Likus mažiau nei dviem savaitėms iki bendrojo moksleivių priėmimo į pirmąsias klases, sujudo ne tik tėvai, bet ir mokytojai. Atrodo, situacija paprasta, bet tėvai susirūpinę ir jaučia įtampą: norint patekti pas pasirinktą mokytoją, teks stovėti eilėje.
Norint patekti pas pageidaujamą mokytoją pirmokų tėvams tenka stovėti eilėje. U. Mikaliūno nuotr.
Vieša paslaptis, jog kai kurie būsimų pirmokų tėvai gyvenamąją vietą deklaruoja pas pažįstamus ar giminaičius, kad tik vaikas galėtų lankyti pageidaujamą mokyklą. O norint patekti pas išgirtą mokytoją, kaip tikina tėvai, reikia užsirašyti prieš metus.
Tėvai prisiklauso įvairiausių nuomonių apie mokytojus, todėl pas kai kuriuos užrašo po keliasdešimt vaikų, pas kitus – nė vieno. Tačiau daugeliui tėvų kyla klausimas, kaip pasirinkti mokytoją jos nė karto akyse nemačius.
Paprastai dėl šios priežasties mokyklos rengia bendrus vaikų, tėvų ir būsimų mokytojų susirinkimus. Tačiau tada jau šaukštai būna po pietų – išrinktieji pedagogai užimti, ir pats kaltas, jei nespėjai užsirašyti anksčiau.
Švietimo skyrius – gelbėjimosi laivas
„Šaltinio“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dalia Vašėtienė neneigia, kad tokią tvarką sukūrė patys tėvai, o pirmuosius prašymus mokykla pradėjo gauti dar praėjusių metų rugsėjį.
„Mokykla to neorganizavo. Tėveliai patys pradėjo nešti prašymus ir juose nurodė, pas kurią mokytoją nori patekti. Jokiais būdais nenorime niekinti tėvų iniciatyvos, bet patenkame į keblią situaciją. Jeigu į Švietimo skyrių tėvelis nunešė prašymą pirmas, tai jis negali nepatekti, pas kurią nori mokytoją, jei į mokyklą atnešė pirmas, o į Švietimo skyrių – paskutinis, sunku pasakyti, kaip viskas išsispręs. Kai komplektuosime klases, į tėvų prašymus atsižvelgsime, bet noriu pabrėžti, kad pagrindiniai ir svarbiausi prašymai dėl priėmimo į mokyklą teikiami Švietimo skyriuje“, – „Sekundei“ teigė D. Vašėtienė.
Pasak pavaduotojos, prašymus tėvai nešdavo ir ankstesniais metais, todėl toks įprotis virto tradicija.
„Nė viena mokykla neturėtų to daryti, bet tėveliai ateina ir sako, kad kitos priima prašymus, todėl neša ir pas mus. Manau, kad tvarka visiems turi būti vienoda“, – kalbėjo pavaduotoja.
Kita vertus, anot D. Vašėtienės, pagal pateiktus prašymus mokykla žino, kiek bus pirmokų, todėl iš anksto gali numatyti klasių skaičių.
Pageidavimų koncertas – neuždraustas
Tokia pati sistema veikia ir „Ąžuolo“ progimnazijoje. Šios įstaigos direktorius Remigijus Glinskis teigia, kad tėvams išdalytuose lankstinukuose yra išsami informacija, tačiau apie tai, kad galima surašyti pageidavimą, pas kurią mokytoją vaikas norės mokytis – nėra.
„Tėveliams pageidauti niekas negali uždrausti. Visą laiką mūsų mokyklos komanda bendravo su aplinkiniais darželiais. Tėvai buvo kviečiami į susirinkimus, jiems buvo pateikta išsami informacija – lankstinukai apie mūsų mokyklą. Kas norėjo, tas atėjo, domėjosi ir išreiškė savo pageidavimus“, – „Sekundei“ tvirtino R. Glinskis.
