Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje gaisrams nuniokojus ne vieną bažnyčią, 2007-aisiais ir Naujamiesčio, maldos namai dažniau sulaukia tikrintojų, o ir patys labiau stengiasi saugotis.
Visų medinių bažnyčių klebonams rekomenduota jas apdrausti, nes gaisras joms padaro didžiausią žalą, o kartais ir visai nušluoja nuo žemės.
Valstybinė energetikos inspekcija ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas netrukus pradės tikrinti bažnyčias, kaip jos saugosi gaisro grėsmės, ar jose saugu tikintiesiems. Specialistų teigimu, dažniausia gaisrų priežastis bažnyčiose yra netvarkingai įrengta elektros instaliacija ar jos gedimai.
Tikrintojai taip pat vertins, ar techniškai tvarkingi apsaugos nuo žaibo įrenginiai, gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos, gesinimo priemonės, ar vykdoma šios įrangos techninė priežiūra, ar maldos namų darbuotojai instruktuojami ir mokomi gaisrinės saugos klausimais, ar pasirengta žmonių evakuacijai nelaimės atveju. Pareigūnai domėsis ir bažnyčių šildymo sistemomis.
Planuojama patikrinti 62 bažnyčias. Tarp jų tik vieną Panevėžio rajone – medinę Raguvos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Miesto bažnyčių šiame sąraše nėra.
Raguvos bažnyčios klebonas Juozas Janulis sako, kad tikrintojų laukia ramia širdimi.
„Tik atėjęs į šią bažnyčią pradėjau rūpintis pakeisti pasenusią elektros instaliaciją, įrengti priešgaisrinę signalizaciją. Šie darbai jau padaryti“, – „Sekundei“ teigė jis.
Renovuotą Raguvos bažnyčią klebonas pasirūpino ir apdrausti nuo gaisro, vagysčių ir kitų nelaimių. Nors nemažai dvasininkų skundžiasi, kad apdrausti bažnyčias labai brangu, J. Janulis sako, kad jų parapijai tai įkandama. Per metus ji draudikams sumoka apie 700 eurų.
Panevėžio vyskupijos kurijos kanclerio ir ekonomo Romualdo Zdanio teigimu, visų medinių bažnyčių klebonams rekomenduota jas apdrausti, nes raudonas gaidys joms padaro didžiausią žalą, o kartais ir visai nušluoja nuo žemės.
Jis patikino, kad rajono ir miesto maldos namų priešgaisrinė sauga gana nebloga – visose medinėse bažnyčiose atnaujinta elektros instaliacija, ją pasikeitusios ir dalis mūrinių bažnyčių, daugelis šventovių yra įsirengusios priešgaisrines signalizacijas.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios, kurios dekanas yra R. Zdanys, elektros instaliacija yra pasenusi, ne visur įrengta priešgaisrinė signalizacija. Klebonas sakė, kad dar šįmet parapijos bendruomenės pastangomis ji bus atnaujinta. Tam surinkta per 80 tūkst. eurų.
Tuo metu ne vienai rajono bažnyčiai senus elektros laidus pakeisti naujais, įsivesti priešgaisrinę signalizaciją padėjo Panevėžio rajono savivaldybės Panevėžio vyskupijos kurijai skirta finansinė parama. Tokiu būdu sutvarkyta Vadaktėlių, Spirakių, Upytės, Paįstrio kaimų bažnyčių elektros instaliacija.
Brangus draudimas
R. Zdanys patvirtino, kad bažnyčių draudimas nuo gaisrų, vagysčių, stichinių nelaimių yra labai brangus. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia nuo jų nėra apsidraudusi, tačiau savo turto saugumu nuo ilgapirščių rūpinasi kitomis priemonėmis. Bažnyčia apsidraudusi tik civilinės atsakomybės draudimu nuo nelaimingų atsitikimų.
Nors Panevėžio vyskupijos kurija yra rekomendavusi medinių bažnyčių klebonams drausti jas nuo gaisrų, kancleris negali garantuoti, kad visos jos tą yra padariusios.
„Problema tokia, kad, jei bažnyčia nėra įtraukta į kultūros paveldo sąrašus, draudikai ją traktuoja kaip paprastą ūkio statinį – daržinę. Tokių atveju kilus gaisrui išmoka būtų labai maža“, – teigė klebonas.
