Nors orų prognozės kol kas nedžiugina, tačiau šv. Velykas švęsti reikia! Sukurti šventinę nuotaiką ir kartu laukti tikro pavasario jums padės prekybos ir pramogų centras „Babilonas“. Prieš pat Velykas, kovo 24–26 dienomis, „Babilone“ šurmuliuos tradicinė Velykų mugė.
Siūlys išskirtinės kokybės vaišių ir dovanų
Mugėje savo išskirtiniais gaminiais prekiaus tautodailininkai, amatininkai, drožėjai, pynėjai, kulinarinio paveldo puoselėtojai. Pavasario proga namus norintys atnaujinti mugės lankytojai čia ras suvenyrų iš akmens, rankų darbo medžio drožinių, keramikos dirbinių, medinių indų, rankų darbo žvakių. Jei ieškote dovanos, jūsų artimuosius maloniai nustebins gaminiai iš veltinio, rankų darbo kosmetika, akmeniniai papuošalai, lino ir odos gaminiai. Juk mylimus žmones apdovanoti galima ne tik per Kalėdas!
Vaišių velykiniam stalui į parduotuves atvykstantys pirkėjai galės rinktis ne tik iš įprastų prekių, bet ir iš tautinio kulinarinio paveldo gaminių, kurių prekybos centrų lentynose kasdien nerasi. Saldumynų mėgėjai galės paskanauti šviežių naminių pyragų, sausainių. Šeimininkių dėmesiui – gardžiausi ir švieži pieno produktai, mėsa ir žuvis.
Muges PC „Babilone“ rengia jau penkerius metus
„Tradicines Velykų ir Kalėdų muges sugalvojome kaip savotišką socialinę akciją. Panevėžio tautodailininkai pagamina labai daug gražių darbų, bet neturi kur jų eksponuoti. Sugalvojome panevėžiečiams dukart per metus leisti pristatyti ir, žinoma, parduoti savo gaminius „Babilono“ erdvėse. Prekybos centro lankytojams tai puiki proga pripildyti krepšius gerybių ir gerai praleisti laiką, prekybininkams – pasirodyti ir užsidirbti“, – sako prekybos ir pramogų centro „Babilonas“ direktorė Asta Kvedarienė.
Mugės organizatoriai pasakoja patys vykę į kovo pradžioje sostinėje surengtą Kaziuko mugę. Norėjo pasidairyti, kas naujo ir įdomaus siūloma šiemet, bei pakviesti namudininkus dalyvauti velykinėje mugėje Panevėžyje. Šiais metais mugėje pasirodys daugiau nei 20 dalyvių. Joje prekiaus Panevėžio ir kitų Lietuvos rajonų amatininkai.
„Iš Kaziuko mugės atvežta naujiena – namų gamybos sutirštintas pienas. Panevėžyje tai naujas dalykas. Pirmą kartą mugėje bus prekiaujama ir Milenos Kolesnikaitės rankų darbo žaislais, kuriuos taip pat pamatėme sostinėje“, – atskleidžia A. Kvedarienė.
Tarp niekada anksčiau nematytų mugės dalyvių – vegetariškų ajurvedinių patiekalų restoranas „Rasajana“. Jie prekiaus indiškais užkandžiais samosomis, pačių virta arbata, lydytu sviestu.
Pašnekovė skaičiuoja, kad kalėdinės ir velykinės mugės „Babilone“ rengiamos jau penkerius metus. „Kasmet kviečiame tuos amatininkus, kurie turi ką parodyti ir kurie sugeba maloniai nustebinti mūsų pirkėjus. Taip pat labai vertiname kulinarinio paveldo puoselėtojų darbą, todėl juos kviečiame kasmet“, – tradicijos tęstinumu džiaugiasi prekybos centro vadovė.
Velykų mugė „Babilone“ veiks prekybos centro darbo valandomis, nuo 10 iki 21 valandos. Mugė vyks po stogu, tad šventinės nuotaikos nesugadins nei sniegas, nei lietus.
Kuo nustebins amatininkai?
Gardūs šimtalapiai į „Babilono“ Velykų mugę atkeliaus iš Alytaus. Kaip pasakoja Šimtalapių kepyklos vadovas Ramūnas Alksninis, šis tradicinis totoriškas pyragas itin mėgstamas ir lietuvių, dažnai per šventes papuošia ne vienos šeimos stalą.
„Alytuje labai daug totorių, todėl šimtalapius čia kepa daug žmonių. Mes gaminame tik iš sviesto, nededame jokio margarino, jokių kitų nereikalingų priedų. Žmonės perka ir Velykoms, ir Kalėdoms. Jau dabar turime labai nemažai užsakymų. Paklausa išties didelė“, – sako alytiškis. Anot pašnekovo, jų parduodami pyragai yra trijų skirtingų dydžių – pagal kiekvienos šeimos poreikius. Mažiausias sveria 1,2 kg, didesnis – 2,3 kg, o tokio, kurio užtektų net 25 svečiams, svoris siekia pusketvirto kilogramo.
Natūralūs duonos gaminiai, pyragai, šimtalapiai, šakočiai ir sausainiai į Velykų mugę atkeliaus iš Panevėžio rajono. Kaip pasakoja Radviliškių kaimo kepyklos vadovė Audronė Kisielienė, visi jų produktai kepami iš natūralaus raugo, nenaudojant jokių cheminių priedų, pasitelkiant tik rankų darbą.