Kiek šiuo metu vaikų pageidauja mokytis pas tam tikrą pedagogą, direktorius pasakyti negalėjo, o tokie prašymai, anot jo, buvo priimamai nuo tada, kada tėvai pradėjo domėtis, kurie mokytojai rugsėjo pirmąją pasitiks jų atžalas.
„Mūsų mokyklos durys neuždarytos, visada galima užeiti ir paklausti. Jeigu suaugusieji nesidomi, neskambina ir neklausia, niekuo negaliu padėti“, – sakė R. Glinskis.
Abiejų įstaigų vadovai pažymi, kad tėvai paprastai mokytojus renkasi pagal rekomendacijas – kaimynų, draugų, kirpėjų, ir gana dažnai išgirsta nuomonė būna klaidinga.
Nėra garantijos
„Saulėtekio“ progimnazijos direktorius Algirdas Gedeikis tvirtina nesuprantantis tokios sistemos. Pasak jo, nors tėvai ir pageidauja konkrečių mokytojų, tačiau esą nėra jokios garantijos, kad jų norai bus išpildyti.
„Ką daryti, jei pas vieną pedagogą nori mokytis 60 vaikų, o pas kitą – nė vieno. Mūsų mokykla tokios sistemos netaiko, nepriimam jokių prašymų, viskas pildoma Švietimo skyriuje. Yra bendra tvarka ir privalome jos laikytis. Paprastas dalykas – pirmumą turi tas, kuris pirmas atidavė dokumentus. Įdomu, kas kitose mokyklose bus pirmesnis – ar tas, kuris kažkada atėjo į mokyklą ir užsirašė, ar, tas kuris prašymą pateikė Švietimo skyriuje. Jei mokyklos ieško savo būdų, tada reikia sukurti teisingą tvarką, kad viena kitai neprieštarautų“, – svarsto A. Gedeikis.
Daugiau nerimo ir abejonių direktoriui kyla ne dėl mokytojų pasirinkimo, o dėl vaiko patekimo į pačią švietimo įstaigą. Anot jo, įstatymas užtikrina teisę mokytis savo mikrorajone, bet ar tai bus realybė, dar neaišku.
„Tėvai gali būti ramūs, nes valstybė užtikrina, kad vaikai privalo būti priimti į jiems priklausančią pagal teritoriją mokyklą, bet gali iškilti kita problema. Mes žinome, kad siūlomos trys klasės – 72 vaikai, o jeigu mūsų mikrorajone gyvena 90 būsimų pirmokų? Taigi miesto Taryba turėtų patvirtinti ketvirtą klasę, nes vaikas turi teisę mokytis ten, kur jam priklauso, o kaip bus pamatysime po bendro priėmimo“, – kalbėjo direktorius.
Mokyklą lankys visi
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji centralizuoto vaikų priėmimo į mokyklas specialistė Laima Matuzevičienė sako, kad visi prašymai bus registruojami pagal gavimo datą. Prašyme galima nurodyti, pas kokią mokytoją pageidauja mokytis būsimas pirmokas.
„Kiekviena mokykla turi savo tvarką. Ji pagal mūsų gautus prašymus vaikus suskirstys į klases.
Manau, kad tokie pageidavimai mokyklose renkami dėl to, kad bent preliminariai nori žinoti, kiek pas juos rugsėjį ateis vaikų, kiek reikės mokytojų ir kiek – klasių“, – paaiškino specialistė.
Šiemet miesto mokyklose planuojama sulaukti dviem pirmokų klasėmis daugiau nei pernai. Pagal deklaracijas į mokyklas turėtų ateiti 1042 pirmokai, pernai jų buvo 974.
L. Matuzevičienė ramina tėvelius, kad pagal gyvenamosios vietos deklaraciją į mokyklas turėtų patekti visi pirmokai.
„Dar nebuvo tokio atvejo, kad pagal deklaruotą gyvenamąją vietą vaikai nebūtų priimti į mokyklą. Žiūrėsime, kokia situacija susiklostys šiemet, bet manau, kad viskas bus gerai“, – sako specialistė.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
