Lygiai prieš metus Panevėžiui dirbti prisiekė pirmą kartą ne partijų, o pačių žmonių tiesiogiai išrinktas nepartinis meras Rytis Račkauskas. Kadenciją pradėjusiam skandalu dėl naujajam administracijos direktoriui nuo pirmos darbo dienos paskirtos 50 proc. atlyginimo priemokos, kritikos nesugebėjus sumažinti miesto valdžioje politinių postų, mero komandos metus ženklino nuosekliai prasiveržiantis visuomenės nepasitenkinimas.
Panevėžio valdžios rūmuose karščiau nei bet kada: valdančiosios daugumos sprendimai kai kurias miesto gyvenimo sritis verčia aukštyn kojom. U. Mikaliūno nuotr.
Panevėžyje pirmą kartą patvirtintos daugiabučių ir individualių namų gyventojams skirtingos šalto vandens kainos. Sukilę daugiabučių namų pirmininkai privertė miesto valdžią atsisakyti ketinimų už Europos Sąjungos paramą statyti socialinį daugiabutį prieš trejus metus uždarytos išdaužytais langais „Verdenės“ vietoje.
Emocingais plakatais ir mokyklos su gedulo juostomis nuotraukomis tebesidalija valdžią keikiantys paskutinius mėnesius skaičiuojančios mažiausiai mieste mokinių turinčios „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos kolektyvas. Miesto valdžios sprendimais nėra patenkintas ir prie Suaugusiųjų mokymo centro prijungiamos Jaunimo mokyklos kolektyvas.
Per dešimtmetį Panevėžyje perpus sumažėjus mokinių, imtis kraštutinių sprendimų jungti mokyklas politinės valios suradę valdantieji prasitaria, kad švietimo tinklo pertvarka dviejų mokyklų uždarymu nesibaigia. Pasak vicemero Petro Luomano, toliau vyksta mokyklų stebėsena.
Rašo atleidimų lapelius
Mero R. Račkausko teigimu, pirmaisiais darbo metais valdantiesiems buvo svarbiausia įsivažiuoti.
Ne mažesnė įtampa ir pačios Savivaldybės koridoriuose. Įklimpus jos skyrių pertvarkai pirmieji pasitraukė nebelaukdami atleidimų lapelių reorganizacijos gaires turėję sudėlioti Personalo ir Teisės skyrių darbuotojai. Pertvarkos galutinis terminas kartą jau nukeltas. Dabar administracijos direktorius Tomas Jukna žada, kad įspėjimo lapeliai bus pradėti dalyti jau netrukus, o nuo rugsėjo 1-osios Panevėžio valdžios rūmuose vietoj dabartinių 27-ių skyrių beliks 17-a. Tiesa, pačių etatų sumažėjimas nėra toks didelis. Skelbiama, kad iš esamų 270-ies liks 245-ios darbo vietos.
Pirmuosius nepartinio mero ir jo komandos darbo metus ženklina ir opozicijos sukeltas triukšmas dėl bendruomenėms išdalytų 147 tūkst. Eur, iš jų daugiausia – per 141 tūkst. Eur – teko miesto religinėms organizacijoms.
Panevėžio tarybos opozicija kaip skandalingą įvertino ir valdžios sprendimą užbaigti posėdžiuose politinę reklamą už mokesčių mokėtojų pinigus. Pakeitus Tarybos veiklos reglamentą Tarybos narys dėl svarstomo sprendimo projekto gali pateikti tik vieną klausimą, o jį suformuluoti privalo spėti per pusę minutės.
Įdarbino remtinuosius
Per metus miesto valdžia nesugebėjo išspręsti iš šeimų paimtų vaikų globos problemų. Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai panikuoja: mieste neliko vietos, kur priglausti tėvams nereikalingus mažuosius panevėžiečius. Vadovai teisinasi jau parengę sprendimo projektą ir dar šį mėnesį Savivaldybės tarybai ketinama siūlyti pirkti arba nuomoti būstą tokiems vaikams. Tam ketinama išleisti pinigus, sutaupytus socialinių pašalpų sąskaita.