„Mūsų pasididžiavimas – „Petronėlės duona“, kuri gavo kulinarinio paveldo sertifikatą. Tai tikra, tradicinė, ekologiškų miltų ir natūralaus raugo, lietuviška senovinė duona, kepama pagal šimtametes tradicijas. Prekiausime ir itin moterų mėgstama vaisine duona „Ponių džiaugsmas“. Į šią desertinę duoną dedama ir razinų, saulėgrąžų, džiovintų slyvų, lazdynų riešutų. Vyrams siūlome „Duoną vyrams“, įdarytą lašinukais, česnakais ir pipirais“, – Velykų stalą neabejotinai papuošiančius savo gaminius pristato kepyklos vadovė. Mugėje skanėstų ieškantys „Babilono“ lankytojai čia ras ir duonos su kanapių sėklomis, linų sėmenimis, skaldytais grūdais.
Per Velykas reikia valgyti riebiai
Šventos Velykos – viena svarbiausių viso katalikiško pasaulio švenčių, simbolizuojanti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta Naujajame Testamente. „Sekundės“ skaitytojams etnologė Nijolė Marcinkevičienė pasakoja, kas yra Velykos ir kaip jas pasitikdavo senoliai.
Anot pašnekovės, tradiciniai Velykų stalo patiekalai neįmantrūs. „Jeigu kalbėsime apie XX amžiaus pirmos pusės patiekalus, jie buvo sotūs ir riebūs. Buvo laikai, kai gavėnios buvo laikomasi ir mėsa buvo valgoma labai retai. Velykos buvo suprantamos kaip naujų ūkinių metų pradžia ir būdavo svarbu pavalgyti riebiai. Anuomet riebumas asocijavosi su turtu. Kalbant apie Aukštaitiją, svarbiausias Velykų stalo patiekalas čia būdavo kiaulės kumpis. Patį geriausią, užpakalinį, kumpį palaikydavo išrūgose arba kitaip pamarinuodavo, kad būtų sultingesnis. Dažnai duonos tešloje iškepdavo su visu kaulu“, – pasakoja p. Nijolė.
Ant šventinio stalo taip pat būdavo dedamas puodas naminių virtų dešrų – kad užtektų visiems. Taip pat – šaltiena, karka. „Buvo praktikuojami kiaulienos patiekalai. Mat kiaulė siedavosi su sotumu, galimybe knisti – juk pavasarį prasideda žemės darbai. Suvalkiečiai ir dzūkai ilgai išlaikė tradiciją išvirti visą kiaulės galvą arba tik šnipą, kurį taip pat dėdavo ant stalo – kad žemės ūkio darbai gerai sektųsi“, – šimtametėmis tradicijomis dalijasi etnologė.
Šeimininkės ant stalo dėdavo ir kviečių – dar vieną turto simbolį. Namiškių nepamiršdavo nudžiuginti ir pyragais. Moterys kepdavo mielinius tradicinius pyragus, stengdavosi, kad kuo aukščiau iškiltų – kviečiai augs aukštesni. Kartais juos pagardindavo aguonomis. Kas turėdavo galimybių, dėdavo razinų. Pyragai būdavo balti, minkšti, iškilę.
Pašnekovės teigimu, aplink Panevėžį itin populiarios buvo Velykų bobos. „Šeimininkės labai norėdavo, kad jos iškiltų kuo aukščiau. Kepdavo aukštuose moliniuose induose. Dėl to aukštumo net negailėdavo indų ir po to juos sudaužydavo, kad galėtų išimti pyragą“, – atskleidžia N. Marcinkevičienė. Pyragą puošdavo žalumynais – bruknienojais, pataisais, rūtomis, kartais pakaišydavo plunksnomis, o ant šio pyrago viršaus dėdavo gražiausius margučius.
Kiaušiniai visada būdavo stalo viduryje ir visi privalėjo bent po vieną suvalgyti. Prie kiaušinių visuomet buvo patiekiama krienų arba sviesto. Iš sviesto padarydavo avinėlį, simbolizuojantį Jėzaus Kristaus paaukojimą. „Ne Sekminės, tad sūrių daug dar nebūdavo, bet iš paskutiniųjų stengdavosi ant stalo nors mažą padėti. Jei patys neturėdavo, iš kaimynų pasiprašydavo“, – prisimena žinovė.
Patiekalai ant Velykų stalo būdavo dedami iš vakaro, kad ryte, iš karto po bažnyčios, žmonės galėtų sėsti prie stalo ir pradėti švęsti. Patiekalų nepjaustydavo. Anot p. Nijolės, tokie nepjaustyti pyragai simbolizuodavo gausą.
Velykų stalas nuo Kalėdų skyrėsi tuo, kad būdavo puošiamas žalumynais. Kas galėdavo, bėgdavo į mišką, miestiečiai visžalių augalų įsigydavo turguje. Žalumynus dėdavo ir ant kumpio, ir margučių dubenį papuošdavo.
Norintieji savo Velykų stalą praturtinti pagal šimtametes tradicijas keptais gardžiais pyragais, duonos gaminiais, sūriais, jų tikrai ras kovo 24–26 dienomis „Babilone“ vyksiančioje Velykų mugėje.
