„Tai yra Vilniuje susiformavusi kultūrinė mafija“, – rėžė Panevėžio kompozitorius Rimantas Bagdonas, komentuodamas Lietuvos kultūros tarybos (LKT) paskirstytą finansavimą šių metų kultūros projektams.
Lietuvos kultūros tarybai šįmet neskyrus finansavimo vieninteliam Lietuvoje vaikų bei jaunimo džiazo festivaliui „Jazz fontanas“, Rimantas Bagdonas pripažįsta, kad penkiolika metų į Panevėžį džiazuojančius vaikus sukviesdavusiam renginiui ateina pabaiga.
Kelintus metus iš eilės didžioji dalis lėšų nusėda Vilniuje veiklą vykdančių kultūros įstaigų ir organizacijų kišenėse, o regionuose net tradiciniais tapusiems, reprezentaciniams kultūros projektams finansavimas arba kasmet mažinamas, arba išvis nebeskiriamas. Kiauro nulio iš LKT sulaukė ir R. Bagdono organizuojamas vienintelis Lietuvoje vaikų bei jaunimo džiazo festivalis „Jazz fontanas“. Šiemet maždaug 200 džiazuojančių vaikų iš Lietuvos, taip pat Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos Panevėžyje būtų rinkęsi jubiliejinį – 15-ąjį kartą.
„Dėl per menko finansavimo negalėdavome sau leisti kviesti atlikėjų iš Vakarų valstybių: Vokietijos, Prancūzijos“, – sako R. Bagdonas.
Pernai LKT šiam renginiui skyrė tik 1 750 eurų. Dabar tarybai neskyrus nė euro, organizatoriai pripažįsta: pagreitį jau įgavusio festivalio likimas pakibo ant plauko. Taip sutapo, kad pagrindiniam rėmėjui pasitraukus iš verslo, renginys prarado dar ir šį finansavimo šaltinį.
„Turime hamletišką klausimą – būti ar nebūti?“ – situaciją apibendrina R. Bagdonas.
Jubiliejus svarbiau nei vaikai
LKT sprendimas nefinansuoti festivalio R. Bagdonui visiškai nesuprantamas. Juolab kad per penkiolika jo gyvavimo metų, pasak kompozitoriaus, nė vienas LKT atstovas nėra jame apsilankęs.
„Tai, kad kompozitorius Faustas Latėnas savo jubiliejiniam vakarui gauna 7 000 eurų, o tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis – špygą taukuotą, nepaaiškinama jokia logika. Kas yra prioritetas – investicijos į jauno žmogaus intelektą ar kažkoks F. Latėno jubiliejus? Susidaro įspūdis, kad labai šauniai išplaunami pinigai prisidengiant kultūros vėliava“, – tiesmukas R. Bagdonas.
Jo nuomone, bendras lėšų katilas, skirtas kultūros projektams remti, turėtų būti išdalijamas pagal žmonių skaičių regionuose. Dabar daugiau nei pusę sumos susišluoja Vilnius.
Tą patį lėšų skirstymo metodą siūlo ir Panevėžio lėlių vežimo teatro vadovas Antanas Markuckis.
Jo vadovaujamas teatras pernai iš LKT paramą gavo tik vasaros gastrolėms. Šiemet įstaiga teikė du projektus: lėlių teatrų festivaliui „Lagaminas“ ir spektakliui pastatyti. Nė vienas projektas LKT nepasirodė vertas jos skirstomų pinigų.
„Taryba užėmusi gudruolių ar „nagliukų“ poziciją. Tarsi tik Vilnius sugeba projektus rašyti, – gūžčioja A. Markuckis. – Žinau, kiek kainuoja pastatyti lėlių teatro spektaklį, todėl kai matau, kad vienam teatrui skiriama 10 tūkst. eurų spektakliukui, kuris bus vaidinamas kažkokioje pintinėlėje ant kėdės, man kyla daug klausimų.“
Takoskyra didėja
Pasak Antano Markuckio, Kultūros taryba, užėmusi gudrią poziciją, tarsi demonstruoja, kad tik Vilniaus meno kūrėjai sugeba rašyti finansavimo vertus kultūros projektus.
