Po šalį pakraupinusios tragedijos, kai iš automobilio bagažinės pagalbos telefonu prisiskambinusi mergina buvo gyva sudeginta, dėmesio centre atsidūrusio Bendrojo pagalbos centro (BPC) problemos per trejetą metų liko neišspręstos.
BPC pripažįsta sunkiai galintis identifikuoti pagalbos prašančiojo buvimo vietą net jei šio mobiliajame telefone yra sim kortelė. Vietos nustatymo diapazonas gali siekti nuo 100 metrų mieste iki net 30 kilometrų užmiestyje.
Apie Panevėžio rajone išplėštą automobilį BPC Vilniaus skyriaus operatorė policijos pareigūnams informacijos neperdavė tik dėl to, kad pagalbos besišaukiantis žmogus nesugebėjo nurodyti kaimo gatvės pavadinimo. Darbuotojai neužteko, kad apvogtasis primygtinai kartojo esąs prie vienintelės kaime bažnyčios.
BPC pradėjo tarnybinį patikrinimą, tačiau pripažįsta iš tiesų sunkiai galintis nustatyti pagalbos prašančiojo buvimo vietą net jei šio mobiliajame telefone yra sim kortelė. Nustatymo diapazonas gali siekti nuo 100 metrų mieste iki net 30 kilometrų užmiestyje.
Bažnyčia ne adresas
Fotografui iš Panevėžio policijos pagalbos prireikė, kai atvažiavęs į rajoną ir vos po valandos grįžęs prie automobilio rado išdaužtą langą, o iš salono buvo pavogtas kelių tūkstančių eurų vertės fotoaparatas. Vyro specialiai laukę du liudytojai pasakojo matę, kaip į automobilių stovėjimo aikštelę ką tik buvo atvažiavęs ir dideliu greičiu iš jos išlėkė pilkos spalvos automobilis.
Praėjus pirmajam šokui fotografas čiupo telefoną skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. Greitai atsiliepusi operatorė, išgirdusi apie nelaimę, pasiteiravo vietos adreso. Nukentėjusysis sugebėjo nurodyti esąs Panevėžio rajone, Berčiūnų kaime, prie bažnyčios. BPC Vilniaus skyriaus operatorei tokio nurodyto orientyro buvo per maža. Ji pareiškė Panevėžio rajone matanti dvejus Berčiūnus, todėl esą reikalinga žinoti seniūniją.
Iš tiesų abi Berčiūnų gyvenvietės Panevėžio rajone yra šalia viena kitos. Nors jas teskiria geležinkelio vėžė, viena priklauso Naujamiesčio, kita – Panevėžio seniūnijai. Tarp seniūnijų susipainioja net vietiniai gyventojai, tvarkyti reikalų dažnai nuvažiuojantys ne ten, kur reikia.
Vietą matė, bet nesuprato
Operatorės prašymas nurodyti seniūniją fotografui pasirodė keistas. Turbūt dažnas, atsidūręs svetimame kaime, nesugebėtų nurodyti ne tik seniūnijos, bet ir rajono.
„Gerai, kad šiek tiek orientuojuosi tose apylinkėse. Bandžiau mąstyti logiškai, kad Berčiūnai iki geležinkelio turėtų priklausyti Naujamiesčio seniūnijai“, – „Sekundei“ pasakojo vyras.
Tada operatorei prireikė gatvės pavadinimo. Apėjęs maldos namus panevėžietis nerado nei lentelės su gatvės pavadinimu, nei namo numerio, bet buvo girdėjęs, kad bažnyčia esanti tarsi Kurorto gatvėje. Operatorė atkirto, kad Panevėžio rajono Berčiūnuose tokios nėra. Iš tiesų toji Berčiūnų dalis, kurioje Kurorto g. stūkso bažnyčia, priklauso ne rajonui, o Panevėžio miestui, nors šis – dar net už 7 kilometrų.
„Manęs klausinėjo ir klausinėjo seniūnijos, kaimo, gatvės, o aš vis kartojau, kad esu Berčiūnuose prie bažnyčios. Toje painiavoje bažnyčia yra tiksliausia nuoroda, kad ir kiek tų Berčiūnų būtų, bažnyčia yra tik vienuose ir visi vietiniai, juo labiau Panevėžio policija, ją puikiausiai žino“, – operatorės beprasmiškas tardymas stebino fotografą.