Šįmet Panevėžys sugebėjo atsikratyti socialiai remtinųjų rojaus etiketės ir yra paskutinė savivaldybė Lietuvoje, pareikalavusi gaunančiųjų pašalpas padirbėti visuomenės labui bent 40 valandų per mėnesį.
Tokie gyventojams bene ryškiausiai matomi lygiai prieš metus prie miesto vairo stojusios ir dirbti žmonėms garsiai pasižadėjusios valdžios darbai.
Politikos naujokams pirmieji darbo metai buvo kartūs. Miesto vadovams ne tik teko malšinti sukylančią visuomenę, bet ir prispaustiems bendruomenės atsisakyti kai kurių projektų.
„Pirmaisiais darbo metais svarbiausia įsibėgėti ir atsistoti ant bėgių. Tikimės po to bėgiais judėti greičiau ir procesai vyks operatyviau“, – pripažįsta meras R. Račkauskas.
Vis dėlto miesto vadovas mano, kad jo komandą galima pagirti už politinę valią imtis esminių, nors nepopuliarių darbų – švietimo tinklo pertvarkos bei Savivaldybės administracijos reorganizacijos.
Verslas pažymio dar nerašo
Verslo bendruomenei atstovaujančių Prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas pripažįsta valdžios metų darbo nesiryžtantis įvertinti konkrečiais balais.
„Viščiukus skaičiuoja rudenį, todėl aš kol kas pažymio nerašysiu. O kitų metų pradžioje jau būtų galima konkrečiai įvertinti, kaip dirba valdžia“, – „Sekundei“ teigė S. Gailiūnas.
Rūmų prezidentas pažymi, kad šįmet verslo bendruomenei bene matomiausias yra valdžios darbas tęsiant jos pirmtakų, ankstesnės kadencijos vadovų pradėtuosius – baigtos Dailės galerijos priestato, pėsčiųjų tilto per Nevėžį statybos, tęsiami projektiniai darbai panaudoti URBAN programos lėšas, už jas numatoma sutvarkyti miesto parkus, centrinę dalį, J. Janonio gatvės ruožą.
„Tai buvo valdžios įsibėgėjimo ir susivokimo, kur atėjo, metai. Vis dėlto miesto vadovams ši valdymo sritis yra nauja. O dabar jau laikas pradėti konkretesnius darbus“, – mano S. Gailiūnas.
Valdžios santykius su verslo bendruomene jis įvardijo kaip gana gerus.
Jaunimui trūksta dėmesio
Panevėžio jaunimo atstovai tvirtina per metus taip ir neužmezgę ryšio su valdžia. Keturiolika jaunimo organizacijų vienijančios asociacijos „Apskritasis stalas“ pirmininko Boriso Bylinsko teigimu, per visus metus meras nesurado laiko pakviesti į susitikimą „Apskritojo stalo“ atstovų. Pirmasis susitikimas su miesto vadovu numatytas tik kitą savaitę.
B. Bylinsko nuomone, nenormalu, kad per visus metus meras nerado laiko pakviesti į susitikimą jaunimo organizacijų atstovų.
„Jaunimo politikos klausimais nieko iki šiol nėra aptarta. Mes dar vasarį miesto Tarybos posėdyje kaip vieną esminių problemų įvardijome dialogo nebuvimą tarp miesto vadovų ir jaunimo organizacijų“, – pabrėžė B. Bylinskas.
„Apskritojo stalo“ lyderis neslepia nesąs patenkintas ir valdžios ketinimais iškeliamos Jaunimo mokyklos patalpose Ramygalos g. įkurti erdvę jauniems žmonėms.
