Šešiasdešimt trijų arų sklypas Panevėžyje, ne kokiame pramoniniame rajone, o prestižiniu laikomame Stetiškių kvartale, už 2 058 eurus. Reikia didesnio? Prašom! 70 arų sklypas ten pat už maždaug 2 315 eurų.
Civilinės aviacijos administracija prasitaria, jog dėl sparčios Panevėžio plėtros aerodromo Stetiškiuose situacija labai sudėtinga. Jam nepratęsta licencija ir šiuo metu laikinai suteiktas tik aikštelės statusas. A. Repšio nuotr.
Nekilnojamojo turto rinkos žaidėjai gali visa gerkle šaukti, kad tokių stebuklingų kainų nebūna – Stetiškiuose vieno aro kaina prasideda nuo maždaug tūkstančio eurų.
Panevėžietė Jūratė Garbenčienė žino, kad būna ir stebuklų. Jai ir Panevėžyje gyvenančiai pusseserei juokingai mažas pinigines kompensacijas pasiūlė Nacionalinė žemės tarnyba už negrąžintą prosenelės žemę.
Moterys jau neabejoja, kad be teismo įsikišimo neišspręs ne vieną dešimtmetį užsitęsusių derybų su Nacionaline žemės tarnyba (NŽT). Šioji motyvuoja, jog atgauti paveldėtus sklypus natūra joms šansų nėra, mat pastarieji patenka į aerodromo valdas.
Smetonos laikų kainos
J. Garbenčienė su pussesere prieš porą savaičių sulaukusios NŽT Panevėžio skyriaus kvietimo atvykti liko nustėrusios. Moterims pranešta, jog jų prosenelės turėta ir paveldėtojams dar negrąžinta žemė priskirta valstybės išperkamai, todėl joms teks tenkintis kompensacija pinigais. Paveldėtojoms iš anksto nurodyta atvykstant su savimi turėti ne tik asmens dokumentus, bet ir banko sąskaitos, į kurią bus pervedami pinigai, numerį.
Tokį sprendimą NŽT Panevėžio skyrius motyvuoja dar pernai rudenį visiems skyriams NŽT direktoriaus duotu nurodymu kuo greičiau su paveldėtojais už mieste turėtą žemę atsiskaityti pinigais. Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Palangos, Šiaulių, Alytaus ir Druskininkų miestuose – ne vėliau nei iki šių metų gegužės.
Kodėl 60–70 arų sklypus Stetiškiuose valstybė įkainojo vos per 2 000 eurų, paveldėtojoms – didelė mįslė.
„Mes nekalbame apie tai, kad norėtume atgauti tiek, kiek sklypai verti rinkoje. Bet nežinau, juoktis ar verkti, kai už tokį turtą pasiūlo 2 000 eurų. Klausėme, kaip jie dar sugebėjo apskaičiuoti tokią vertę? Paaiškino, kad skaičiuojamas Smetonos laikų tarifas: jei žmogus mieste turėjo žemės, įkainis vienoks, bet kadangi tuo laiku prosenelės žemė buvo rajono teritorijoje, įkainis labai mažas. Jei taip toli kapstoma, tai ir Gedimino pilies paveldėtojai gali atsirasti“, – apstulbusi J. Garbenčienė.
Už du nemenkus sklypus, patenkančius į Panevėžio aerodromo teritoriją, panevėžietėms giminaitėms Nacionalinė žemės tarnyba pasiūlė po kiek daugiau nei du tūkstančius eurų. U. Mikaliūno nuotr.
Reikalauja natūros
Pusseserės nenusiteikusios kone veltui valstybei atiduoti tai, kas priklausė jų šeimai. Moterys pasiryžusios savo teisę į žemę ginti teisme.
Jos įsitikinusios, kad grašius už sklypus miesto teritorijoje siūlanti NŽT iš tiesų turi galimybę su paveldėtojomis atsiskaityti net ne pinigais, o natūra. Mat žemė nėra nei užstatyta, nei išnuomota.
„Pasiimti tokias kompensacijas už prosenelės žemę būtų gėda prieš savo tėvus, trisdešimt metų laukusius ir nesulaukusius to, kas jiems priklausė. Jie labai jautriai reagavo, kad negali atsiimti savo žemės. Buvo siūlyta kitoje vietoje, bet jiems svetimo žmogaus gero nereikėjo, tėveliai neėmė, kas jiems niekada nepriklausė“, – sako paveldėtojos.
J. Garbenčienės prosenelei prieš karą Stetiškiuose priklausė 30 hektarų. Dabar čia Panevėžio dalis, o kadaise būta kaimo.
„Vaikas dar matydavau kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, bet kitoje vietoje. Vėliau įsikūrė aeroklubas ir mūsų ganyklas pavadino aerodromu“, – pamena J. Garbenčienė.
NŽT ir dabar aiškina čia esant aerodromą. Paveldėtojoms tokie argumentai neatrodo pagrįsti. Matydamos, kad sklypai neužstatyti, moterys pareikalavo tarnybos parodyti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tuomet ir paaiškėjo, kad žemė aerodromo reikmėms nėra išnuomota.
