Už grotų vaikučius auginančioms nuteistosioms atsivėrė kitokio gyvenimo nelaisvėje galimybės. Bausmę atliekančios motinos jau įsikūrė nė iš tolo kalėjimo neprimenančiame jaukiame name Rožyno mikrorajone. Kaip iš Norvegijos atėjusi idėja sutikta Panevėžyje?
Ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse analogų neturinčius Motinos ir vaiko namus, skirtus nuteistosioms su mažyliais, iškilmingoje ceremonijoje atidarė Kalėjimų departamento direktorė Ž. Mikėnaitė, teisingumo viceministras P. Griciūnas bei Norvegijos ambasadorius Lietuvoje D. Malmeras Halvorsenas.
Dvi Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančios jaunos mamos su savo dar nė dvejų metukų neturinčiais mažyliais šįryt atitraukusios užuolaidas už lango pirmą kartą išvys ne grotas ir ne spygliuotosios vielos tvorą, o įprastą gyvenimo vaizdą: pušis, pievą, bundantį gėlyną, sūpuokles, gatvę.
21-erių Agnė su dukryte bei 40-ies Aušra su sūneliu tapo pirmaisiais ne tik Lietuvoje, bet ir šalyse kaimynėse analogų neturinčių Motinos ir vaiko namų gyventojais.
Į oficialią naujųjų namų atidarymo ceremoniją suvažiavęs nemažas būrys svarbių svečių – Norvegijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas, teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Kalėjimų departamento atstovai, dvasininkai, Savivaldybės atstovai ir politikai – visiškai netrikdė smalsių mažylių. Anaiptol, kaip juokavo Motinos ir vaiko namus pašventinęs Švč. Trejybės bažnyčios kunigas Rimantas Kaunietis, matyti, kad ant mamos rankų besiglaudžiantis berniukas – būsimas direktorius. Norvegijos Karalystės finansuojamas projektas ir skirtas tam, kad pirmuosius gyvenimo metus su nuteistomis mamomis leidžiantiems vaikams atsivertų tokios pačios galimybės kaip jų bendraamžiams laisvėje.
„Nuteistas laisvės atėmimo bausme žmogus privalo ją ir atlikti. Bet vaikas nėra nuteistasis. Jo įspūdžiai ir įgūdžiai turi būti verti vaikystės. Man yra tekę matyti, kaip vaikai auga Pataisos namuose, kur grotuoti langai, spygliuotoji viela ant aptrupėjusios tvoros. Vaikystės vaizdiniai pasąmonėje lieka visam gyvenimui. Gyvendami su mamomis šitame name mažieji galės patirtį visavertę vaikystę“, – pabrėžė teisingumo viceministras P. Griciūnas.
Norvegija tiesia ranką
Namas nuteistosioms su vaikais įsigytas už Norvegijos Karalystės paramos mechanizmo lėšas. Pasak viceministro, Norvegija siekia, kad jos finansuojami projektai skleistų humanizmo idėją. Anot jo, natūralu, kad Motinos ir vaiko namų projektą kaip ir bet kurią naujovę Panevėžio bendruomenė iš pradžių įvertino santūriai.
Vieną pažangiausių pasaulyje laisvės atėmimo sistemų turinti Norvegija tuos pačius etapus irgi perėjo. Dabar norvegams nuteistųjų kaimynystė ne tik nekelia baimės. Priešingai – teritorija aplink laisvės atėmimo įstaigą laikoma pačia saugiausia.
Norvegijoje į laisvės atėmimo įstaigas grįžta gerokai mažiau ten kalėjusiųjų nei Lietuvoje.
„Nuteistasis, jei su juo elgiamasi humaniškai, išėjęs į laisvę nejaučia pykčio visuomenei, jam kur kas lengviau integruotis, sugrįžti į normalų gyvenimą“, – teigė P. Griciūnas.
Gyvens kaip namuose
Motinos ir vaiko namuose galės gyventi iki 5 gerai besielgiančių, nuobaudų neturinčių, motyvuotų nuteistų moterų su savo mažaisiais.
