Vairavimas išgėrus, regis, tapo ne nusižengimu, o norma. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tinklalapio skiltyje „Jie vairavo neblaivūs“ daugėja pavardžių, o visuomenės akys krypsta į pastaruoju metu vis dažniau pričiumpamas išgėrusias ir prie vairo sėdusias įžymybes.
Per policijos rengiamus patikrinimus nustatoma įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavimas išgėrus taip pat ne išimtis. U. Mikaliūno nuotr.
O kiek tokių, kurie, prasprūdę pro policijos tinklą, toliau važinėja girti ir, ko gero, didžiuojasi, kad jiems nieko nenutiko ir nenutiks. Be jokios baimės ir atsakomybės automobilį vairuoja ir taurę vyno, ir gerokai daugiau išgėrusieji.
Radžis Aleksandrovičius, Arūnas Valinskas, Regina Jakubauskaitė, Egidijus Dragūnas, Alvydas Duonėla pastaruoju metu visoje šalyje dažnai minimi, kai kalbama apie vairavimą išgėrus.
Be dėmesio nelieka ir policijos tinklalapyje pateikiamos vairuotojų pavardės. Visi gali sužinoti, kas vairavo neblaivūs, kuriam laikui neteko vairuotojo pažymėjimo, kokias pinigines baudas jiems skyrė teismas. Baudos nemenkos – kam 600, kam 1280, kam 1480 ar dar daugiau eurų, be to, netenkama vairuotojo pažymėjimo, gali būti konfiskuotas automobilis.
Drausminimo priemonė gera, bet, pasirodo, nėra labai veiksminga, nes į gėdingą sąrašą nuolat patenka vis naujų vardų.
„Kai žmonės, prieš sėsdami prie vairo, galvos apie pavojų, kurį išgėrę gali sukelti sau ir kitiems, o ne apie tai, pagaus ar nepagaus policininkas, – situacija pasikeis“, – tvirtina Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas.
Pažeidėjų mažiau
Kelių policijos tarnybos viršininkas sako, kad, palyginti su tai, kas buvo prieš gerą dešimtmetį, dabar išaiškinama beveik perpus mažiau neblaivių vairuotojų.
Praėjusiais metais buvo sulaikytas 591 neblaivus vairuotojas, o prieš dešimtmetį tokių buvo per tūkstantį. Be to, išgėrę mopedų vairuotojai anuomet nepatekdavo į statistiką.
V. Mačėnas teigia, kad pateisinti vairavimo išgėrus negalima jokiais būdais, ypač jeigu taip elgiasi žinomi, autoritetą šalyje pelnę žmonės, ir, kaip kartais būna, atsakingi pareigūnai.
Lūžis, pasak V. Mačėno, įvyko tada, kai buvo priimtas įstatymas, leidžiantis konfiskuoti neblaivių vairuotojų automobilį, taip pat suteikiantis galimybę skirti pažeidėjui administracinį areštą.
Baimė netekti automobilio ar už važiavimą neblaiviam atsidurti areštinėje buvo gerokai sumažinusi pažeidėjų. Dar vienas žingsnis visuotinės vairuotojų blaivybės link turėtų būti žengtas kitąmet, kai bus priimti nauji įstatymai.
V. Mačėnas teigia, kad pateisinti vairavimo išgėrus negalima jokiais būdais, ypač jeigu taip elgiasi žinomi, autoritetą šalyje pelnę žmonės, ir, kaip kartais būna, atsakingi pareigūnai.
„Kiek dirbi, kovoji, įtikinėji, stengiesi, sulaikai, auklėji, baudi ir staiga pasirodo, kad viskas veltui – vėl pilna neblaivių prie vairo“, – stebisi viršininkas.
Pasakymas, kad žmogus nė karto nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, nieko nereiškia, jeigu jis nors kartą sulaikomas girtas.
„Jeigu vieną kartą važiavo girtas, matyt, taip buvo ir anksčiau – tik policija nebuvo sustabdžiusi neblaivaus“, – svarsto viršininkas.
