Kotedžas ant polių – Lietuvoje dar ne itin dažnas sprendimas, dvelkiantis intriga. Vilniečių šeima šioje intrigoje sugebėjo įžvelgti būsimų namų viziją, o ją įgyvendino dizainerė Gabija Pažarskytė. Kaip kūrėjai pavyko suvaldyti netradicines erdves, domisi Viktorija Vitkauskaitė.
Kuo ilgiau žvelgi į bendrą šių namų erdvę, tuo labiau knieti savo būseną pavadinti artėjančia prie meditacijos. Balti tonai, aukštos lubos, švarios linijos, natūralios medžiagos ir daug dienos šviesos kuria skaidrumo ir lengvumo įspūdį. Didžiuliai langai atveria vaizdą į idealų kaimyną – čia pat plytinčio miško šlaitą.
Tačiau dizainerė G. Pažarskytė sukūrė anaiptol ne poilsio oazę rūpesčių nuvargintiems turistams, o jaunos šeimos namus. Miškingoje Vilniaus vietovėje iškilęs kotedžas ant polių lengvumo įspūdį išlaiko ir viduje – taip, kaip to troško būstą įsigijusi pora.
Paprastų, jaukių, tačiau funkcionalių ir harmoningų namų norėję vilniečiai su tokia vizija kreipėsi į „Dizaino virtuvę“. Šioje studijoje dirbančią G. Pažarskytę jiems rekomendavo ankstesnieji užsakovai.
Dizainerei neprireikė keisti 132 kv. metrų ploto kotedžo plano: projekto architektai vidaus zonų logiką buvo gerai apgalvoję. Pasak G. Pažarskytės, pagrindines interjero gaires padiktavo architektūra: „Buvo nesunku suprasti, ko šiai erdvei reikia: aplink esantis miškas, šlaitai natūraliai integravosi į namo interjerą.“
Nestandartinė kotedžo ypatybė – šlaitinės antro aukšto lubos, aukščiausioje vietoje siekiančios net 5 metrus. Užuot paslėpusi jas po lygiomis gipskartonio plokštėmis, dizainerė norėjo išsaugoti aukštį. Todėl lubos padengtos medinėmis dailylentėmis ir sijomis, nudažytomis balta spalva. Bendra antro aukšto erdvė dėl šio sprendimo atrodo ne tik dar didesnė, bet ir šiek tiek primena loftų stilistiką. Tokį įspūdį stiprina ir keli interjero elementai, įprastesni industrinės prigimties pastatuose: didžiuliai nestandartiniai langai, atidengti betono apdailos fragmentai, šiuolaikiški minimalistiniai šviestuvai.
Antrame aukšte esančių virtuvės, svetainės, valgomojo zonų nuspręsta neskaidyti sienomis. Vienintelė simbolinė pertvara – kotedžo laiptai: užlipus jais, galima sukti į dešinę ir patekti į valgomojo bei virtuvės zoną arba žengti į kairę ir atsidurti svetainėje su nedidele krosnele ir namų biblioteka.
Miegamieji ir vonios kambariai įrengti pirmame aukšte. Privačiose šeimininkų erdvėse baltas koloritas pagyvintas kitų spalvų inkliuzais. Vaikų kambaryje spalvotos ne tik tekstilinės daiktadėžės, dviaukštę lovą puošiantis pledas, bet ir žaismingais debesėliais mirganti siena. Šeimininkų miegamajame lovos galvūgalis dekoruotas dažytais juodais uosio tašeliais, prisuktais prie konstrukcinės betoninės sienos.
Miegamajame įgyvendintas ir dar vienas nestandartinis sprendimas – atvira drabužinė, skirianti miego zoną nuo vonios kambario. „Pirmo aukšto miegamieji kambariai nedideli ir žemi, todėl norėjome išlaikyti skaidrumą ir spintos funkcionalumą. Kilo mintis ją pagaminti iš stiklo ir metalo“, – apie sumanymą kalbėjo G. Pažarskytė.
Netradiciniams sumanymams lengvai pasidavusius šio būsto savininkus dizainerė vadina svajonių užsakovais: „Įgyvendindama projektą turbūt pirmą kartą turėjau šimtaprocentinę laisvę ir absoliutų užsakovų pasitikėjimą. Todėl dirbdama tiesiog mėgavausi procesu, o visos idėjos integravosi labai natūraliai.“
Suvaldžius erdves teko pasirūpinti antrąja proceso dalimi – baldais ir kitais interjero elementais. „Šeima norėjo ateiti į šiuos namus tik su lagaminais, nes visus senus daiktus keitė naujais“, – pasakojo G. Pažarskytė. Baltos, juodos ir pilkos spalvų koloritas išlaikytas parenkant ne tik baldus, bet ir detales: sofos pagalves, keraminius gėlių vazonus.
Visišką laisvę dizainerei suteikę vilniečiai galutinį rezultatą įvertino aukščiausiu balu. Su šio būsto savininkais G. Pažarskytė bendrauja iki šiol. „Užsakovai minėjo vis dar negalintys patikėti, kad tai tikrai jų namai, sukurti pagal jų lūkesčius ir norus“, – šyptelėjo dizainerė.