Kol kas Pataisos namų Drausmės komisija atrinko dvi mamas.
Dviaukščiame name įrengti penki kambariai moterims su vaikučiais – du pirmajame ir trys antrajame aukšte. Juose gyventojų jau laukia ne tik žaismingų spalvų baldai, bet ir ant lovų pūpsantys žaislai.
Abiejuose aukštuose įrengta po atskirą sanitarinį kambarį bei po virtuvę, aprūpintą visa buitine technika, po erdvią svetainę – žaidimų kambarį.
Kieme taip pat bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Jau dabar mažylių laukia sūpuoklės, o ateityje planuojama jiems įrengti ir baseinėlį.
Šiuose namuose apsigyvenusios moterys pačios privalės rūpintis buitimi, gaminti valgį. Į šią įstaigą kelis kartus per savaitę bus atvežama maisto produktų, tačiau prireikus, lydimos pareigūno, nuteistosios galės išeiti apsipirkti.
Motinos ir vaiko namai niekuo neišsiskiria nuo aplinkinių. Ant langų nėra grotų, o tvoros nejuosia spygliuotoji viela.
Tačiau su nuteistosiomis ištisą parą name gyvens pareigūnas, kuris ne tik rūpinsis saugumu, bet ir teiks joms socialinę pagalbą. Namo teritorija bus stebima vaizdo kameromis.
Pirko būstą vaikams
Kalėjimų departamento atstovo, šio unikalaus projekto vadovo Renato Juntoneno teigimu, vykdant projektą atlikta ne viena studija, tiriant, ar geriau pirkti, nuomoti butą, ar įsigyti gyvenamąjį namą. Atlikus analizę prieita prie išvados, kad nuomojamos patalpos labai suvaržytų nuteistųjų socialinės reabilitacijos, integracijos paslaugų teikimą, todėl, įvertinus ekonominiu ir moraliniu aspektu, apsispręsta bausmę atliekančioms moterims su vaikais pirkti namą.
Pasak R. Juntoneno, būstas pasirinktas pagal labai griežtus kriterijus. Daugiausia dėmesio skirta jo saugumui ir pritaikymui vaikų poreikiams.
Taip pat ieškota tvarkingo, suremontuoto, ne toliau nei 5 km nuo miesto centro esančio namo su vaikų darželiu netoliese.
Bausmę atliekančios moterys galės džiaugtis ne tik puikiomis gyvenimo sąlygomis, bet ir daugiau laisvės. Motinos vaikučius galės vesti į darželį, o pačios – eiti į darbą arba studijas.
Tiesa, išeiti iš namo moterys galės tik su Pataisos namų direktoriaus leidimu. Bus numatytos konkrečios ne tik leistinos lankytis vietos, bet ir maršrutai, o į miestą išėjusioms moterims privalomos elektroninės stebėjimo priemonės.
Jei šių namų gyventojos pažeidinės vidaus tvarkos taisykles, joms gresia būti sugrąžintoms į Pataisos namus.
Kol kas, pasak R. Juntoneno, matoma didžiulė nuteistųjų motyvacija čia apsigyventi ir integruotis į visuomenę.
Mažieji už spygliuotųjų tvorų
Šiuo metu Panevėžio pataisos namuose bausmę atlieka šešios moterys, čia auginančios septynis vaikučius iki trejų metų. Įstaigos direktoriaus pavaduotojos Reginos Stankuvienės teigimu, jos visos svajoja persikraustyti į Motinos ir vaiko namus.
„Tai labai didelė motyvacija moterims stengtis“, – patikino R. Stankuvienė.
Nors nuteistosioms ir Pataisos namuose sukurta kiek įmanoma tinkamesnė aplinka auginti vaikučius, tačiau mažuosius supanti erdvė labai ribota, jų akiratyje – grotos, tvora, spygliuotosios vielos, prižiūrėtojo bokštelis.
