Amžino poilsio atgulė legendinis teatro ir kino aktorius Stasys Petronaitis. Atsisveikinti su menininku atėjo gausus būrys Panevėžio šviesuomenės bei jo talento gerbėjų. Į paskutinę kelionę scenos aristokratas palydėtas aidint gerbėjų plojimams ir skambant mylimos aktoriaus dainininkės Marlenos Dytrich balsui.
Aktorių S. Petronaitį į amžinybę palydėjo paskutiniai jo talento gerbėjų plojimai, ašaros bei iš bendražygių lūpų skambančios eilės. U. Mikaliūno nuotr.
Paskutinį kartą S. Petronaičio talentui nusilenkė ir Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai – Albinas Kėleris, Vytautas Kupšys, Algirdas Paulavičius, Eleonora Koriznaitė, Enrikas Kačinskas, Dalia Melėnaitė ir kiti.
Aktorė D. Melėnaitė prisiminė akimirkas šalia S. Petronaičio, su kuriuo dar jaunystėje jai teko garbė vaidinti viename spektaklyje. Ji tvirtino, jog šio talentingo žmogaus energija pakerėdavo ne vieno jauno aktoriaus širdį, o jo buvimas šalia visuomet įkvėpdavo.
Knygos „Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai“ sutiktuvėse Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre aktorius scenoje pasirodė kartu su bičiuliais Antanu Maciulevičiumi, Olita Dautartaite. Nė vienas nenumanė, kad tuometis jų susitikimas bus paskutinis. Vakar Šiaulių dramos teatro aktorė O. Dautartaitė su legendiniu aktoriumi atsisveikino eilėmis.
Aktorius Panevėžio teatre dirbo 22 metus, tačiau dėl nesutarimų su režisieriumi Juozu Miltiniu iš jo pasitraukė. A. Kėleris atsisveikindamas su S. Petronaičiu sakė: „Belieka spėlioti, koks būtų buvęs Juozo Miltinio dramos teatras, jei iš jo Stasys nebūtų pasitraukęs. Tiek metų nebūdamas scenoje, jis joje vis tiek buvo nuo ryto iki vakaro. Netgi daug labiau nei daugelis kitų, kurie joje iš tikrųjų buvo. Tokio Makbeto, tokio Lunino, tokio Ivanovo iki jo nebuvo.“ Ir pridūrė: „Stasys Petronaitis vienintelis toks ir buvo. Nepasiekiamas, nieko neprisileidžiantis, nesibaigiančio talento, jis savimi liudijo, koks turi būti aktorius ir žmogus.“
Aktorius E. Kačinskas sakė, kad neįvertinti S. Petronaičio talento buvo neįmanoma. Jo asmenybėje glūdėjo giluma, o scenoje jis ne vaidino, o ją tiesiog jautė.
„Jis buvo vienas iš stipriausių Juozo Miltinio mokinių. Į atmintį įsirėžė spektakliai, kuriuose jis vaidino. O dabar liko tik prisiminimai…“, – sakė aktorius.
Netekties nuojautos
S. Petronaitis iš gyvenimo savo noru pasitraukė eidamas aštuoniasdešimt ketvirtuosius metus. Dar pirmadienį priešpiet jis su bičiuliais dalijosi mintimis apie savaitgalį teatre įvykusią spektaklio „Černobylio malda“ premjerą, o vakare kaimynai pranešė apie legendinio aktoriaus mirtį. Pažinojusieji S. Petronaitį tvirtina, kad mirtis savaime yra skaudus įvykis, o šiuo atveju sunku rasti tinkamų žodžių.
Anapilin aktorius išėjo praėjus penkiems mėnesiams po sutuoktinės, aktorės Reginos Zdanavičiūtės mirties. Ne vienas bendražygis patyliukais prasitarė, kad po mylimos žmonos mirties iš aktoriaus lūpų tekdavo išgirsti nerimą keliančių žodžių. Jis ne sykį užsimindavo apie artėjančios mirties nuojautą.
Prieš keletą mėnesių savo talento gerbėjams pristatęs knygą „Stasys Petronaitis ir jo pakeleiviai“, aktorius prasitarė: „Dabar lyg ir viskas padaryta.“
Dar žmonai esant gyvai S. Petronaitis kalbėjo apie jį jau tuo metu kamavusią vienatvę ir apgailestavo, kad kolektyvas, su kuriuo teko dirbti Panevėžyje, nei skambučiu, nei vizitu jo nebeprisimindavo. Ir tikino, kad vienintelis jam likęs žmogus buvo jo žmona R. Zdanavičiūtė.
S. Petronaitis nepanoro būti pašarvotas teatre ir dar prieš mirtį buvo išreiškęs tokią savo valią. Didis aktorius amžino poilsio Ramygalos kapinėse atgulė šalia savo žmonos.
* Stasys Petronaitis gimė 1932 m. rugpjūčio 8 d. Plaučiškių kaime, Pakruojo rajone. 1950–1951 metais mokėsi Juozo Miltinio teatro studijoje.
* Nuo 1951 metų S. Petronaitis pradėjo vaidinti Panevėžio dramos teatre, iš jo pasitraukęs kelis svarbius vaidmenis sukūrė Šiaulių dramos teatre. Teatre jis sukūrė per 50 vaidmenų. Garsiausi jo vaidmenys – Makbetas (V. Šekspyro „Makbete“), Ivanovas (A. Čechovo „Ivanove“) bei Luninas (Edvardo Radzinskio „Luninas, arba Žako mirtis“).
* Ilgą laiką S. Petronaitis filmavosi kine. Jis vaidino tuometės Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos kino studijose bei pradėjo dirbti su garsiausiais to meto lietuvių kino režisieriais, tarp jų – V. Žalakevičiumi, A. Grikevičiumi, A. Žebriūnu, R. Vabalu, A. Puipa bei kt. Kine jis sukūrė apie 40 vaidmenų.
* Jis yra išleidęs atsiminimų knygas „Mokiausi skraidyti“ ir „Mano aitvarai“.
* 2002 metais aktoriui buvo skirtas nusipelniusio panevėžiečio titulas, o 2009 metais jam įteikta Padėkos premija už viso gyvenimo kūrybą.
Audinga SATKŪNAITĖ
U. Mikaliūno nuotr.