„Iš pradžių mums vienareikšmiškai tvirtino, kad čia oro uostas, ir taškas. Kai pradėjome teirautis dėl nuomos sutarties, išlindo, kad ji baigėsi pernai ir nėra pratęsta. Suprasčiau, jei tai būtų Pajuostis, veltui atiduočiau tą sklypą“, – tvirtina paveldėtoja.
J. Garbenčienė sako nereikalautų grąžinti prosenelės žemę, jei šioji būtų reikalinga valstybės poreikiams. Bet kokius valstybės poreikius tenkina aerodromas Stetiškiuose, skirtas pramogai, jai nesuprantama.
„Jei valstybinė žemė nėra išnuomota, neužstatyta, vadinasi, ji laisva ir grąžintina. Jokių ten statinių, tik pliki laukai“, – NŽT pozicija nesuprantama paveldėtojoms.
Aerodromo likimas miglotas
Kad Stetiškiuose įsikūrusiam aerodromui NŽT nėra pratęsusi valstybinės žemės nuomos sutarties, patvirtino Civilinės aviacijos administracijos Aerodromų skyriaus vyriausiasis specialistas Jurgis Stanaitis.
Anot jo, tai ir buvo esminė priežastis, kodėl aerodromui nepratęsta licencija ir šiuo metu jam laikinai, iki gruodžio, suteiktas tik aikštelės statusas. Tai reiškia, kad iš šio aerodromo galima kilti ir leistis, bet jis negali būti naudojamas komerciniams skrydžiams bei mokymams.
„NŽT nepasirašo žemės nuomos sutarties, nes visi šalies aerodromai paskelbti strateginiais objektais. Dabar pamatė, kad toks nutarimas nelogiškas ir rengiamasi jį atšaukti. Strateginiais teliks rimti aerodromai, o ne tokie pramoginiai“, – teigia J. Stanaitis.
Civilinės aviacijos administracijos atstovas pripažįsta, jog Stetiškių aerodromo perspektyva vis tiek labai sudėtinga.
„Panevėžys visiškai priartėjęs prie aerodromo. Reikia ieškoti kitos vietos. Būtų idealu perkelti į Pajuostį, bet Krašto apsaugos ministerija neleidžia. O ten tiek vietos, kad šalia puikiai išsitektų ir kariškiai, ir Panevėžio aeroklubas“, – išeitį mato J. Stanaitis.
Žemės paveldėtojams rūpinčio aerodromo vietoje net ir Panevėžio savivaldybė ateityje lėktuvų nemato. Miesto bendrajame plane visa aerodromo teritorija išdalyta į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų kvartalą su visuomeninės ir komercinės paskirties sklypais.
„Aerodromas bendrajame plane negali būti parodytas jau vien dėl to, kad ten nebėra vietos numatyti tokiam objektui privalomą sanitarinę apsaugos zoną“, – patvirtino Panevėžio savivaldybės vyriausiasis architektas Saulius Matulis.
Išeitis teisme
NŽT aiškina, jog sklypas, patenkantis į aerodromo teritoriją, natūra paveldėtojams galėtų būti grąžintas tik tuomet, jei būtų patikslintas dar 1998-aisiais priimtas Vyriausybės nutarimas ir Panevėžio aerodromas išbrauktas iš strateginių objektų sąrašo.
„Šiandien Panevėžio aerodromo iškėlimo klausimas nėra išspręstas, todėl žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir ji negali būti grąžinta natūra, kaip laisva (neužstatyta) žemė“, – J. Garbenčienės situaciją pakomentavo NŽT.
Pasak tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus specialistės Kristinos Chlynovos, išmoka žemės paveldėtojams apskaičiuojama pagal 1999-aisiais Vyriausybės patvirtintą metodiką. O joje nėra jokios nuorodos dėl institucijos, apskaičiuojančios išmokos dydį, pareigos ar galimybės atsižvelgti į vidutinę rinkos vertę.
„Nei ši metodika, nei kiti teisės aktai nenumato, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atlyginama pagal rinkos kainas“, – teigia K. Chlynova.
Su tuo nesutinkantiesiems NŽT siūlo kreiptis į teismą.
NŽT duomenimis, kaimo vietovėse nuosavybės teises į 17 890 hektarų žemės dar liko atkurti 11,41 tūkst. piliečių. Miestuose per 7 tūkst. piliečių laukia atgauti daugiau nei 4 000 hektarų žemės. Panevėžyje neatkurtos nuosavybės teisės 396 piliečiams, pretenduojantiems į 138,7 hektaro žemės.
Pasak K. Chlynovos, 36-iuose miestuose nuosavybės teisės į juose turėtą žemę atkurtos jau 100 procentų. Vilniuje ir Šalčininkuose patenkinta mažiau nei 50 procentų prašymų.
Panevėžyje nuosavybės teisės atkurtos į 93,42 procento paveldėtojų prašymuose nurodyto ploto.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