„Baisiausia, kad vaikai nemato gatvės, parduotuvės. Jau trejų metukų mažyliai turėtų suvokti, kad maistas perkamas, kad tam reikia pinigų. Dabar jiems atrodo, kad kažkas atneša, kažkas pagamina ir taip bus visada. Čia vaikai visiškai neintegruojami gyventi visuomenėje“, – sako R. Stankuvienė.
Motinos ir vaiko namuose gyvenančios mamos galės lengviau pasirengti tai dienai, kai taps visiškai laisvos, bet, pasak Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Audronės Grainienės, svarbiausia, kad nuteistųjų vaikai nebebus psichologiškai traumuojami.
„Vaikas vystosi stebėdamas aplinką. Jis vertina, kokiomis sąlygomis, kur ir kaip gyvena tėvai. Tarp kalėjimo sienų vaikų erdvė ribota, o Motinos ir vaiko namuose jie gyvens visavertį gyvenimą. Visuomenė turi suprasti, kad ir nuteistieji augina vaikus. Bet jie juk nekalti, kad mamai taip susiklostė gyvenimas“, – pabrėžia A. Grainienė.
Kaimynai laukė naujakurių
Motinos ir vaiko namai įrengti tankiai apgyvendintame Panevėžio miegamajame mikrorajone. Iš pradžių bendruomenė su baime sutiko žinią apie nuteistųjų kaimynystę, tačiau apsilankę oficialioje atidarymo ceremonijoje ir susipažinę su namo gyventojomis kaimynai atsiprašinėjo į kišenę neįsimetę saldainių vaikams.
„Tokia naujiena, nežinojom ko laukti. Bet su laiku apsipratom. Kas gi čia blogo, kad jaunos mamos su mažais vaikiukais gyvens? Normalios moterys, tik kol kas kitoks jų statusas. Dargi bus malonu vaikučiams saldainį paduoti. Netgi jau laukiu, kad jos greičiau atvažiuotų pas mus gyventi“, – šypsojosi artimiausias kaimynas, už tvoros įsikūręs Ramutis Klišys.
Jis net nustebo išvydęs naująsias kaimynes su mažyliais ant rankų. Pasipuošusios moterys atrodė tarsi viešnios, atvykusios pasveikinti naujakurių.
„Sąlygos puikios. Sūnelis, matau, labai gerai adaptuojasi. Jam čia viskas labai įdomu“, – kalbėjo Aušra.
Iš Pataisos namų mama atsinešė tik vyriausio sūnaus nuotrauką. 2018-ųjų birželį bausmę atlikti baigsianti moteris gyvenimą name vadina stebuklu, tapusiu didžiuliu akstinu eiti pirmyn.
„Bausmę jau atlieku 4,4 metų. Turėjau užtektinai laiko permąstyti, ką dariau ne taip. Dabar dar didesnis noras siekti daugiau ne tik dėl savęs, bet, svarbiausia, vaikų. Čia labiausiai trūksta vyresnėlio. Taip norisi būti kartu“, – pasakoja Aušra, greitai dvejų metukų sulauksiančiam mažyliui rodydama brolio nuotrauką.
Motina pastebėjo, kad Pataisos namuose augusiam sūneliui išėjimas į visuomenę kėlė baimę – vaikas bijojo gatvės, klykdavo Pataisos namų slaugytojos vežamas pas gydytojus. Aušra tikisi, kad dabar jos vaikutis suvoks, kad pasaulis nėra baisus ir nėra blogas.
To paties laukia ir dvejų metukų dar neturinčią dukrelę sūpuojanti Agnė. Ji pati mokosi Suaugusiųjų mokymo centre vienuoliktoje klasėje. Moteris tiki, kad Motinos ir vaiko namai jai taps tramplinu į kitokią ateitį.
„Kaimynai pamatys, kad mes nesame nei blogos, nei baisios. Kadaise mes suklydome, bet iš savo klaidų jau pasimokėme“, – tvirtina Agnė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
