Panevėžio apskrities policijos pareigūnai netrukus pradės taikyti intensyvios priežiūros ir kontrolės naujovę – apykojes. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininkas Ričardas Rotomskis sako, kad tai naujausia kardomoji priemonė ir pagal griežtumą yra antra – po suėmimo. Šią priemonę skiria teismas, o jos vykdymą užtikrina policijos pareigūnai.
VPK Operatyvaus valdymo skyriaus viršininko R. Rotomskio teigimu, apykojės naujausia kardomoji priemonė, o pagal griežtumą yra antra – po suėmimo. U. Mikaliūno nuotr.
Teismas nustato tam tikras sąlygas, kurias asmuo turi vykdyti – kuriuo metu, kokiu adresu jis turi būti, ir panašiai. Policija, gavusi teismo nutartį, įveda duomenis, asmens dienotvarkę į elektroninę sistemą ir žmogus pradedamas nuolat stebėti. Ant kojos tokiam asmeniui uždedama apykojė.
Pasak R. Rotomskio, ji gana lengva, atspari smūgiams, temperatūrai (nuo 40 laipsnių šalčio iki 50 laipsnių karščio). Su ja galima ir maudytis. Yra specialus pultelis apykojei aktyvuoti.
Apykojė nuimama, kai baigiasi asmens priežiūros laikas arba jam reikalinga skubi medicinos pagalba, o apykojė trukdo. Tokia priemonė taikoma tik asmenims, turintiems nuolatinę gyvenamąją vietą. Namuose pastatomas įrenginys, kuriam reikalingas nuolatinis elektros šaltinis.
Pareigūno teigimu, žmogus, išvykdamas iš namų, turi būtinai pasiimti specialų GPS/GSM įrenginį. Per palydovą nuolat siunčiami duomenys, kur jis yra. Jei asmuo pažeidžia kardomosios priemonės sąlygas, pareigūnai tai mato. Taip pat gaunamas pranešimas, jei bandoma apykoję nuimti ar uždėti kitam. Visa tai traktuojama kaip pažeidimai.
R. Rotomskio teigimu, Panevėžio apskrityje kol kas nėra nė vienos teismo nutarties, kuria būtų skirta tokia kardomoji priemonė. Kol kas tokia yra tik Vilniuje. Panevėžio apskrities pareigūnai turi 8 apykojes.
Svarbios 48 valandos
Tai ne vienintelė naujovė. Panevėžio apskrities VPK viršininko E. Lapinsko teigimu, siekiama, kad kuo greičiau – per 48 valandas – į teismą patektų įtariamieji dėl smurto artimoje aplinkoje. Kitaip tariant, per tą laiką, kol asmuo būna sulaikytas, kad byla būtų išnagrinėta teisme. Tokia praktika nuo kovo mėnesio taikoma mieste ir rajone, tačiau ateityje greičiausiai taip bus ir visoje apskrityje. Dabar tokiu būdu pavyksta užbaigti apie 68 procentus bylų.
Pareigūnai šį procesą praminė „turboprocesu“. Pasak VPK Panevėžio miesto ir rajono PK viršininko Vido Sabonio, pernai per pirmąjį ketvirtį buvo gauti 447 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, šiemet per tą patį laiką – 384. Tačiau padaugėjo ikiteisminių tyrimų – pernai per pirmąjį ketvirtį buvo 93, o šiemet – 209.
Jo teigimu, pareigūnai per 48 valandas surenka medžiagą ir perduoda ją teismui. Šitaip sutaupoma, nes smurtautojo nereikia paleisti, vėl ieškoti, kviesti į teismą ir panašiai. Tai signalas ir smurtautojams, kad su smurtu nesitaikstoma. V. Sabonio teigimu, vien per balandį jau pradėta 13 ikiteisminių tyrimų.
„Visada galvojama, kad smurtautojai vyrai, tačiau taip nėra. Per tris šių metų mėnesius buvo penkios smurtaujančios moterys“, – kalbėjo V. Sabonis.
