Besikeičianti gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka daliai žmonių gali sukelti rūpesčių. Deklaravusieji gyvenamąją vietą prie savivaldybės iki liepos 1 dienos privalo nurodyti faktinę gyvenamąją vietą.
Įsigaliojus Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisoms, turi nebelikti žmonių, gyvenamąją vietą deklaravusių prie savivaldybės.
Šešiasdešimtmetis panevėžietis Albertas nerimauja, kad nuo liepos ne tik nebegaus socialinės pašalpos, bet ir nebegalės kreiptis į gydytojus. Mat jo gyvenamoji vieta registruota prie Savivaldybės, o būstą nuomojasi.
„Čia ne mano vieno problema. Daug yra žmonių, registruotų prie Savivaldybės“, – žmogus įsitikinęs, kad su panašiomis problemomis susidurs ne tik jis.
Vyras teigė neturintis pas ką prisiregistruoti. Būstas, kurį nuomojasi, priklauso net septyniems savininkams ir norint deklaruoti gyvenamąją vietą, jo žiniomis, reikia jų visų dalyvavimo. Deja, dalis šių žmonių – užsienyje arba gyvena kituose miestuose. Ieškotis kito būsto neišeina, nes gyvena iš nedidelės pašalpos, o pigiau nemano dar kur gausiantis.
Susimokėjus nuomą ir dabar pragyventi lieka labai nedaug. Susirasti darbo ir gauti daugiau pajamų būnant tokio amžiaus taip pat sunku – pavyksta gauti tik sezoninio ar viešųjų darbų. Artimųjų ir giminaičių, pas kuriuos galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą, vyras mieste taip pat neturi.
„Kur gauti prisiregistruoti? Niekur. Pašalpų nebegausiu, į polikliniką nueiti nebegalėsiu, o laukia operacija. Jei nespėsiu iki liepos, nežinau, kaip bus“, – vyras nerimauja, kad pateko į įstatymo spąstus.
Panevėžio miesto savivaldybės Kanceliarijos vedėja Sonata Vizorienė sako, kad nuo liepos 1 dienos turi nebelikti asmenų, gyvenamąją vietą deklaravusių prie savivaldybės – toks įstatymas. Norima, kad apskaitą būtų įtraukti visi gyventojai, būtų aišku, kur jų ieškoti, nes jie ir dabar kažkur gyvena. Kitaip tariant, norima įvesti tam tikrą tvarką šalyje. Registruotų prie Savivaldybės asmenų mieste yra apie 3 000, o visoje šalyje – apie 100 tūkst.
Natūralu, kad tokie žmonės paprastai neturi nuosavo būsto, kuriame galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą. Šį reikalą, jos teigimu, galima sutvarkyti įvairiai. Galima deklaruoti gyvenamąją vietą pas giminaitį, atnešti nuomos sutartis ar panašiai.
Yra įvairių būdų
Registrų centras skelbia, kad deklaruojant gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame, pavyzdžiui, nuomojame būste, būtina pateikti jo savininkų sutikimą. Būsto savininkai nuomos sutartyje gali nustatyti datą, iki kurios leidžiama gyventi ir deklaruoti gyvenamąją vietą jų būste. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai ir savininkui nebereikės teikti prašymų juos naikinti.
Ne paslaptis, kad ne visi nuomotojai noriai sudaro nuomos sutartis. Pasak S. Vizorienės, tokiu atveju reikia atvykti į Savivaldybę su visais būsto savininkais ir užpildyti nustatytos formos dokumentą, nurodyti, iki kada deklaruojama gyvenamoji vieta. Minėto panevėžiečio atveju, pasak vedėjos, reikėtų, kad jis atvyktų į Savivaldybę ir individualiai vertinti situaciją, bandyti ieškoti išeities.
Vedėjos teigimu, žmonės, registruoti prie Savivaldybės, jau kurį laiką tvarkosi dokumentus. Ji priminė, kad pats įstatymas jau galioja ir tos nuostatos neatšauktos, tik žmonėms skirta laiko susitvarkyti iki liepos 1 dienos.
Gyvenamąją vietą deklaruoti svarbu dėl daugelio dalykų – socialinių pašalpų, socialinio būsto, lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose, ikimokyklinių ugdymo įstaigų lankymo ir pan.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisose taip pat numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose.
Daiva SAVICKIENĖ
