valdoje auginamos vaistažolės.
Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbuotojai į pagalbą pasikvietė netgi želdinių specialistę, kad ši padėtų atskirti žoles nuo vaistažolių. Pastarajai patikinus, kad sklypas apaugęs paprasčiausia žole, jo savininko pavardė buvo perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai ir ši apskaičiavo didesnį žemės mokestį, nei asmuo būtų turėjęs mokėti.
Ar neįmanoma priversti apsileidėlių susitvarkyti greičiau, nelaukiant vasaros pabaigos? Pavyzdžiui, skirti piniginę baudą už žole apaugusį sklypą? R. Baltutytės teigimu, teoriškai nubausti įmanoma, bet praktiškai – sunkiai.
Dalis apleistų sklypų savininkų gyvena ne Panevėžyje, jie nepaima išsiųsto pranešimo, kviečiami neatvyksta į Savivaldybę. Jeigu policija neturėtų darbo, būtų galima ją pasitelkti, tačiau pareigūnai įsikiša tik išskirtinais atvejais. Pavyzdžiui, kai nevala taip prišiukšlina savo valdą, kad tai kelia nepatogumų ar pavojų aplinkiniams.
Beje, apleisto sklypo savininkui atsiliepus pirmą kartą jam gresia tik įspėjimas. Antrą sykį – bauda iki 570 eurų. Pavaduotoja nepamena, kad kuris nors asmuo būtų nubaustas už nenupjautą žolę.
R. Baltutytės teigimu, didesnis žemės mokestis yra veiksmingiausias būdas priversti apsileidėlius susitvarkyti, nors procedūra ir užtrunka. Gyventojus veikia įspėjimas, kad turės reikalų su Valstybine mokesčių inspekcija ir teks papurtyti piniginę.
Inga SMALSKIENĖ