Policininkai negali patikrinti kiekvieno vairuotojo – apie savo ir kitų saugumą vertėtų galvoti patiems.
Viešumas būtinas
Pastaruoju metu nuolat kalbant apie vairavimą apsvaigus. Rodant filmuotą medžiagą, svarstant priežastis, pradėta abejoti, ar verta viešinti pažeidėjus. Gal tiesiog tegul teismas skiria baudą, o pažeidėją palieka ramybėje – kam jį vis rodyti, gėdinti, apie tą žmogų rašyti?
„Žurnalistai, o ne policija sprendžia, kaip ir kur informacija bus viešinama. Policininkai išaiškina pažeidėją, užpildo protokolus, praneša įvykių suvestinėse, savo tinklalapyje paskelbia teismo sprendimą. Paskui jau žiniasklaidos priemonės vienaip ar kitaip gvildena temą. Mano nuomone, apie tokius pažeidimus turi žinoti visi. Kodėl slėpti nuo žmonių, kad pavyzdžiui, jų kaimynas važinėja girtas. Žinodamas, kad tokio kaimyno reikia saugotis, žmogus bus atsargesnis“, – tvirtina Kelių policijos tarnybos viršininkas.
Nutvertas išgėręs pažeidėjas kartais bando perkalbėti pareigūnus, siūlo „susitarti“, pinigų. Bet, pasak V. Mačėno, pastaruoju metu tokie atvejai gana reti – žmonės jau žino, be to, yra perspėjami, kad stebimi, o už kyšio siūlymą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Dažniausiai yra nustatomas vidutinis girtumas – iki 1,2 promilės. Kartais vos viršijama leistina 0,4 promilės norma, bet būna, kad peržengiamos visos protu suvokiamos ribos – alkoholio matuoklis parodonet iki trijų promilių.
Pradedantiems vairuotojams didžiausia leistina riba yra 0,2 promilės. Visiems kitiems, išskyrus profesionalus, – 0,4 promilės.
„Sekundė“ panevėžiečių teiravosi, kokia atsakomybė turėtų grėsti rizikingai kelionei pasiryžusiems apsvaigusiems vairuotojui? Kokios drausminimo priemonės būtų veiksmingiausios, kad girtų prie vairų nebematytume?
Juozas Bečelis
miesto Tarybos narys
Mano nuomone, vairuotojo organizme neturėtų būti nė dalelės promilės. Aš už tai, kad būtų priimtas įstatymas, visiems vairuotojams nustatantis leistiną nulio promilių normą.
Juk net išgėrus mažą taurelę žmogaus reakcija, jo jutimas keičiasi. Prarasti budrumą galima greitai. Juk net blaivia galva vairavimas reikalauja ypatingo susikaupimo, ypač pavojinga nepastebėti pėsčiųjų, kaipmat galima nepataisoma nelaimė.
Kiekvienas turėtų kontroliuoti save ir rytą, jeigu iš vakaro buvo išgerta. Reikėtų žinoti, kiek laiko ir koks alkoholio kiekis laikosi organizme, pavyzdžiui, jeigu žinai, kad išgėręs butelį alaus vairuoti jau galėtum po dviejų valandų, geriau dar palaukti ir į kelią drąsiai leistis po trijų valandų.
O tie, kurie išdrįsta vairuoti girti, už savo poelgį turėtų atsakyti, nesvarbu, kad tą kartą avarijos nepadarė. Tokių žmonių pavardės turi būti viešinamos – slėpti jų nereikia.
Jonas Jarutis
svečias iš Kupiškio
Auklėti žmones reikia. Dėl leistinų tik nulio promilių dar galima ginčytis – gal ir galėtų, žinoma, ne autobusų vairuotojams, likti maža dalelė leistinos normos. Tačiau tik tokia, kad nepaliktų jokių manipuliacijų galimybės su įvairiais burnos skalavimo skysčiais, širdies lašais, kefyru ar kitokiais neva kvapą skleidžiančiais, promiles rodančiais gėrimais.
