Smėlio dėžėse vaikams žaisti leidžiančios mamos negali būti tikros, kad jų atžalos neužsikrės pavojingomis ligomis. Pasirodo, mažuosius lyg magnetas traukiančiame smėlyje, pilna įvairių parazitų. Visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad smėlio dėžes būtina uždengti ar imtis kitų atsargumo priemonių. To nepadarius kyla grėsmė susirgti pavojingomis žarnyno ligomis – toksokaroze, toksoplazmoze ar echinokokoze.
Kiemuose įrengtose smėlio dėžėse vaikams žaisti leidžiančios mamos negali būti tikros, kad jų atžalos neužsikrės pavojingomis ligomis.
Praėjusiais metais šiomis ligomis šalyje sirgo kiek daugiau nei du šimtai žmonių. Pernai Panevėžio regione toksokarozės atvejų nebuvo registruota, tačiau toksoplazmoze sirgo du gyventojai, o echinokokoze – trys.
Kauno kolegijoje biomedicininę diagnostiką studijuojanti panevėžietė Austėja tyrė vaikų žaidimo aikštelių smėlio mikrobiologinį ir parazitologinį užterštumą – to jai reikėjo bakalauro darbui parašyti. Panevėžio miesto darželiuose ir daugiabučių namų kiemuose padaryti testai studentę šokiravo. Smėlio dėžėse rasta salmonelių, E.coli, enterekoko, klostridijų bakterijų ir oribatidinių erkių kiaušinėlių.
„Mėginius ėmiau iš keturių darželių ir tiek pat atvirų žaidimo aikštelių smėlio dėžių. Visose radau klostridijų bakterijų – net ir uždengtose. Šios bakterijos plinta per gyvūnų ir žmonių išmatas ar šlapimą. Parazitologinių tyrimų rezultatai nėra grėsmingi. Ieškojau patogeninių kirmėlių kiaušinėlių ir lervų. Tik vienoje daugiabučio kiemo dėžėje radau oribatidinių erkių kiaušinėlių“, –„Sekundei“ teigė su specialistų pagalba eksperimentą atlikusi Austėja.
Panevėžietės teigimu, smėlį dažnai užkrečia naminiai gyvūnai, tačiau gali būti, kad jis į dėžę patenka jau apkrėstas.
„Tiek darželių vadovai, tiek tėvai, užsakantys smėlį, ne visada žino, iš kur atvežtas. Esančiame miškuose ir karjeruose dažnai veisiasi oribatidinės erkės, todėl nenuostabu, kad jos ir toliau sėkmingai gyvena ten, kur žaidžia vaikai. Ar smėlis neužkrėstas, reikėtų išsiaiškinti dar prieš jį pilant į dėžę“, – pataria studentė.
Reaguoja ne visi
Pasak Austėjos, kai kurių darželių vadovai į rezultatus reagavo atsakingai, žadėjo dar kartą atlikti tyrimą ir prireikus seną smėlį pakeisti nauju. Tačiau būta ir tokių, kurie tik numojo ranka.
„Negana to, kad nemaloniai nustebino rezultatai, likau priblokšta kai kurių darželių vadovų abejingumu. Aš savo vaiko į daugiabučių žaidimų aikšteles nevesčiau, o dėl darželių gerai pagalvočiau. Vis dėlto noriu pasakyti, kad žaisti su neištirtu smėliu pavojinga, nesvarbu, kur jo dėžė būtų“, – išvadas daro Austėja.
Kad smėlio dėžės nėra saugios, teigė ir „Sekundės“ kalbintos mamos. Viena jų tvirtino, kad tėvų iniciatyva atvežtas smėlis daugiabučio kieme sukėlė nemenkų rūpesčių.
„Norėjome, kad vaikai turėtų žaidimų aikštelę. Atsivežėme smėlio, supylėme jį į dėžes ir džiaugiamės smagiais žaidimais – kepėme pyragus, statėme pilis. Tačiau po mėnesio ar dviejų pastebėjome, kad mūsų vaikai grįžta nežinia ko sukandžioti, nuo tada dėžėje žaisti nebeleidžiame“, – pasakojo Eglė.
Vieni randa, kiti – ne
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos Dovilės Brajinskienės teigimu, švietimo ir ugdymo įstaigoms iki šiol nebuvo privaloma tirti smėlį. Tačiau nuo gegužės ikimokyklinės ir priešmokyklinės įstaigos privalės tą daryti.
Be to, turės pasirūpinti, kad smėlis vaikų žaidimų aikštelių dėžėse būtų keičiamas ar atnaujinamas kiekvieną pavasarį ir pagal epidemiologines reikmes. Smėlyje neturi būti askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlių. Pakeitus ar atnaujinus smėlį, jei rezultatų nepateikė jo tiekėjas, turi būti atliekamas parazitologinis tyrimas. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kai nenaudojamos, smėlio dėžės turi būti uždengiamos.
