Jūsų eisena – praktiškai tas pat, kas jūsų ligonio kortelė: tereikia atsiversti ir perskaityti diagnozę.
Bet koks nukrypimas nuo normalios – tai yra sklandžios, lengvos eisenos gali reikšti daugiau, nei įsivaizduojame. Specialistai įsitikinę, jog pagal tai, kaip vaikštome, kartais net įmanoma diagnozuoti ligas.
Pamenate, kaip vienoje populiarioje sovietinėje komedijoje sekretorė auklėjo didelės įstaigos direktorę, kad ta „susisukusi į mazgą, sudribusi kaip senas aulinis kerėplina į darbą“? Pagal filmo siužetą visi turėjome tikėti, jog dėl tokios negrakščios ir nemoteriškos herojės eisenos kaltas jos nykus asmeninis gyvenimas. Tačiau šiuolaikinė medicina sako, kad ne viskas taip paprasta.
Anot specialistų, eisena – tai daugiau nei būdas, naudojantis raumenimis, perstatinėti kojas. O eisenos lengvumas priklauso ne tik nuo mūsų nuotaikos, bet ir nuo medicininių būklių, turinčių rimtus lotyniškus pavadinimus.
Traukia į kairę
Šią keistą trauką dažnai pajunta žmonės, piko valandomis priversti grūstis viešajame transporte: tai atsitrenkia į stotelėje laukiančius būsimus pakeleivius, tai, taikydamiesi įlipti į autobusą pro priekines duris, netikėtai sau patiems atsiduria prie vidurinių…
Gyvendami kaime ar nelabai dideliame mieste tokio savo eisenos defekto galime ir nepastebėti. Galiausiai juk turime akis, padedančias neišklysti iš kelio ir nenužengti nuo šaligatvio į važiuojamąją gatvės dalį.
Jeigu sukirbėjo bent menkiausias įtarimas, kad ir jus kartais traukia į kairę (tiesiogine prasme), surenkite nedidelį eksperimentą. Pabandykite nužingsniuoti kelis metrus šaligatvio borteliu. Pavyks nenusprūsti – puiku. Nepavyks, irgi neverta pulti į paniką. Tiesiog padidėjęs nerimastingumas, kurį lemia nuolat patiriamas stresas, aktyvuoja dešinįjį smegenų pusrutulį. Štai jis ir „stumia“ mus į kairę nuo pasirinkto kelio – nereaguoja nei į mūsų valią, nei sąmonę.
Tiesa, būtina pabrėžti, kad ne visada stresas būna kaltas. Besivystanti Parkinsono liga taip pat gali versti svirduliuoti į vieną ar kitą pusę. Pačioje tos ligos pradžioje vienas iš smegenų pusrutulių paprastai pažeidžiamas daugiau, nei kitas, tai ir lemia asimetrinę eiseną.
Pinasi kojos
Stebėkite gatvėje aukštakulniais kaukšinčias damas (ir kuo aukštesne pakulne, tuo geriau). Kaip jos – vienos labai stengiasi, kitos tarsi savaime – sugeba kryžiuoti pėdas ir žingsniuoti nematoma tiesia linija neužkliūdamos.
Tačiau jei tokia eisena siaurą sijonėlį seginčiai, ant aukštų kulniukų balansuojančiai merginai yra nulemta objektyvių aplinkybių, mūvint džinsus ir avint sportinius batelius kojos pintis neturėtų niekam. O jei pinasi, tai jau priežastis įtarti labai rimtą ligą – išsėtinę sklerozę, pažeidžiančią stuburo ir galvos smegenų nervinius audinius.
Aišku, jeigu tų audinių anksčiau nėra pažeidęs kas nors kitas: pernelyg dideli fiziniai krūviai sportuojant, per avariją patirtos traumos ir panašiai.
Bet kuriuo atveju, normaliai vaikščioti trukdantys silpni ir neelastingi raumenys yra nieko gero nežadantys ženklas.
Klibikščiavimas
Elementari nuospauda gali mus versti labiau remtis viena koja, taigi ir šlubčioti. Jeigu nuospaudų nėra, klibikščiavimu gali pasireikšti klubo, kelio ar pėdos artritas. Tokiu atveju žmogus nesąmoningai pradeda vengti apkrauti nesveikuojantį sąnarį ir net nejaučia, kad labai pasikeitė eisena.
Jūreivio žingsneliu…
Jei lygiu paviršiumi vaikštote tarsi audringa jūra plaukiančio laivo deniu, reikėtų pasitikrinti galvos smegenų dalį, vadinamą smegenėlėmis. Mat būtent ji atsakinga už koordinaciją.
Pradėkite nuodugnią sveikatos patikrą nuo neurologo ir būkite pasiruošę galbūt ilgai kelionei po kitų specialistų kabinetus.
Slidininko eisena
Vilkti kojas gali skatinti ribotas pėdos judrumas, kai sunku pakelti pirštų galus nuo žemės. Kartais, kad kompensuotume tą judrumo stoką, galime pradėti kelius kelti šiek tiek aukščiau, nei reikia.
Tikėtina „slystančios“ eisenos priežastis – bėdos dėl bendrojo šleivinio nervo šeivikaulyje.
Labai svarbu laiku atkreipti dėmesį, kai taip pasikeičia mūsų močiučių bei senelių eisena. Mat vystantis demencijai susilpnėja smegenų funkcijos, lemiančios ne tik gebėjimą mąstyti, bet ir judėti. Be to, eisena gali pakisti gerokai anksčiau, nei pasireikš atminties sutrikimai. O ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas kartais ilgam pristabdo ligos vystymąsi.
Pingvino eisena
Taip svirduliuoti leistina tik tikriems pingvinams. Visiems kitiems tokiu atveju reikėtų susimąstyti apie galbūt juosmens srityje užspaustą nervą. Traumuotas nervas prasčiau perduoda signalus sėdmenų raumenims, ir mes vaikščiodami pradedame krypuoti.
Parengė Sergejus Stonkus