R. Zdanys patikino, kad dvasininkai stengiasi vykdyti priešgaisrinės saugos specialistų nurodymus, kiek leidžia finansinės galimybės. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas prisipažino, kad labiausiai baiminasi ne galimų elektros instaliacijos gedimų, o žmogiškų klaidų, dėl kurių gali kilti gaisras.
„Pakanka išsiblaškiusiam zakristijonui palikti neužgesintą žvakę ar smulkius remonto darbus atliekantiems statybininkams pažeisti elementarias saugos taisykles ir gali kilti gaisras“, – kalbėjo jis.
Tikrintojai maldos namų darbuotojus žada instruktuoti ir pamokyti priešgaisrinės saugos klausimais. Jiems bus aiškinama, kaip saugiai elgtis, kad nesukeltų gaisro, kaip elgtis jam kilus.
Baziliką parėmė valstybė
Kapitaliniai elektros instaliacijos keitimo darbai šiemet suplanuoti ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje. Jos klebonas G. Jankūnas džiaugiasi, kad šiuos darbus finansuos valstybė.
Kapitaliniai elektros instaliacijos keitimo darbai šiemet suplanuoti ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje. Jos klebonas Gediminas Jankūnas džiaugiasi, kad šiuos darbus finansuos valstybė. Bazilika yra įtraukta į Jono Pauliaus II Piligrimų kelią.
2012 metais gaisrui nusiaubus Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną, valstybė skyrė lėšų ypatingos reikšmės Lietuvos maldos namų elektros instaliacijai remontuoti, priešgaisrinei signalizacijai įrengti. G. Jankūno žiniomis, bazilikai tam skirta 127 tūkst. eurų.
Krekenavos bazilika yra apdrausta nuo gaisrų ir kitų turtą galinčių suniokoti nelaimių. Pasak klebono, draudimo suma gana nemaža. Jis nesistebi, kad mažesnių parapijų maldos namai neišgali apsidrausti.
G. Jankūnas pasidžiaugė, kad sutvarkius parapijai priklausančių Upytės, Vadaktėlių bažnyčių elektros instaliacijas sumažėjo draudimo įmokos.
Draudžiasi tik dešimtadalis
Teigiama, kad Lietuvoje nuo gaisrų ir kitų nelaimių yra apsidraudusios tik apie 10 proc. bažnyčių, t. y. apie 130. Dauguma jų – „Lietuvos draudime“.
„Kasmet turime maždaug iki šimto religinių pastatų draudimo sutarčių: kai kurios bažnyčios draudžiasi nuolat, kitos nepratęsia draudimo, dar kitos po kiek laiko vėl sugrįžta. Tarp jų yra ir senų, didelės paminklosaugos vertės, taip pat ir naujų, kurios savo statybos būdu ir medžiagomis nedaug skiriasi nuo įprasto pastato“, – sakė šios bendrovės verslo rizikų vadovas Arūnas Raziūnas.
Maldos namai yra draudžiami pagal jų statybinę vertę, neįskaičiuojant meninės, paminklosaugos vertės. Pašnekovo teigimu, objektyviai įvertinti galima tik pastatams atkurti reikiamą vertę, ji ir tampa draudimo sumos pagrindu. Tuo metu objekto meninė ar paminklosaugos vertė, viduje esančio kilnojamojo turto, kuris apima antikvarines vertybes, liturginius reliktus, vertė negali būti objektyviai įvertinta ir dėl nesamos apskaitos, ir dėl to, kad Lietuvoje beveik nėra galimybių tinkamai įvertinti tokių vertybių, neaiški draudimo suma, o kartu ir įmoka.
„Taigi, kai rizika nėra iki galo aiški, tokios draudimo paslaugos neįmanoma pasiūlyti ir įvertinti“, – sakė A. Raziūnas.
Bažnyčios savo pastatus draudžia nuo tokių rizikų, kaip ugnis, gamtinės jėgos, vanduo, piktavališkas pastato sugadinimas, stiklo dužimas ir panašiai.
Draudikų duomenimis, Lietuvos medinės bažnyčios nėra aprūpintos tinkamomis priešgaisrinės saugos ar gaisro detekcijos priemonėmis. Todėl pasitaiko atvejų, kai nesant elementarių rizikos valdymo priemonių joms neįmanoma pasiūlyti draudimo. Esą mediniams pastatams turėtų būti įrengta priešgaisrinė apsauga, sujungta su saugos įmone.
Inga SMALSKIENĖ