„Kad atviras jaunimo centras miestui reikalingas, kalbama jau dešimt metų. Dabartinė valdžia tą mintį bando įgyvendinti. Bet tą daro vien politikai. Lietuvoje yra daug sertifikuotų jaunimo darbuotojų, kurie galėtų padėti, bet į juos net nesikreipta. Su „Apskrituoju stalu“ centro kūrimas irgi nėra derinamas. Jokio dialogo, viskas mušama į vienus vartus, tarsi norima padaryti kažką gražaus, bet apeinant jaunimo organizacijas, nesitariant, ko iš tiesų reikia jaunimui“, – kritikuoja B. Bylinskas.
Pasigenda miesto vizijos
Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Gintaras Šileikis mano, kad Panevėžio valdžios komanda per didelė. Per pastaruosius devynetą metų miestas neteko beveik tiek pat gyventojų, kiek gyvena Rokiškyje. Tačiau dėl to Aukštaitijos sostinėje politinių valdžios postų nesumažėjo.
G. Šileikio nuomone, pakaktų po vieną vicemerą ir administracijos direktoriaus pavaduotoją. Dabar šių pareigybių yra po dvi. Anot jo, sumažinus pavaduotojų etatų, Panevėžio biudžetas per metus sutaupytų per 44 tūkst. Eur.
Pasak politiko, valdžia kritikos nusipelnė ir dėl, jo nuomone, išpūstų etatų Savivaldybės valdomose įmonėse, neturėjimo politinės valios sumažinti direktorių „Aukštaitijos vandenyse“. Šioje vienoje iš strateginių miesto įmonių darbuojasi keturi direktoriai, iš jų vienas – pensinio amžiaus Vidmantas Baltramiejūnas – priklauso Savivaldybės valdantiesiems.
Opozicijos atstovas mano valdžiai stingant kūrybiškumo ir veiklumo. Per metus ji taip ir nesugebėjo visuomenei pristatyti savo strateginio plano.
„Neaišku, kokią dabartiniai vadovai mato miesto viziją“, – teigia G. Šileikis.
Jo nuomone, į valdžią atėję nepartiniai padarė klaidų ir, nepasitarę su bendruomene, priimdami sprendimus.
„Nors per rinkimų kampaniją buvo garsiai kalbama apie dėmesį bendruomenėms, bet santykis su jomis lieka problemiškas. Gerą pamoką vadovai gavo iš daugiabučių namų pirmininkų, sustabdžiusių už jų nugarų bandytą įgyvendinti „Verdenės“ pavertimo socialiniais būstais projektą“, – pažymi Tarybos narys.
Švietimo tinklo pertvarką G. Šileikis irgi vadina skubota.
„Uždaryti mokyklą daug proto nereikia. Bet daug jo reikia pustuštei mokyklai paversti multifunkciu centru, kad naudos turėtų visi – ir vaikai, ir mokytojai, ir bendruomenė“, – mano politikas.
Merui lobizmas svetimas
G. Šileikio nuomone, miesto valdžia deda per mažai pastangų, kad pritrauktų į Panevėžį daugiau investicijų ir valstybės lėšų.
„Aktyviai nedirbama Seime ir Vyriausybėje“, – įsitikinęs opozicijos atstovas.
Tą patį teigia pastebėjęs ir buvęs meras, šiuo metu Tarybos opozicijoje esantis Vitalijus Satkevičius.
„Keista, kad meras beveik niekur nevažinėja, nededa pastangų į Panevėžį pritraukti daugiau lėšų, kad ir iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos gatvėms tvarkyti“, – stebisi jis.
V. Satkevičius kritikuoja ir Savivaldybės administracijos pertvarką.
„Ateina naujasis Europos Sąjungos finansavimo etapas iki 2020 m. Panevėžio laukia apie 80 mln. Eur investicijų, o Investicijų skyrius panaikinamas. Iškyla pavojus, kad pinigus galime prarasti, nes nebus kas parengia projektų“, – įžvelgia buvęs meras.