Panevėžys, kaip ir kiti regionai, anot lėlininko, akivaizdžiai nuskriaustas matant, kad daugiau nei pusė lėšų tenka vilniečių teiktiems kultūros projektams. A. Markuckio nuomone, tokia LKT pozicija neigiamai atsiliepia regionų įvaizdžiui.
Pernai Lėlių vežimo teatras į daugiau nei 20 metų Panevėžyje rengiamą festivalį „Lagaminas“ jau buvo sukvietęs teatrus iš Bulgarijos, Prancūzijos, Švedijos, Ukrainos, Baltarusijos, Estijos, Latvijos. Negavus finansavimo, svečių teko atsiprašyti ir renginį atšaukti.
Šiųmečiam festivaliui vėl negavęs LKT paramos, A. Markuckis pasirengęs jį organizuoti vien už Savivaldybės lėšas. Anot jo, atidėlioti negalima, nes toks neužtikrintumas užsienio menininkų akyse pažemins ne tik teatrą, bet ir Panevėžį.
„Scenos auksinius kryžius susisemia Vilnius, Kaunas. Dar Klaipėdai kaulą numeta. Kultūros projektų lėšų liūto dalis atiduodama irgi Vilniui. Taigi Kultūros ministerija liko nebe Lietuvos, o Vilniaus ministerija. Viskas, kas gražu, – tik Vilniui ir Kaunui, o regionai prisimenami, kai reikia „brudą“ parodyti“, – akivaizdžią takoskyrą mato A. Markuckis.
Žvaigždės savam kieme
Lietuvos kultūros tarybai priklauso ir du Panevėžio atstovai – rajono Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Vilys bei G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorė Rima Maselytė. Jos nuomone, tai, kad didžioji dalis lėšų tenka Vilniui, neturėtų stebinti.
„Visiems žinoma sistema ir kriterijai, kaip skirstomos lėšos. Tikrai nėra taip, kad ten vyktų negražūs dalykai. Vilniuje daugiau meno, kultūros darbuotojų, kurie sugeba ir moka pateikti paraiškas. Man dažnai apmaudu, kad iš mūsų krašto irgi būna projektų, parengtų labai atmestinai. Savo kieme gal ir galima jaustis didele žvaigžde ir manyti, kad vien dėl pavardės turėtų finansuoti tavo projektą, bet taip nebūna“, – sako R. Maselytė.
LKT narės nuomone, pavyzdys regionams yra Anykščių kultūrininkai, gebantys pateikti apgalvotus, inovatyvius projektus.
„Pas mus būna, kad kultūros įstaiga pačiu primityviausiu būdu prašo lėšų kažkam įsigyti. Bet Kultūros taryba yra tam, kad skatintų kūrybiškumą, inovatyvumą. Tai gal apie tai reikia galvoti teikiant projektą“, – aiškina R. Maselytė.
Regionai sukilo
Dėl podukros vietoje likusios kultūros plėtros Lietuvos regionuose aštuonių savivaldybių, Panevėžio, Trakų rajono, Klaipėdos, Visagino, Joniškio rajono, Vilniaus rajono, Elektrėnų ir Alytaus, merai kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus – prezidentę, Seimo pirmininkę, premjerą, kultūros ministrą, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto bei Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkus, Lietuvos kultūros tarybos pirmininkę.
Merų teigimu, tenka apgailestauti, kad strateginis Lietuvos kultūros politikos tikslas atsigręžti į regionų kultūros plėtrą šiandien teliko graži ir garsi politinė deklaracija, o šalies valstybinių institucijų vykdoma Lietuvos kultūros politika ir toliau lieka nukreipta į Vilniuje esančių kultūros įstaigų, organizacijų išlaikymą bei jų projektų finansavimą.
Pavyzdžiui, pernai liepą kultūros ministro įsakymu buvo patvirtintas Lietuvoje rengiamų tęstinių tarptautinių meno renginių, kuriems yra rekomenduojama skirti lėšų kiekvieniems metams, 2016–2018 metams sąrašas. Pagal šį sąrašą dalinį finansavimą rekomenduojama skirti 19 renginių, įgyvendinamų tik Vilniaus ir Kauno įstaigų, dažniausiai savo veikla neperžengiančių šių miestų ribų.
