„Nevėžio“ pagrindinės mokyklos mokiniams kitais mokslo metais gali tekti keliauti į „Vyturio“ progimnaziją. Pokyčių neišvengs ir Jaunimo mokykla, nes ją norima prijungti prie Suaugusiųjų mokymo centro. Miesto savivaldybei paskelbus tokius mokyklų pertvarkos planus, užvirė aistros. Nuo mokyklų uždarymo bandantys gelbėtis Panevėžio pedagogai pagalbos kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, o „Nevėžio“ mokyklos bendruomenė išsigelbėjimo meldė Berčiūnių bažnytėlėje užsakytose Mišiose.
Numatomoje uždaryti „Nevėžio“ mokykloje dabar mokosi vos 226 vaikai, o vieno išlaikymas Savivaldybei kainuoja 769 eurus. U.Mikaliūno nuotr.
Per pastaruosius dešimt metų Panevėžyje mokinių sumažėjo perpus. Numatomoje uždaryti „Nevėžio“ mokykloje dabar mokosi vos 226 vaikai, o vieno išlaikymas Savivaldybei kainuoja 769 eurus. Dauguma „Sekundės“ kalbintų panevėžiečių teigė, kad mokyklų jungimas neišvengiamas, nes mažėja mokinių. Tačiau pabrėžia, kad, pertvarkant mokyklų tinklą, būtina atsižvelgti į vaikų interesus.
Mokinių interesai – svarbiausia
Ilona
Neturiu tvirtos nuomonės dėl mokyklų jungimo ar jų pertvarkymo. Svarbiausia – kelti klausimą, kaip tai paveiktų mokinius, kaip padaryti, kad jiems būtų geriau. Gal ir geras sprendimas imtis mokyklų tinklo pertvarkos, jei trūksta mokinių. Juk negalime laikyti pustuščių mokyklų, tada neužtikrinamas ir kokybiškas mokymosi procesas. Savivaldybė tikrai sutaupytų, jei mieste sumažintų mokyklų, tik neaišku, koks bus tokio taupymo rezultatas, ar visai tai atsipirks.
Man atrodo, kad nereikia galvoti apie mokytojų interesus, nes svarbesni yra mokinių interesai. Jei mokykla yra toliau nuo namų, bet joje švietimo paslaugos kokybiškesnės, nemanau, jog kuris nors tėvas galėtų prieštarauti, kad vaikas lankytų būtent tokią mokyklą.
Lazda turi du galus
Gediminas Sargūnas
Mažų vaikų neturiu, todėl man šis klausimas nėra itin aktualus. Tokius dalykus pirmiausia turi spręsti Savivaldybė. Reikia, kad ir žmonėms būtų patogu, ir lėšos būtų racionaliai naudojamos. Jeigu ko nors stinga, o dažniausiai – trūksta lėšų, tai būtina ieškoti sprendimų.
Paviršutiniškai mąstant, atrodo, kad sujungus mokyklas sutaupyti tikrai būtų įmanoma. Bet reikia pasigilinti, kokie išoriniai veiksniai lemia tokią situaciją, kaip tai paveiks tėvų ir mokinių gyvenimą. Jei mokyklų jungimu ir pertvarka visi bus patenkinti, tada nėra problemos.
Kitas klausimas, ar nedidės mokytojų nedarbas. Jeigu yra galimybė sujungus mokyklas įdarbinti visus mokytojus, tuomet puiku. Bet greičiausiai mokyklos jungiamos tam, kad dalis žmogiškųjų išteklių atsilaisvintų. Kaip liaudyje sakoma, lazda turi du galus.
Panevėžyje itin aktualus nedarbo klausimas, nes miestas negali pasiūlyti daug darbo vietų intelektualiems darbuotojams, ypač tokiems kaip pedagogai. Mokytojui, pusę ar daugiau amžiaus išdirbus mokykloje ir netekus darbo, susirasti sau tinkamą gana sudėtinga.
Būtina skaičiuoti
Vita
Nežinau, ar sujungti mokyklas yra geras, ar blogas sprendimas. Mano vaikas nuo pirmos klasės mokosi toje pačioje mokykloje ir iš vienos į kitą nelaksto. Šis klausimas gali būti aktualus tik tiems, kurių atžala mokosi pertvarkyti ar sujungti norimoje mokykloje. Jei mano vaikas lankytų norimą prijungti prie kitos švietimo įstaigą, nebūčiau patenkinta tokia pertvarka ir jai nepritarčiau.
Kita vertus, jei mažėja vaikų ir nėra kito sprendimo – tik jungti mokyklas, tuomet ką daryti. Nemanau, kad reikia pulti į kraštutinumus ir stengtis bet kokiu būdu išlaikyti mažai vaikų turinčias mokyklas. Reikia atsižvelgti į Savivaldybės išgales ir realiai vertinti situaciją.
Geresnė kokybė
Greta
Aš pritariu sprendimui sujungti mokyklas, nes didesnėse įstaigose geresnė mokymo kokybė. Suprantu, kad bendruomenės nenori pertvarkos, bet reikia atsižvelgti į vaikų poreikius. Jie savo nuomonės išsakyti kol kas negali. Bet būtina atsižvelgti į tai, kad sujungus mokyklas ir esant didesnėje bendruomenėje pagerės mokytojų darbo sąlygos bei mokymosi kokybė. Manau, jog ir patys mokytojai bus laimingesni galėdami dirbti šiltesnėse klasėse.
Suprantama, kad kai kurie pedagogai gali netekti darbo, tačiau ši blogybė yra mažesnė nei Savivaldybei išlaikyti didžiulį pastatą. Juk reikia mokėti nemenką sumą už jo šildymą žiemą, o mokosi tik keli šimtai vaikų. Manau, kad absurdiškas noras bet kokia kaina stengtis išlaikyti pustuščią mokyklą, galbūt būtų lengviau tam tikrų dalykų mokytojams pakeisti savo kvalifikaciją.
Išsaugoti bet kokia kaina
Alvydas
Visiškai nepritariu mokyklų jungimui, nes to, ką uždarysim, paskui nebeatidarysim. Uždarius tam tikras mokyklas į kitas kai kuriems mokiniams nebus patogu nueiti. Girdėjau, kad „Nevėžio“ mokykla gali tapti sporto centru, bet juk ji pritaikyta ugdyti, o ne sportuoti. Nemanau, kad Savivaldybė sutaupys, jei sujungs mokyklas. Reikia mąstyti ūkiškiau, juk galima prie tos pačios mokyklos ką nors prijungti. Sportas gali būti ir šalia – daugiafunkcių centrų pavyzdžių Lietuvoje nemažai.
Nesuprantu, kam naikinti, jeigu galima išsaugoti. Aš visuomet esu prieš naikinimą ar uždarymą, o ypač švietimo srityje. Kiekvieną mokyklą reikia saugoti bet kokia kaina. Pavyzdžiui, skandinavai mokyklas vertina kaip kultūrinį paveldą. Kodėl mes taip negalime?
Baisu, kad uždarius „Nevėžio“ mokyklą gali pasikartoti „Verdenės“ istorija. Pastarasis pastatas šiuo metu atrodo siaubingai – išdaužyti langai, ištepliotos sienos. Tokie apleisti statiniai tikrai nepuošia miesto.
Audinga SATKŪNAITĖ