Dar keisčiau nuskambėjo BPC darbuotojos paaiškinimas, jog nors ji matanti skambinančiojo buvimo vietą, bet nežinodama konkretaus adreso negalinti jos įvardyti pareigūnams. Fotografas dar bandė prašyti jį patį sujungti su Panevėžio policijos komisariato budėtojais, tačiau operatorė pareiškė to nedarysianti.
Perskambinusi vėl klausė adreso
Po beprasmių derybų su operatore netekęs kantrybės vaikinas numetė ragelį ir galop pats tiesiogiai paskambino į komisariatą. Po kiek laiko ta pati operatorė pati perskambino nukentėjusiajam ir pasiteiravo, gal šis pagaliau jau išsiaiškinęs adresą, kur esantis.
„Laimė, turėjau telefone policijos kontaktus. Kitaip nežinia, kiek dar laiko būčiau lakstęs po Berčiūnus ir aiškinęsis bažnyčios adresą. Tarsi tų bažnyčių stovėtų kiekviename kaime ant kiekvieno kampo. Po tokios asmeninės patirties klausimas, BPC nelaimės atveju padeda ar trukdo, lieka labai atviras. Po Dembavos tragedijos BPC, atrodo, netoli tepažengė“, – mano fotografas.
Operatorės laukia patikrinimas
BPC atstovės ryšiams su visuomene Vilmos Juozevičiūtės teigimu, kokiais atvejais besišaukiantis pagalbos sujungiamas su specialiosiomis tarnybomis, griežtai apibrėžta sutartyje su Policijos departamentu. Tiesiogiai su pareigūnais leidžiama kalbėti tik tuomet, kai kyla grėsmė gyvybei, vyksta įtariamųjų persekiojimas ar sulaikymas.
Kitais atvejais, anot V. Juozevičiūtės, dar kalbėdama su skambinančiuoju operatorė pildo kortelę ir ne ilgiau nei per minutę privalo gautą pirminę informaciją išsiųsti pareigūnams, o pokalbį su laukiančiu pagalbos žmogumi, esant reikalui, gali tęsti netgi iki atvykstant ekipažui. Šįkart BPC darbuotoja informacijos pareigūnams neišsiuntė ne tik per pirmąją pokalbio minutę. To ji visai nepadarė.
„Dėl šito atvejo mes pradėjome tarnybinį patikrinimą, su operatore bus kalbamasi, kodėl tai nebuvo padaryta“, – „Sekundei“ teigė V. Juozevičiūtė.
Paklaida dešimtys kilometrų
Apie vagystę pranešusio fotografo buvo prašoma adreso, nes, pripažįsta V. Juozevičiūtė, BPC vis dar negali matyti konkrečių skambinančiojo koordinačių, tik apytikslę jo buvimo vietą. Paklaida kartais gali svyruoti net iki kelių dešimčių kilometrų – miesto teritorijoje nuo 100 iki 700 metrų ir net nuo 5 iki 30 km užmiestyje.
Būti greičiau surasti gali tikėtis tie, kas savo mobiliuosiuose turi įdiegtas programėles, pritaikytas kalbos negalią turintiems žmonėms. Tiesa, tokia galimybe pasinaudoti gali tik išmaniųjų telefonų savininkai. Visiems kitiems, kol BPC suvoks, iš kur žmogus šaukiasi pagalbos, gali tekti gerokai pasiblaškyti po apylinkes ieškant operatorei suprantamos nuorodos.
„Kad būtų galima kuo tiksliau nustatyti skambinančiojo vietą, prašome kuo daugiau informacijos: miesto, kaimo, seniūnijos, gatvės. Jei žmogus nežino tikslaus adreso, svarbu nurodyti bent kokius orientyrus, tarkim, iš kur į kur važiuoja, kiek maždaug kilometrų nuvažiavo, matomus kelio ženklo, miestelių pavadinimus, kitas nuorodas“, – aiškino BPC atstovė.
Ji sutinka, kad Berčiūnuose apvogtas fotografas nusakė vieną esminių orientyrų – bažnyčią. V. Juozevičiūtė pripažįsta, jog to turėjo užtekti, kad operatorė išsiųstų pranešimą apie išplėštą automobilį policijai.
Į pagalbos skambučius iš visos Lietuvos atsiliepia operatoriai tik dviejuose miestuose – Vilniuje ir Klaipėdoje veikiančiuose BPC centruose. Juose per parą priimama maždaug 9000 skambučių. Iš jų tik trečdalis pranešimų būna tikri.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
