Balandžio mėnesį gerokai didesniam būriui Panevėžio senjorų ir neįgaliųjų prireikė socialinių paslaugų namuose. Ir ne tik dėl to, kad pavasarį visi ima tvarkytis, o dar ir todėl, kad šį mėnesį tokios paslaugos atpigo.
Socialiniai darbuotojai lanko ir padeda šimtams senatvės ar negalios naštos slegiamų žmonių, nuperka jiems produktų, vaistų, nuveda pas gydytojus.
Senų, vienišų, neįgalių žmonių pagalbininkai – Panevėžio socialinių paslaugų centro socialiniai darbuotojai gali sutvarkyti kambarį, pagaminti pietus, parnešti maisto produktų ar vaistų, sumokėti mokesčius ar atlikti kitus įpareigojimus. Tiesa, retai už dyką.
Senjorams kartais tenka gerokai pakratyti piniginę. Valanda socialinio darbuotojo paslaugų namuose kainuoja nepigiai. Kuo didesnės paslaugos gavėjo pajamos – tuo daugiau tenka mokėti.
Kaip teigia Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Raimonda Juodviršienė, mokėti už socialines paslaugas namuose nereikia tik tiems, kurių pajamos neviršija 204 eurų per mėnesį. Gaunantieji nuo 205 iki 355 eurų moka tik tam tikrą procentą.
O tie, kurių pajamos yra nuo 356 eurų, privalo mokėti visą nustatytą mokestį. Mokestis skaičiuojamas už sugaištą socialinio darbuotojo laiką – skaičiuojama kiekviena valanda, pusvalandis ir minutės. Trumpiausias laikas – 15 minučių.
Priimtas sprendimas
Iki balandžio už valandą socialinio darbuotojo darbo didžiausias mokestis buvo 3 eurai 20 centų, dabar 2 eurai 13 centų. Mokestis sumažėjo miesto Tarybai posėdyje priėmus sprendimą įkainį už valandą sumažinti iki vieno minimalaus valandinio atlygio dydžio. Iki to laiko galiojo didesnis – 1,5 minimalaus valandinio atlygio įkainis.
R. Juodviršienė atkreipia dėmesį, kad minimalus valandinis atlygis didėja augant minimaliam mėnesio atlyginimui.
Nuo 2009 metų minimalus mėnesinis atlyginimas didėjo 6 kartus – nuo 231,7 iki 380 eurų. Taip pat nuo 1,4 iki 2,30 euro buvo didinamas ir minimalus vidutinis valandinis atlyginimas. Dėl to, pasak vedėjo pavaduotojos, išaugo ir Socialinių paslaugų centro pagalbos į namus paslaugos kaina. Klientai tokiomis permainomis nebuvo patenkinti, nes jų išmokos ir pensijos taip sparčiai nebuvo didinamos.
Šių metų sausį minimali alga padidėjo iki 350 eurų, kartu padidėjo ir mokestis už socialines paslaugas. O artėjant liepos 1 dienai, kai minimalus atlyginimas bus padidintas iki 380 eurų, neišvengiamai turėjo didėti ir mokestis.
Tad ir buvo ieškota galimybių nesunkinti ir taip nelengvos senų, neįgalių žmonių naštos. Tai padaryti pavyko sumažinus nuo pusantro iki vieno minimalaus valandinio atlygio dydžio įmokas. Tiesa, nuo liepos mokesčiai vėl kiek padidės, tačiau, R. Juodviršienės teigimu, nedaug.
Ji tikisi, kad sumažėjęs mokestis leis pensininkams, neįgaliesiems užsisakyti daugiau jiems reikalingų paslaugų.
Nustatyta riba
Šiuo metu mieste socialinės paslaugos namuose gauna 238 panevėžiečiai.
Socialinių paslaugų centro Socialinės priežiūros skyriaus vadovės Zitos Sargautienės teigimu, už socialines paslaugas nė kiek nemoka 41 mažas pajamas gaunantis globotinis, kitiems tenka susimokėti. Maždaug ketvirtadalis jų moka pusę visos nustatytos sumos, kiti – visą.
Tiems, kurių pajamos yra nuo 204 iki 304 eurų, už valandą paslaugų reikia mokėti 53 centus, tie, kurių pajamos nuo 305 iki 355 eurų, moka eurą ir septynis centus. Gaunantieji kas mėnesį nuo 356 eurų moka visą sumą – 2 eurus 13 centų.
Tačiau, pasak Z. Sargautienės, yra nustatyta aukščiausia mokėjimo riba. Ją viršijus už kitas paslaugas, kad ir kiek jų būtų teikiama, mokestis nebeimamas. Mažesnes pajamas gaunantiesiems nustatyta, kad mokestis už socialines paslaugas namuose negali viršyti daugiau nei 5 procentų paslaugų gavėjo pajamų, o didesnių pajamų gavėjams – 20 procentų pajamų.
Įvairios paslaugos
Socialinės priežiūros skyriaus vadovė sako, kad nuolat didėjant įkainiui, našta darėsi jau per sunki. Taupydami pinigus kai kurios pagalbos žmonės visai atsisakydavo arba jos prašydavo labai retai, dėl to ir patys, ir socialiniai darbuotojai patirdavo nepatogumų.
Pagalbininkai kviečiami rečiau, darbų susikaupia daugiau, o žmonės nori, kad visi tie darbai būtų padaryti per įmanomai trumpiausią laiką. Prasidėjo ir pykčiai, ir nesutarimai.
Socialinių paslaugų centras, matydamas realią padėtį, jau ir anksčiau kėlė įkainių sumažinimo klausimą, kad globotiniams būtų galima suteikti kuo daugiau paslaugų. Pakeisti įkainius ne kartą prašė ir globotiniai.
Juk dauguma jų be socialinių darbuotojų pagalbos sunkiai išsiverstų – dažną tenka aplankyti ir padėti kas antrą ar net kiekvieną dieną.
Dažniausiai senjorai prašo nupirkti maisto produktų, vaistų, sumokėti mokesčius, sutvarkyti dokumentus kompensacijoms, palydėti pas gydytojus, taip pat pagelbėti buityje: išvirti pietus, sutvarkyti kambarį ir kt.
Pavasariui atėjus pagalbininkai dažniausiai kviečiami išvalyti langus, išplauti užuolaidas, sukasti daržą, sutvarkyti kiemą.