„Kaip kontroliuojanti įstaiga, periodiškai tikrinsime, ar darželių žaidimų aikštelėse keičiamas smėlis. Profilaktiškai atliekame tyrimus, tačiau ligų sukėlėjų nerandame. Daugiabučių namų smėlio dėžės – ne mūsų objektas, tad neturime teisės atlikti jokių tyrimų, tik galime informuoti visuomenę, kaip tinkamai jas prižiūrėti“, – paaiškino D. Brajinskienė.
Smėlio dėžės – tėvų rūpestis
Daugiabučių namų kiemuose sunku, bet įmanoma rasti naujai įrengtą smėlio dėžę. Kadangi nė viena institucija netikrina, ar jos tinkamai prižiūrimos, tėvai patys turi įvertinti, ar tokiose žaidimų vietose vaikams saugu. Daugiabučių teritorijose esančiomis dėžėmis turi rūpintis namo administratorius, bendrija.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbuotojai teigia, kad smėlio kokybe rūpinasi vos vienas kitas darželis, o daugiabučių namų vaikų žaidimų aikštelėse esančio smėlio mėginių niekas neneša.
Pasak Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Panevėžio skyriaus laikinai einančios vedėjo pareigas Danutės Ruželienės, parazitologinius tyrimus darželiai dažniausiai užsako pavasarį arba tada, kai keičia smėlį.
„Ugdymo įstaigos tyrimus užsako pagal poreikį. Gauti užsakymų iš daugiabučių namų gyventojų ar bendrijų, ko gero, dar neteko“, – teigė D. Ruželienė.
Ji sakė, kad parazitologiniai tyrimai – nustatoma, ar yra kirminų kiaušinėlių ir lervų, – kainuoja beveik dešimt eurų.
Tyrimus atlikti gali visi
Norintiesiems, kad smėlis būtų ištirtas, daug laiko sugaišti nereikės. Tereikia iš smėlio dėžės, nubraukiant kelis centimetrus, mėginius paimti šachmatine tvarka. Svarbu, kad smėlis nebūtų iš vienos vietos. Rekomenduojama jį imti iš dėžės vidurio, skirtingų kampų ir sudėti į plastikinį maišelį. Svarbiausia, kad mėginio būtų daugiau nei 200 gramų.
Į laboratorijos priimamąjį, esantį Respublikos g. 13, maišelį geriausia atnešti tą pačią dieną. Netrukus mėginys iškeliaus į Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrių. Ten dirbanti mikrobiologijos laborantė Idalija Banienė sako, kad mėginių jau gaunama, mat pavasarį vaikai pradeda kapstytis smėlio dėžėse.
„Šiemet dar tik pradžia, gauname tik vieną kitą mėginį. Praėjusiais metais vienoje Panevėžio smėlio dėžėje buvo rasta toksokarų, bet pakartotiniai tyrimai to nepatvirtino. Neseniai gavome mėginį iš Panevėžio darželio, paaiškėjo, kad smėlis švarus“, – „Sekundei“ teigė I. Banienė.
Anot laborantės, apsisaugoti nuo parazitų nėra sunku. Smėlį reikia dažnai perkasti, kad ultravioletiniai saulės spinduliai išnaikintų jų kiaušinėlius.
„Geohelmintai turi subręsti esant tam tikrai temperatūrai. Tik subrendę jie gali sukelti tam tikrų ligų. Karštą ir sausą vasarą labai maža tikimybė, kad jie galėtų pakenkti vaikų sveikatai, bet kai šilta ir drėgna – pavojinga: kiaušinėliai bręsta ir tampa vaikų priešais“, – sako I. Banienė.
Parazitai ne tik smėlio dėžėse
Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai ragina atkreipti dėmesį į vaikų žaidimų dėžes, nes jas mėgsta ir keturkojai.
Pagrindinės parazitinės ligos, kurias gali platinti naminiai gyvūnai, yra toksokarozė, echinokokozė ir toksoplazmozė.
Dažniausia šunų ir kačių platinama liga Lietuvoje – toksokarozė. Ją sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Dirvožemyje jų kiaušinėliai bręsta, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų ar valgydamas neplautas uogas, vaisius, daržoves.
Vaikai toksokaroze užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, žaliose vejose, kuriose yra šunų ir kačių ekskrementų.
Liga dažnai praeina be simptomų, tačiau gali pakilti temperatūra, atsirasti sausas kosulys, dusulys. Kartais vargina pilvo skausmai, ligonį gali pykinti, jam išberia ir niežti odą. Migruojančių lervų gali pakliūti ir į akis.
Siekiant išvengti šunų ir kačių platinamų parazitinių ligų, specialsitai rekomenduoja ne tik tinkamai prižiūrėti smėlio dėžes, bet ir rūpestingai laikytis asmens higienos. Grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su augintiniais, būtina tekančiu vandeniu su muilu nusiplauti rankas. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių, negerti ir nenaudoti maistui gaminti atvirų telkinių vandens. Patartina reguliariai valyti patalpas, kuriose vaikšto keturkojai, tinkamai juos prižiūrėti. Saugoti dirvožemį ir vandenį nuo teršimo šunų, kačių išmatomis.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