Džiazas, kantri ir vyšnios nebeįdomūs
Dar didesnę nuostabą dėl Lietuvos regionų kultūros plėtros sukėlė LKT paskelbti pirmojo 2016 metų pusmečio kultūros ir meno sričių finansavimo konkurso rezultatai.
Jau keletą metų daugiau nei pusė įstaigų, gaunančių finansavimą kultūros projektams, registruotos Vilniuje (2014 metais – 52 proc. iš visų finansuotų įstaigų ir organizacijų, panašios tendencijos 2015-aisiais ir 2016 metais).
Taip pat 2016 metais LKT sprendimu dalinis finansavimas neskirtas svarbiems šalies regionų renginiams, projektams ar festivaliams, tapusiems svariais kultūros projektais.
Neskirti finansavimo šįmet LKT nusprendė tokiems jau žinomiems renginiams kaip „Jazz fontanas“ Panevėžyje, Žagarės vyšnių festivalis, taip pat festivaliui „Visagino Country“ bei kitiems.
Regionų savivaldybių merai prašo aukščiausių šalies vadovų inicijuoti atskirų šalies regionų kultūros projektų pakartotinį vertinimą, LKT pateiktų ir vertintų projektų ekspertų išvadų viešinimą, inicijuoti galimybę skirstant lėšas kultūros projektams Lietuvą suskirstyti į du regionus – Vilniaus ir kitos šalies dalies, lėšas atitinkamai padalijant pagal šių regionų gyventojų skaičių.
Prašė penkiskart daugiau
LKT vyriausiojo specialisto Mindaugo Bundzos teigimu, natūralu, kad storiausia pyrago riekė tenka sostinės meno kūrėjams jau vien dėl to, kad ten registruotų kultūros įstaigų ir organizacijų yra gerokai daugiau nei kituose Lietuvos miestuose ar miesteliuose.
Dėl to, kad vilniečiams tenka daugiau nei pusė lėšų, regionai esą nėra nuskriaudžiami.
„Projektų teikėjai nebūtinai projektą vykdo ten, kur registruoti. Pavyzdžiui, „Kino pavasaris“ vyksta ne tik Vilniuje, o teatro grupė, veikianti sostinėje, rodo spektaklius ir regionuose“, – motyvuoja M. Bundza.
Šiais metais pirmajame etape LKT sulaukė 3 500 paraiškų. Joms patenkinti reikėjo apie 50 mln. eurų – tai yra penkiskart daugiau nei išdalyta.
LKT finansavo 1 199 projektus jiems paskirsčiusi 10,174 mln. eurų.
Kovo 14-ąją baigėsi antrasis paraiškų priėmimo etapas. Pasak M. Bundzos, šįkart kultūros ir meno projektams bus išdalyta dar mažiau pinigų – apie 3,5 mln. eurų, o paraiškų gauta vėl per 3 000.
Gairių, kokia pyrago dalis turėtų tekti Vilniui ir kiek regionams, pasak M. Bundzos, nėra.
„Vertinami tik patys projektai, ne teikėjų registracijos vieta. Aišku, žiūrime, kad finansavimas pasiektų visus regionus, bet tik jei projektai kokybiški. Nėra taip, kad nekokybiškas projektas būtinai turi būti finansuotas vien dėl to, kad jis iš regiono ar Vilniaus“, – pabrėžia LKT atstovas.
Jis pripažįsta, kad sostinės ir regionų kultūros kūrėjų pateiktų projektų pobūdis skiriasi, tačiau esą skirtingi tikslai neatspindi kokybės.
„Nesakyčiau, kad vienur geriau ar blogiau. Tai visiškai skirtingi projektai ir tarybai bei ekspertams sudėtinga balansuoti tarp jų. Regionuose dažniau krypstama į bendruomenių kūrimą, jų išlaikymą. Natūralu, kad tokiam projektui parašyti kultūros vadybininko išsilavinimo tikrai nereikia. Todėl ir jo kalba bus kitokia nei prašančių finansavimo parodai Šiuolaikinio meno centre, kur labai aiškūs kriterijai ir didelė konkurencija“, – teigė M. Bundza.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
