Mamos skambutis – meškos paslauga

Artėjant vasarai vis daugiau moksleivių žvalgosi darbo. Kai kurie įsitaiso padirbėti savo tėvų ar jų gerų pažįstamų darbovietėse. Tačiau neturintys tokių galimybių pamokyti vaiką pačiam užsidirbti duoną, bet darbo aktyviai jiems ieškantys tėvai rizikuoja savo atžaloms padaryti meškos paslaugą.

Jaunimas moksleiviai atostogos 11 dviraciai gatve virsus

Susirasti darbą vasarą pavyks ne visiems norintiems paplušėti moksleiviams.

 

Sulaukę mamos skambučio dėl darbo vaikui kai kurie darbdaviai iš karto atsako neigiamai. Tai, kad moksleivis, ypač aukštesniųjų klasių, ne pats ieškosi darbo, o už jį tai daro tėvai, jiems yra signalas, kad jaunuolis veikiausiai nėra suinteresuotas dirbti.

„Jeigu rūpinasi mama, o ne mokinys, iš karto kyla abejonės, ar jis pas mus norės ir galės dirbti. Patirtis rodo, kad geriausi darbuotojai yra jaunuoliai, kurie patys rodo iniciatyvą susirasti darbą“, – „Sekundei“ tvirtino Panevėžio urėdijos medelyno meistrė Rima Medutienė.

Medelynas kasmet sodinukams, sėjinukams ravėti ir kitiems darbams priima nemažai sezoninių darbininkų, tarp jų ir moksleivių. Miškininkai nesikrato darbščių nepilnamečių, bet vaikų iki 16 metų privengia. Ne tik todėl, kad tokio amžiaus darbininkams turi būti trumpinamas darbo laikas, kyla papildomų rūpesčių dėl vežiojimo į darbo vietą, bet ir dėl paauglių požiūrio.

Pasak R. Medutienės, darbas medelyne ne iš lengvųjų. Prasideda aštuntą, jeigu karšta – ir šeštą valandą. Ne visi suaugusieji ir mokiniai ištveria, būna, kad po dienos kitos meta.

„Jaunesni, kaip 16 metų mokiniai yra dar vaikai, kuriems greitai pabosta dirbti, jie nori paišdykauti, o mes – kad darbas būtų padarytas. Kyla nesutarimų“, – pasakojo meistrė.

R. Medutienė patikino, kad tarp moksleivių, taip pat ir nepilnamečių, yra labai darbščių. Kai kurie ateina paplušėti jau nebe pirmus metus. Per savaitę medelyne galima užsidirbti nuo 20 iki 130 eurų. Su tais, kurie „neištempia“ iki dviejų ar trijų dešimčių eurų, greitai atsisveikinama.

Miškininkai sako, kad norinčiųjų padirbėti yra. Sezoninius darbininkus jie priima konkretiems darbams. Tad vieni moksleiviai čia triūsia 2–4 savaites, kiti – ilgiau ar visą vasarą. Sezoniniai darbininkai dirba pagal paslaugų kvitus.

Didelio pasirinkimo nėra

Panevėžio mieste bei rajone ir šįmet nėra didesnės darbų pasiūlos moksleiviams. Iš Panevėžio darbo biržos apklaustų 1942 darbdavių tik retas atsakė planuojantis priimti vasarą padirbėti mokinius.

Kol kas jiems mieste ir rajone siūlomos 97 darbo vietos paslaugų sferoje (kosmetikos platinimas, prekyba, klientų aptarnavimas kavinėse, pagalbinis darbas viešojo maitinimo įmonėse ir kt), taip pat statybų sektoriuje.

Nė vienas iš apklaustų darbdavių nepareiškė noro įdarbinti nepilnamečius. Vienam kitam vasarą užsidirbti pavyks nebent per Darbo biržos finansuojamą viešųjų darbų programą – tvarkyti miestą, padėti bibliotekininkams. Į viešuosius darbus planuojama pasiųsti 14 moksleivių.

Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės žiniomis, kai kurie darbdaviai neprieštarauja priimti nepilnamečių.

Ruta Bagdoniene 03

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos vedėja R. Bagdonienė sakė, kad mėnesį padirbėti pagal viešųjų darbų programą paprastai priimami moksleiviai pagal rekomendacijas.

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė sako, kad jie mielai įdarbins kelis mokinius, tarp jų ir nepilnamečius, vienam mėnesiui – tiek trunka viešieji darbai.

Rajono bibliotekose moksleiviai ir anksčiau talkindavo – padėdavo tvarkyti knygas, jų apskaitą, prižiūrėti laisvalaikio atėjusius praleisti mažesnius vaikus. Vaikinai pagelbėdavo iškraustyti bibliotekas, jei vykdavo remontai, atlikdavo kitus fizinius darbus.