Panevėžio apskrities VPK viršininkas Egidijus Lapinskas pabrėžė, jog siekiama, kad per 48 valandas būtų ištirtos ir smulkios vagystės, papirkimai, pasipriešinimo pareigūnams atvejai, viešosios tvarkos pažeidimai. Pagreitintai stengiamasi išnagrinėti ir nusikalstamas veikas, susijusias su užsieniečiais – kad vėliau nereikėtų jų ieškoti. Viršininko teigimu, toks procesas ne tik ekonomiškai naudingas, bet ir nukentėjusiesiems nereikia ilgai laukti teismų. Be to, tai ir nebloga prevencinė priemonė.
Turto dar nesaugo
Per pirmąjį šių metų ketvirtį apskrities policijos pareigūnai gavo 10 982 pranešimus, pernai per tą patį laiką buvo gauta 11 661. E. Lapinsko teigimu, palyginus abu laikotarpius, šiemet 5 procentais pagerėjo reagavimas į A kategorijos įvykius – pačius skubiausius. Reagavimas į B ir C kategorijos įvykius liko panašus kaip ir pernai, tačiau viršija nusistatytus planus. Jo manymu, taip yra dėl pareigūnų budėjimo. Per pamainą rajonuose budi ne mažiau kaip du ekipažai, o sudėtingiausiomis valandomis – ir ne mažiau kaip trys. Be to, nuo praėjusių metų gruodžio įvykus tam tikriems pasikeitimams, pajėgos gali būti siunčiamos iš vieno rajono į kitą, o prireikus pareigūnai gali atvykti ir iš Panevėžio apskrities VPK.
Viršininko pavaduotojas Mindaugas Ambraziūnas sako, kad šiemet per tris mėnesius nemažą nusikalstamų veikų dalį sudarė vagystės, turto sunaikinimas. Daugiausia vogta iš gyvenamųjų patalpų, prie kurių priskiriamos ir laikinai gyvenamos – sodo nameliai, sodybos, vasarnamiai – ir transporto priemonių. Paprastai vagiama išdaužus patalpos ar automobilio langą ar sulaužius spyną.
Vagis labiausiai domina telefonai, magnetolos, akumuliatoriai, kompiuteriai, pinigai, įrankiai, namų apyvokos reikmenys ir pan. Daugėja vagysčių iš automobilių – multimedijų sistemų ir kt. Pasak M. Ambraziūno, kovo pabaigoje jau pastebima, kad padaugėjo vadinamųjų sezoninių vagysčių – automobilių padangų, dviračių.
Nužudymų skaičius apskrityje stabilus. Per pirmąjį ketvirtį buitinių konfliktų metu nužudyti trys žmonės. Įtariamieji nustatyti. Viršininko pavaduotojo teigimu, kol kas sunku daryti tikslesnes išvadas, bet tendencijos teigiamos. Anksčiau per metus nužudymų vidurkis buvo 20, o pernai – 12. Jo manymu, įtakos turi ir prevencinės priemonės, ir spartūs ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje.
Kalbant apie eismo nelaimes, manoma, kad dažniausiai jos įvyksta neįvertinus meteorologinių sąlygų, dėl per didelio greičio, pėsčiųjų ir dviratininkų daromų pažeidimų. Siekiant to išvengti, vykdomos įvairios intensyvios akcijos. Apskrities pareigūnai per tris šių metų mėnesius nustatė 250 pėsčiųjų pažeidimų, 268 – dviratininkų. Be to, išaiškino 217 neblaivių vairuotojų.
M. Ambraziūno manymu, skaičiai rodo, kad, nepaisant akcijų, žmonių sąmoningumas kyla ne taip greitai. Pernai per tris mėnesius neblaivūs vairuotojai dalyvavo 28 eismo įvykiuose, o šiemet – jau 59.
Daiva SAVICKIENĖ