Būdų galima sugalvoti daug, gražu būtų keisti gėrimo, vaišių tradicijas, riboti prieigas nuo pat ankstaus ryto prie alkoholio ir panašiai.
Bet svarbu, kad žmonės patys suprastų, kodėl draudžiama važinėti girtiems. O tie, kurie važinėja išgėrę ir pakliūna policijai, būna baudžiami, apkalbami, gėdinami, viešinami, neturėtų jaustis aukomis – už savo poelgius reikia atsakyti.
Birutė
panevėžietė
Automobilio vairas girto rankose yra ginklas – kaip peilis, šautuvas ar koks kitas. Koks gali būti vairavimas apsvaigus? Tai nusikaltimas. Aš pati vairuoju, bet nė pagalvoti negalėčiau, kad galima taip numoti ranka į saugumą, atsakomybę.
Ta mada važinėti girtiems atėjo dar iš tarybinių laikų, tik dabar po truputį išgyvendinama, raunama. Anais laikais daugelis, o ypač kas prie valdžios būdavo, be jokios baimės važinėjo apsvaigę. Jei pakliūdavo, išsipirkdavo – milicininkai nevengė kyšių imti, viskas būdavo užglaistoma. Dabar išsisukti sunkiau – jeigu nusižengei, teks atsakyti. Tik nereikėtų tyčiotis iš atgailaujančių žmonių.
Danutė
panevėžietė
Nenorėčiau sutikti, kad tarybiniais laikais visi girti ir važinėjo. Visko ir tada buvo – dauguma vairuotojų taip pat neleisdavo sau sėsti prie vairo išgėrę, o išdrįsusieji būdavo baudžiami. Reikia prisiminti, kad tada ir judėjimas buvo kitoks, ir automobiliai kitokie.
Tiesa, tokio viešumo kaip dabar tuomet tikrai nebuvo, nors taip pat apsvarstydavo draugiškame teisme, į laikraštį parašydavo, jeigu jau kas įkliūdavo. O kaip dabar tą pageidavimų koncerto vedėją suka ir suka iš visų pusių – visi kanalai parodė, visi laikraščiai aprašė. Kiek galima žmogų pulti. Nusižengė ir už savo poelgį ji jau nubausta.
Tomas
panevėžietis
Dabar visi tik ir kalba, kad žinomi žmonės drįso išgėrę sėsti prie vairo. Žinoma, tai nėra gerai. Bet nereikėtų tų žmonių išskirti – jie tokie pat visi. Žmonės – ne angelai. Pasitaikė, nusižengė, atsakys. Tai nėra kažkoks išskirtinis ar neįsivaizduojamas atvejis, kad taip reikėtų apie jį kalbėti. Visi gyvenam – visi klystam.
Aš pats maždaug aštuoniolika metų vairuoju automobilį. Ne kartą teko policijos sustabdytam į alkoholio matuoklį pūsti – visada buvau blaivus.
Bet nepasisakau už nulį promilių, gal vis dėlto tą mažą dalelę promilės reikėtų palikti – dėl viso pikto. Žiūrėk, žmogus kartais ir surizikuoja – atrodo, nebeturėti būti, bet kas žino.
Vytautas
panevėžietis
Girtų vairuotojų bijau, saugausi, kad neužvažiuotų ant manęs. Visokių atsitikimų yra buvę – daug avarijų dėl girtų kaltės nutinka. Pats nevairuoju automobilio, o visi mano pažįstami vairuotojai negeria, tad neteko važiuoti su išgėrusiu. Girto vairuotojo nė nemačiau.
Kad tokių pasitaiko, žinau. Manau, kad įstatymų tokiems pažeidėjams drausminti yra pakankamai ir jie gana griežti – ir baudas skiria, ir vairuotojų pažymėjimą atima, ir dar viešai pasakoja. Bet ne baimė būti pagautiems ir nubaustiems turėtų saugoti nuo nusižengimo, o supratimas, kodėl taip daryti negalima.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