„Mes buvome labai patenkinti moksleivių darbu. Gaila, kad pastaruosius porą metų Darbo birža nebesiuntė pas mus pagal viešųjų darbų programą. Tad šįmet labai džiaugiamės, kad vėl turėsime talkininkų“, – kalbėjo direktorė.

Planuojama mokinius įdarbinti ne tik bibliotekose, bet ir kultūros centruose, muziejuje Puziniškyje.

R. Bagdonienė, paklausta, kaip bus atrenkami moksleiviai, juk vietų nedaug, o norinčiųjų tikriausiai bus nemažai, atsakė, kad, matyt, pagal rekomendacijas. Taip būdavo ir anksčiau.

„Priimsime tuos, kurie bibliotekose lankosi ir per mokslo metus, yra patikimi. Juk bibliotekininkams tenka atsakomybė už jaunuosius talkininkus“, – aiškino R. Bagdonienė.

Direktorė neneigė, kad anksčiau bibliotekose pagal viešųjų darbų programą dirbdavo ir bibliotekininkų vaikai. Šioje programoje dalyvaujantiems moksleiviams per mėnesį mokamas ne mažesnis kaip minimalus darbo užmokestis.

Bet kokios žoliapjovės nepaduosi

Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja A. Biguzienė mano, kad prasidėjus vasarai moksleiviams atsiras papildomų darbo pasiūlymų tiek paslaugų sferoje, tiek žemės ūkyje. Bet akivaizdu, kad jį susiras ne visi ieškantieji. Pasak jos, Panevėžys nėra kurortinis miestas, kaip Palanga ar Druskininkai.

Dar sunkiau susirasti darbą bus nepilnamečiams.

„Jie negali dirbti daugelio darbų, įdarbinantys nepilnamečius darbdaviai prisiima didesnę atsakomybę. Kadangi jie turi iš ko rinktis – yra norinčių dirbti pilnamečių – pirmenybę teikia jiems“, – išsakė savo nuomonę, kodėl darbdaviai kratosi jaunuolių iki 18 metų, A. Biguzienė.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota patvirtino, kad šiuo atveju darbdavių atsakomybė didesnė, tenka sutvarkyti daugiau dokumentų, o nepilnamečiams taikoma daugiau apribojimų dirbti tam tikrus darbus.

Pasak R. Trotos, 17-metis ne su kiekviena žoliapjove gali pjauti žolę, o apie tai, kad galima jam duoti nešiojamąją žoliapjovę, vadinamąjį „trimerį“, negali būti ir kalbos. Neturintys 18 metų negali dirbi viršvalandžių.

Su nepilnamečiu darbuotoju darbdavys negali sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutarties, negali nustatyti išbandymo laikotarpio. Nepilnamečiui turi būti mokamas ne mažesnis už minimalią mėnesio algą atlyginimas.

Aštuonioliktojo gimtadienio neatšventusio jaunuolio darbdavys negali versti dirbti poilsio ir švenčių dienomis, jeigu šiam norisi tuo metu ilsėtis ar pramogauti. Nepilnametis gali pareikalauti, kad jam būtų nustatytas ne visas darbo laikas.

Darbdavys apie nepilnamečio įdarbinimą turi informuoti Darbo inspekciją, pateikti informaciją apie darbo sutarties sąlygas – darbovietę, padalinį, taip pat kitas darbo sutarties sąlygas (leidžiamo dirbti lengvo darbo pobūdį, sudaromas saugias ir sveikas darbo sąlygas, darbo funkcijas, darbo trukmę valandomis, poilsio pertraukų trukmę ir skaičių, darbo apmokėjimą, kuriuo paros metu ir kokiomis savaitės dienomis bus dirbama).

Kai kurie į darbą nepilnamečius priėmę darbdaviai ironizuoja, kad dokumentų tvarkymas užima tiek laiko, jog ateina ruduo ir mokiniui reikia grįžti į mokyklą.

Jie tikina, kad noriau priimtų nepilnamečius, jeigu būtų valstybės skatinami tam tikromis lengvatomis ar kitomis priemonėmis.

Faktai

Moksleiviams iki 16 metų leidžiama dirbti per atostogas 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę.

16 –18 metų moksleiviams leidžiama dirbti per atostogas ne daugiau kaip 8 valandas per parą ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę.

16–18 metų mokiniams leidžiama paplušėti daržuose ir soduose, rinkti vaistažoles, prižiūrėti nedidelius naminius gyvūnėlius, sodinti medelius, pardavinėti spaudą, dirbti lengvus pagalbinius darbus.

Nepilnamečiams negalima skirti fiziškai ir psichologiškai sunkių darbų, taip pat tų, kai naudojamos kenksmingos medžiagos, yra didesnė nelaimingų atsitikimų galimybė, tokių, kurių dėl savo nepatyrimo ir nepakankamo atsargumo jausmo jis gali nesugebėti dirbti.

Inga SMALSKIENĖ

Bendrinti šį straipsnį
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto