Galimybė miestui sulaukti didelių Europos Sąjungos investicijų viešosioms erdvėms sutvarkyti išjudino architektus. Paskutinį kartą 1994-aisiais drauge sukę galvas, kaip pertvarkyti Laisvės aikštę, dabar jie susibūrė sukurti trijų, ypatingą aurą turinčių, bet apleistų Panevėžio erdvių viziją.
irmąsyk po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos į kūrybines dirbtuves susirinkę architektai mano, jog pats metas buvo „išeiti iš savo biurų ir kažką padaryti dėl savo miesto kartu“.
-
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai karu su iš Panevėžio kilusiais savo kolegomis po 22 metų pertraukos surengė kūrybines dirbtuves, kurių metu pateikė idėjines koncepcijas, kaip atgaivinti tris miestui labai svarbius objektus – apleistą nepriklausomybės kovų savanorio, poeto, visuomenininko J. Čerkeso-Besparnio „Pragiedrulių“ sodybą Skaistakalnio parke, šiame parke esančią kalvą ir apleistą vasaros estradą bei pasiūlė naujo pėsčiųjų tilto idėją istorinio medinio liepto per Nevėžį vietoje, kuris galėtų sujungti šv. Zitos gatvelę, istorinį medinės architektūros Mikolajevo kvartalą su G. Petkevičaitės-Bitės namu ir dabartinį miesto centrą.
-
„Metas išeiti iš savo biurų ir kažką padaryti dėl savo miesto kartu. Mieste yra jaukių, labai įdomių vietų, kurias reikia atgaivinti“, – sakė architektas Vidminas Stankevičius.
-
Architektams panevėžiečiai pateikė nemažai įdomios istorinės medžiagos, kuri jiems padėjo kuriant minėtų miesto erdvių pertvarkymo vizijas. Kūrybinių dirbtuvių kuratorė architektė Loreta Paulauskienė sakė, kad gyventojai pateikė ir labai įdomių pasiūlymų, kaip, jų nuomone, reikėtų panaudoti minėtas erdves.
-
Pavyzdžiui, J. Čerkaso-Besparnio sodyboje siūlyta įrengti apžvalgos bokštą, vaikų žaidimų aikštelę, informacinį turizmo centrą. Žinoma gydytoja, aktyvi visuomenininkė Liudvika Knizikevičienė siūlė sodybą pritaikyti poilsio, sporto, kultūros reikmėms, nepamirštant čia įrengti ir kavinę.
-
Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus nariai karu su iš Panevėžio kilusiais savo kolegomis kūrybines dirbtuves surengė po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos. U. Mikaliūno nuotr.
Muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė šią sodybą regi kaip menų rezidenciją, svečių namus su botanikos sodu, kavine. Tokia ar panašia vizija su architektais pasidalijo ir daugiau panevėžiečių.
-
Etnologas Laimutis Vasilevičius priminė, jog yra duomenų, kad Skaistakalnio parke kadaise buvo šventvietė. Jis čia norėtų matyti saulės kalnelį, ugnies aukurą, Nevėžio bokštą, labirintą, akmenų vainikus, dubenuotuosius akmenis, akmeninius grybus ir akmeninius saulės ir mėnulio kalendorius, akmens krėslus. L. Vasilevičius siūlo, kad Skaistakalnio parkas galėtų tapti karių priesaikos vieta.
-
Medikė Vijolė Miškinienė mano, kad šį parką būtų galima paversti stilizuota jausmų šalimi su takais, skulptūromis, gėlėmis, kur žmonės patirtų malonių išgyvenimų stebėdami, klausydamiesi, liesdami.
-
Panevėžiečiai parke taip pat norėtų gražaus paplūdimio, sporto aikštelės bei kitos reakreacinės infrastruktūros.
-
Kaip žinoma, miestas pagal URBAN programą tikisi gauti apie 75 mln. eurų, gautomis lėšomis planuoja ne tik sutvarkyti parką, bet ir praplėsti jo ribas.
-
Numatyta kompleksiškai sutvarkyti ir Senvagę (atnaujinti apšvietimą, rekonstruoti fontaną, tiltelius, įrengti mažosios architektūros elementų, želdynų, sutvarkyti kraštovaizdį), į kurią nukrypo architektų akys. Taip pat būtų sutvarkyta šalia esanti Kranto gatvė.
-
Nuo modernizmo iki paukščiukų-namukų
-
Šią savaitę architektai pristatė kūrybinių dirbtuvių metu parengtus darbus, kaip būtų galima atgaivinti minėtus du objektus, kaip turėtų atrodyti naujasis pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę.
-
L. Paulauskienė sakė, kad tai nėra baigtiniai projektai. Liepą panevėžiečiai galės pamatyti parodomuosius darbus.
-
Koks ir kieno projektas bus pasirinktas įgyvendinti, kol kas kalbėti anksti. Ji mano, kad idėjas, kurių pateikta labai daug, miestas galės panaudoti ne tik Skaistakalnio parkui, bet ir kitoms erdvėms atnaujinti.
Inga SMALSKIENĖ
-