Pasigenda erdvių laisvalaikiui
Raimonda Ramašauskienė
Kelionių agentūros vadybininkė
Kasdien vaikštau po Panevėžį, bet ryškių pokyčių per tuos metus jame nematau. Padirbėti reikėtų sutvarkant Skaistakalnio, kitus miesto parkus, įrengiant daugiau viešųjų erdvių, tinkamų šeimai, kad būtų kur praleisti laiką panevėžiečiams su vaikais. Dabar ir savaitgaliais, ir darbo dienos vakarą Panevėžys atrodo tarsi išmiręs. Eini per tuščią miestą. Jo vadovai turėtų sukurti konkrečią strategiją, kaip žmones privilioti į parkus, aikštes, kaip juos ištraukti iš namų, kaip padaryti, kad neišvažiuotų pramogauti kitur. Bet šiaip Panevėžys svečiams palieka švaraus ir gražaus miesto įspūdį.
Meras gražus vyras
Genovaitė Černiauskaitė
Bedarbė
Man patinka dabartinis Panevėžio meras. Vyras gražus, o tai irgi labai svarbu, nes jis reprezentuoja visą miestą. Negali miesto vadovas atrodyti kaip V. Šustauskas.
Pritariu Savivaldybės sprendimui uždaryti „Nevėžio“ mokyklą. Tikrai neūkiška laikyti tokią didelę mokyklą su tiek mažai vaikų. Prieš keletą metų pati norėjau joje įsidarbinti ūkvede. Ką ten mačiau, pakraupino: langai supuvę, laiptai aptrupėję, pastatas didžiulis ir labai tuščias.
Mane stebino visuomenės pasipriešinimas socialiniam daugiabučiui vietoj „Verdenės“, taip pat ir skandalas dėl namo nuteistosioms Rožyne. Visuomenei labai trūksta tolerancijos ir geranoriškumo gyvenantiems sunkiau. Toks jos požiūris labai neteisingas. O bendras miesto vaizdas man patinka. Nenorėčiau niekur iš čia kraustytis. Ir šiandien pasiėmiau žingsniamatį ir išėjau iš namų, nueisiu 8 kilometrus, užsuksiu į biblioteką. Man Panevėžyje visada yra ką veikti.
Trūksta švaros
Eugenija Janulienė
Pensininkė
Mano nuomone, Panevėžyje nėra blogai gyventi. Miesto valdžia man pensijos vis tiek nepakels. Jau ką užsidirbau per gyvenimą, tą ir turiu. Esu patenkinta ir švara, ir tvarka. Tiesa, dažnai vaikštau ir bėgioju Kultūros ir poilsio parke. Ten tikrai turėtų pasidarbuoti darbščios rankos. O kitur man nėra į akis kritusi netvarka.
O valdžia negali būti visiems gera. Kas vienam patinka, kitam gali būti blogai. Bet tvarka mieste vis dėlto priklauso nuo valdžios. Mieste – kaip kiekvienuose namuose: jei šeimininkė apsileidusi, dulkių nemato, tai ir baisu, o jei tvarkinga, reikli namiškiams, namai blizga.
Išgena maži atlyginimai
Rima Jankevičiūtė
Panevėžiečiams labiausiai trūksta darbo ir normalių atlyginimų. Apie tai valdžia turi galvoti. Maži atlyginimai yra svarbiausia priežastis, kodėl žmonės emigruoja, į Vilnių išvažiuoja. Turėtų darbus, uždirbtų, kiek kitur, tikrai čia pasiliktų. Užtektų Panevėžyje ir renginių, ir viso kito. Bendras miesto vaizdas tikrai nėra blogas. Labai graži Laisvės aikštė, Senvagė. Ten tikrai malonu pasivaikščioti. Aš politika nesidomiu, man neturi reikšmės, kas valdžioje. Svarbiausia, kad darbo vietų kurtų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
