Vaikus auginti privalo abu tėvai. Tačiau ne visada taip būna – tūkstančiams pažįstama tik vieno iš tėvų, dažniausiai motinos, meilė ir rūpestis. Nors Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė Virginija Svirplienė tvirtina, kad pastaruoju metu neretos bylos, kai motinoms tenka priteisti išlaikyti vaikus.
Moterų pavardės šmėkščioja ir Vaikų išlaikymo fondo skelbiamuose atžalų neišlaikančiųjų ir valstybei prasiskolinusiųjų sąrašuose. Šių metų balandžio mėnesį paskelbtame daugiau kaip šimto trisdešimties skolininkų sąraše – gera dešimtis moterų.
Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus pavaduotoja Ina Skubilovienė teigia, kad viešai skelbiami ne visi skolininkai, o tik tie, kurių gyvenamoji vieta nežinoma arba kurių duomenys įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą savivaldybėje.
I. Skubilovienė pabrėžia, kad skolininkų kasmet daugėja. Šiuo metu fondui skolingų asmenų yra daugiau nei 30 tūkstančių. Kiek tarp jų panevėžiečių, statistikos nėra.
Siekdama susigrąžinti skolą, fondo administracija turi teisę inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Pavyzdžiui, per 2014–2015 metus buvo pradėta daugiau kaip 200 ikiteisminių tyrimų. Be to, fondo administracija priima sprendimą dėl skolos išieškojimo. Tokius sprendimus vykdo antstoliai. Skolininkai privalo grąžinti savo vaikams valstybės ne tik suteiktą išlaikymą, bet ir 5 procentus metinių palūkanų.
„Tuos skolininkus, kurių gyvenamąją vietą žinome, apie priimtus sprendimus informuojame registruota pašto siunta“, – sako pavaduotoja.
Per praėjusius metus iš skolininkų buvo atgauta maždaug pusė milijono eurų.
Tūkstančiai išlaikytinių
Teismo priteistas išlaikymas ne visada šeimą pasiekia – skola kaupiasi, o pragyventi, maitinti, rengti, ugdyti vaikus nėra iš ko. Belieka vienintelė išeitis – prašyti Vaikų išlaikymo fondo pagalbos. Valstybė padės, o sumokėtus pinigus išsireikalaus iš vaikus pamiršusio tėvo.
Kaip teigia I. Skubilovienė, išlaikymą iš fondo nuolat gauna apie 23 tūkstančiai vaikų. Kas mėnesį, praėjusių metų duomenimis, kreipiasi maždaug 300 naujų klientų. Nuo fondo veiklos pradžios 2008-aisiais iki šių metų iš viso buvo gauta apie 50 tūkst. prašymų.
Direktoriaus pavaduotoja sako, kad išmokos mokamos tik tuo atveju, kai lėšos vaikui išlaikyti yra priteistos teismo sprendimu arba nustatytos teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi ir yra mokamos periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.
Į fondo administraciją dėl išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas ilgiau nei mėnesį negauna išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto.
Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Abiem atvejais išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,5 bazinės socialinės išmokos dydžio – šiuo metu 57 eurai.
Suma nėra didelė, bet jos negaunant situacija dažnoje šeimoje susidarytų nepavydėtina.
Sumos skirtingos
Vaikais nesirūpinančių tėvų valstybė ramybėje nepalieka. Jeigu antstoliams nepavyksta išsireikalauti kasmet vis didėjančios skolos, mokėti alimentus vengiantieji vis tiek prigriebiami. Vaikų išlaikymo fondas apie nesugaunamus skolininkus praneša policijai.
Gavę pranešimą pareigūnai pirmiausia aiškinasi, kodėl žmogus nemoka alimentų. Domisi, gal jis registruotas darbo biržoje, bet darbo negauna, gal sunkiai sirgo ar buvo kitų pateisinamų priežasčių, kodėl laiku negalėjo mokėti. Jeigu tokių priežasčių nėra, pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį pradedamas ikiteisminis tyrimas, vėliau byla pasiekia teismą.
Išlaikyti vaikus tėvų pareiga, jos nevykdymas baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, baudžiami tik piktybiškai vengiantieji išlaikyti vaikus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės Rasos Černauskaitės teigimu, pastaruoju metu pranešimų iš Vaikų išlaikymo fondo gaunama gerokai mažiau nei anksčiau – šiemet tokių buvo keletas.
Už vengimą išlaikyti vaiką įstatymas numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Tačiau primenama, kad jokia bausmė negali atleisti tėvų nuo pareigos skirti pinigų vaikams išlaikyti. Skola kaupiasi ir ją anksčiau ar vėliau teks grąžinti. Net už vengimą išlaikyti vaikus nubaustas laisvės atėmimo bausme tėvas nuo skolos neišsisuks.
Kokią sumą teismas priteisia mokėti vienam iš tėvų, lemia daug faktorių.
Panevėžio apylinkės teismo pirmininkė V. Svirplienė sako, kad tai priklauso ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo jo poreikių, pavyzdžiui, dažnai sergančiajam reikės daugiau pinigų, taip pat nuo vaikų skaičiaus, tėvų turtinės padėties ir pan.
Kiekvienas atvejis, pasak teisėjos, individualus, pateikiamus faktus reikia įrodyti. Bet visada orientuojamasi į tuo metu šalyje esantį minimalų mėnesio atlyginimo dydį. Šiuo metu minimalus atlyginimas yra 350 eurų. Jeigu priteistos išlaikymo suma nemokama, skolininkas vengia pareigos vykdyti teismo sprendimą, vaikus auginanti motina ar tėvas vėl kreipiasi į teismą, atsiima vykdomąjį raštą ir prašo antstolių išieškoti priverstinai.
Skyrybų, vaikų išlaikymo ieškinių bylų skaičius, pasak V. Svirplienės, pastaruoju metu išlieka stabilus – jų nedaugėja, tačiau ir nemažėja. Tokios bylos nesudaro didžiausios visų nagrinėjamų civilinių bylų dalies.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
