Socialinių būstų eilėje laukiantys panevėžiečiai turbūt turėtų padėkoti prieš jų kaimynystę kategoriškai stojusiems Statybininkų ir Parko gatvių gyventojams. Jiems nusileidusi ir atsisakiusi ketinimų buvusios „Verdenės“ mokyklos vietoje statyti socialinį daugiabutį, Panevėžio savivaldybė nužiūrėjo kur kas geresnę vietą.
Atsisakiusi ketinimų statyti socialinį daugiabutį Parko g., Panevėžio savivaldybė jam nužiūrėjo kur kas geresnę vietą – bendrabutį kone miesto centre. U. Mikaliūno nuotr.
Socialinius būstus planuojama įrengti kone pačiame miesto centre, rekonstravus dabartinį profesinės mokyklos bendrabutį Aldonos gatvėje. Remtinieji apsigyventų iš tiesų vienoje patogiausių Aukštaitijos sostinės vietų. Būsimąjį socialinį daugiabutį suptų net trys šventovės: Švč. Trejybės bažnyčia, Kristaus Karaliaus katedra ir cerkvė, pašonėje – Muzikinis teatras, per keletą metų už Europos Sąjungos paramą numatoma atnaujinti Nepriklausomybės aikštė.
O vargstančiųjų nepanorusi įsileisti bendruomenė ir toliau matys laiko ir vandalų niokojamą „Verdenę“ išdaužytais langais. Savivaldybė pripažįsta kol kas neturinti vizijos, ką daryti su jau trejus metus nebenaudojamu pastatu vaiduokliu.
Sujungs mokyklas
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, socialinį daugiabutį įrengti Aldonos gatvėje galimybė atsivėrė Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) nusprendus reorganizuoti dvi profesines mokyklas – Nepriklausomybės a. esančią Margaritos Rimkevičaitės technologinę ir Savitiškio g. Prekybos ir paslaugų verslo.
Jas sujungus mokiniai būtų apgyvendinti bendrabučiuose Savitiškio g., o šiuo metu M. Rimkevičaitės mokyklos valdomas penkiaaukštis bendrabutis Aldonos g. liktų tuščias.
Tačiau socialinius butus jame Savivaldybė galėtų įrengti tik perėmusi pastatą iš valstybės savo žiniom. Pasak T. Juknos, ŠMM tokie Panevėžio ketinimai žinomi.
Žlugus „Verdenės“ projektui, anot direktoriaus, Savivaldybė daugiau neturi pastato, atitinkančio socialiniam daugiabučiui teisės aktuose keliamus reikalavimus. Jo teigimu, Panevėžyje yra dar bent penkios ar šešios tokiam statiniui potencialiai tinkamos vietos, tačiau jos yra privati nuosavybė ir Savivaldybei tektų išpirkti.
Įrengs daugiau butų
Į bendrabučio Aldonos g. rekonstrukciją perdarant jį į daugiabutį numatoma investuoti 1,7 mln. eurų ES ir Savivaldybės lėšų. Tiek pat būtų kainavęs ir bendruomenės sustabdytas „Verdenės“ variantas. Tačiau šįkart už tą pačią sumą rekonstruotame bendrabutyje planuojama įrengti 60 butų socialiai remtiniesiems, išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę. Anksčiau planuotame naujos statybos daugiabutyje Parko g. jų būtų buvę 48-i.
„Socialiniai butai bus įrengiami negriaunant bendrabučio, tik pertvarkant jo vidų. Tokį pastatą griauti nėra tikslinga. Jis būtų apšiltinamas, pagal reikalavimus įrengiamos laiptinės. Planavimas būtų ne toks, kokį galėjome suprojektuoti naujame name“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Anot jo, su ŠMM sutarus dėl bendrabučio perdavimo Savivaldybei, dar šiais metais būtų rengiamas investicinis projektas ir teikiama paraiška gauti ES paramą. Skaičiuojama, kad jau kitų metų viduryje galėtų būti pasirašyta rangos sutartis, tada prasidėtų darbai.
Pripratę prie bendrabučio
Tokio ažiotažo, sustabdžiusio valdžios planus socialiai remtiniesiems statyti namą Parko g., Savivaldybė šįkart tikisi išvengti.
„Aplinkiniai jau pripratę prie bendrabučio Aldonos gatvėje. O tai nėra didelis skirtumas nuo socialinio daugiabučio. Ir vienaip, ir kitaip būstai nėra privati nuosavybė“, – mano T. Jukna.
Be to, pasak direktoriaus, Aldonos g. gyventojai jau pripratę prie socialiai remtinųjų kaimynystės. Priešais numatomą rekonstruoti mokyklos bendrabutį, kitoje gatvės pusėje esančiame daugiabutyje, yra net dešimt Savivaldybės būstų, skirtų neišgalintiesiems įsigyti savojo.
Teisės aktai numato, kad suteikiant socialinį būstą neįgaliam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 14 kvadratinių metrų ploto, sveikam – ne mažiau kaip 10 kvadratinių metrų.
