Kai kuriose šalies rajonų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose jau dirba ugniagesiai savanoriai, tačiau Panevėžio apskrityje šis procesas dar tik įsibėgėja. Aktyviausi – kupiškėnai, jie jau gegužės pradžioje oficialiai priims keletą savanorių. Panevėžio rajone pastarosiomis dienomis kol kas tėra tik vienas prašymas, tačiau tikimasi, kad iki gegužės jų bus ir daugiau.
Jau netrukus bus galima išvysti ir gaisrus gesinančius savanorius.
Panevėžio rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius sako, kad dar sausį sulaukta susidomėjusiųjų savanoryste, tačiau jiems patarta kreiptis vėliau. Tad iki gegužės tikimasi sulaukti bent dešimties prašymų.
Norint priimti savanorius, reikia turėti ir lėšų. Pasak A. Blaževičiaus, dabar mokėjimas aiškus, tik reikia pataupyti pinigų. Šiuo metu tarnyboje yra du laisvi etatai. Jo teigimu, pirmasis metų ketvirtis finansiškai sunkus, tad jį tarnyba baigė trūkstant pinigų – buvo daug šventinių dienų, už kurias reikia mokėti daugiau. Dabar situacija turėtų pagerėti.
Ar savanoriai norės dirbti, ar tik būti savanoriais, kitas klausimas. A. Blaževičiaus teigimu, savanoris pats sprendžia, ar važiuos gesinti gaisro, ar ne – jam niekas to negali įsakyti. Tad niekur nevykstančių savanorių sutarčių po ketverių metų bus galima nebepratęsti.
Viršininko manymu, kuo daugiau bus savanorių, tuo geriau. Jis vylėsi, kad bent didesniuose kaimuose jų atsiras. Dabar sulaukta Velžio gyventojo prašymo, tačiau jis priskirtas Vadokliams. Pasak A. Blaževičiaus, šis savanoris galėtų pagelbėti gesinant gaisrus kur nors arčiau namų, nes į Vadoklius nevažiuos – toli.
Teisės aktai numato, kad savanoriais gali būti ir dabar tarnybose dirbantys ugniagesiai ar net statutiniai pareigūnai. Niekas jiems nedraudžia savanoriauti ne darbo metu. A. Blaževičius apgailestavo, kad savo darbuotojus kol kas sunkiai įkalba savanoriauti, nors iš tikrųjų jie ir taip tai daro.
Pavyzdžiui, gaisras Vadokliuose, tad jo gesinti sulekia ir tuo metu nedirbantys ugniagesiai, tik su savo drabužiais. Jeigu jie būtų dar ir savanoriais, atbėgtų jau su specialiais drabužiais, šalmais ir dar būtų apdrausti.
Pasak viršininko, ugniagesius stabdo tam tikra nežinomybė dėl ateities. Tačiau ar ateityje nesikeis įstatymai, dabar niekas nepasakys.
„Reikės dar kalbėti su savo vyrais. Patys ateina, padeda ne darbo metu, o savanoriais būti nenori“, – apgailestauja viršininkas.
Tarnybai savanorių darbas taip pat būtų patrauklesnis. Šie ugniagesiai jau išmokyti ir turi patirties. Be to, nereikia įsigyti papildomos aprangos. Naujai aprengti žmogų kainuoja apie 300–500 eurų, tad susidaro nemenkos sumos.
Pirmauja kupiškėnai
Panevėžio apskrities gelbėjimo valdybos viršininkas Algirdas Rudys teigia, kad savanoriškos veiklos organizatoriai yra savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, o valdyba tik kontroliuoja, kad atsirastų savanorių.
Šiuo metu vienintelė Biržų rajono savivaldybė nėra patvirtinusi, kad keičia priešgaisrinės tarnybos nuostatus ir būna savanoriškosios veiklos organizatoriais. Kitos apskrities savivaldybės nuostatus jau pakeitė. Pasak A. Rudžio, Biržų politikai tarybos posėdyje tam prieštaravo.
„Biržiečiai visoje Lietuvoje išskirtiniai, nes atsisako dirbti su savanoriais“, – apgailestauja viršininkas.
Ši problema nagrinėjama ir greičiausiai bus kreipiamasi į Vyriausybės atstovą Panevėžio apskrityje, nes taryba nesivadovauja teisės aktais. Daugiausia pasiekę apskrityje yra kupiškėnai. A. Rudžio žiniomis, jau yra šeši savanorių prašymai ir gegužės 4 dieną per šv. Florijoną – gaisrų sergėtojo dieną – planuojama juos oficialiai priimti. Kiti apskrities rajonai dėlioja finansavimą ir visą savo veiklą: kaip mokyti savanorius, kaip su jais elgtis ir pan.
Papildomas uždarbis
Idealiausias variantas, siūlomas ir rajonų priešgaisrinėms tarnyboms, būtų bent jau iš pradžių į savanorius pritraukti savo darbuotojus. Pasak A. Rudžio, ne paslaptis, kad rajonų tarnybose dažnai budi po vieną žmogų ir jam sudėtinga susitvarkyti. Tos pačios komandos savanoris galėtų atvykti ir pagelbėti.
Už savanorišką veiklą jis užsidirbtų papildomai, būtų apmokėtos kelionės išlaidos, atsiranda papildomų socialinių garantijų, kurių dirbdami tarnyboje neturi. Pavyzdžiui, didelis pliusas – draudimas, nes šiuo metu dauguma savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių nėra drausti. O pagal savanoriškos veiklos įstatymą savanoriai turi būti apdrausti.
Pačioms tarnyboms tai taip pat būtų naudinga. Parą budi du žmonės, tačiau dažnai, kaip minėta, antrojo nėra – serga, atostogauja ar panašiai. Prireikus jam pagelbėtų savanoris.
„Būtų išspręstų problema, kad gaisre nebudėtų vienas darbuotojas“, – sako A. Rudys.
Ne darbo metu savanoriauti gali ir statutiniai ugniagesiai gelbėtojai. Beje, Kupiškyje tokių atsirado net trys.
Viršininko teigimu, apskrityje yra norinčių būti savanoriais žmonių, tik pastebima, jog kai kurie priešgaisrinių tarnybų vadovai nelabai suinteresuoti juos priimti, nes tai papildomas darbas.
Visoje šalyje jau yra savivaldybių, kuriose savanoriai važinėja ir į gaisrus. Tikimasi, kad ir Kupiškyje gegužę jie jau išvyks į gaisrus. Kaip bus kitose savivaldybėse, kol kas sunku pasakyti.
Daiva SAVICKIENĖ