Savivaldybė per metus socialiniais būstais aprūpina maždaug penkiolika remtinųjų. Kol bendrabutis bus pertvarkytas į socialinį daugiabutį, pastoge jau turėtų būti aprūpinti maždaug trisdešimt socialiai remtinų panevėžiečių.
Po jų eilėje stovintieji 70 būtų tie, kurie ir įsikraustytų į būsimą daugiabutį.
Iš potencialių naujojo namo gyventojų 8-ios jaunos šeimos iki 35-erių metų, iš jų 6-ios vienišos mamos su vaikais, 7-ios daugiavaikės, nuo keturių iki penkių asmenų šeimos, trys našlaičiai, 16-a neįgalių asmenų arba šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, 6-ios šeimos po tris asmenis, taip pat 6-ios po du ir dar 24-i gyvenantieji po vieną.
Jaunimo nekiša po kepure
Nors reorganizuojamos profesinės mokyklos dar nesulaukė iš ŠMM pertvarkos plano ir sąlygų aprašo, tačiau jau nuo rugsėjo 1-osios vietoj jų turėtų pradėti veiklą naujas darinys – Panevėžio M. Rimkevičaitės paslaugų ir verslo mokykla.
Pasak T. Anilionio, kad mokymo įstaigų Lietuvoje per daug ir švietimo tinklo pertvarka neišvengiama, niekas kitas geriau nesupranta nei mokyklų direktoriai.
„Ir profesinio mokymo įstaigų, ir, ko gero, kito tipo mokymo įstaigų Lietuvoje per daug. Panevėžys – ne išskirtinis. Mokyklų direktoriai turime būti dar ir pilietiški. Niekas kitas nei mes geriau nesupranta, kad švietimo tinklo pertvarkos procesas neišvengiamas. Nebūkime stručiai ir nekiškime galvos į smėlį“, – su pertvarka sutinka M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos direktorius Tautvydas Anilionis.
Po pertvarkos Savitiškio g. esančios Prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bazėje būtų orientuojamasi į profesinį, o dabartinėse M. Rimkevičaitės technologijų mokyklos patalpose – į teorinį mokymą.
Pasak T. Anilionio, svarstoma, kad sujungus mokyklas joms pakaktų Savitiškio g. esančių Prekybos ir paslaugų verslo mokyklos bendrabučių.
M. Rimkevičaitės technologijų mokykloje mokosi 500 mokinių. Ji yra viena iš tų šalies švietimo įstaigų, kur moksleivių skaičius yra stabilus arba netgi šiek tiek kylantis. Tačiau Prekybos ir paslaugų verslo mokyklos kontingentas kur kas mažesnis – apie 200.
„Nežiūriu į perspektyvą juodai, nihilistiškai. Mokiniams bus gal kiek sudėtingiau, bet tikrai įdomiau mokytis. Nereikia kišti jaunimo po bobutės kepure“, – teigia T. Anilionis.
Direktorius neprieštarauja planui mokinius iš miesto centro perkelti gyventi į bendrabutį Savitiškio g., o Aldonos g. pastatą pritaikyti socialiniams butams.
„Tai geras sprendimas. Jei galvojame, kad socialinis būstas skirtas tik blogiems žmonėms, vadinasi, patys turime problemų su savimi. Žemesnio socialinio sluoksnio žmonių yra labai nuostabių ir gerų“, – pabrėžė direktorius.
Manipuliavo emocijomis
Sustabdžiusi projektą vietoj „Verdenės“ statyti socialinį daugiabutį, Parko g. mikrorajono bendruomenė išsigelbėjo nuo statybų dulkių ir skurstančiųjų, tačiau liko su baisaus pastato kaimynyste.
Sustabdžiusi miesto valdžios planus griauti „Verdenę“, mikrorajono bendruomenė išsigelbėjo nuo statybų dulkių ir skurstančiųjų, tačiau liko su baisaus pastato kaimynyste.
T. Jukna pripažįsta, kad kol kas Savivaldybėje nė nesvarstoma, ką su vandalų niokojama buvusia mokykla daryti. Nuo sausio išjungtas jos šildymas, tačiau miestui per metus 21,6 tūkst. Eur kainuoja tuščio pastato apsauga. Jame ištisą parą budi sargas.
„Verdenės“ priežiūra patikėta M. Karkos pagrindinei mokyklai. Jos direktorius Alfredas Paberžis apgailestauja dėl žlugusio Savivaldybės plano sutvarkyti mikrorajono skauduliu virtusią teritoriją.
„Reikėjo paklausti protestavusiųjų, kiek iš jų gyvena kooperatiniuose, kiek komunaliniuose butuose. Nes tarp pastarojo ir socialinio būsto nėra jokio skirtumo, tik pavadinimas kitas“, – protestavusiaisiais prieš socialiai remtinųjų kaimynystę pasipiktinęs A. Paberžis.
Jo nuomone, triukšmas buvo sukeltas visiškai nepagrįstai, manipuliuojant žmonių emocijoms. Pasak direktoriaus, viena mokyklos pedagogė gyvena dvylikaaukštyje greta socialinio buto ir dėl to jai nekyla jokių problemų.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
