2015 m. ES šalyse veikiančios įmonės dėl darbuotojų pravaikštų, dažnos kaitos ir sumažėjusio produktyvumo patyrė apie 20 mlrd. eurų nuostolių, kaip teigia Europos Komisija. Organizacijų plėtros ekspertai pastebi, kad šiandien koreliacija tarp organizacijose nevaldomo streso, fiksuojamų nuostolių ir pelno vis labiau stiprėja. Norintys išlikti konkurencingi ir pasiekti puikių finansinių rezultatų turi investuoti į streso valdymą.
Sertifikuota koučingo konsultantė iš Vokietijos Denise Banks-Grasedyck, dalyvausianti balandžio 14 d. vyksiančioje pirmojoje Lietuvoje streso valdymo konferencijoje „StressOff“, teigia, jog organizacijų vadovams suvokus, kad stresas nėra vien asmeninė darbuotojo problema, ir pasitelkus aktyvias ir proaktyvias strategijas, galima pasiekti apskaičiuojamą naudą. Tyrimai rodo, kad kiekvienas į streso valdymą investuotas euras padeda uždirbti vidutiniškai 13,62 euro. Tad organizacija, skirdama, tarkime, 15 tūkst. eurų stresui suvaldyti, gali pasiekti net 200 tūkst. eurų pridėtinę vertę.
Nuo ko reikėtų pradėti?
Pasak D. Banks-Grasedyck, vadovai turėtų atkreipti dėmesį, kad ne visada patiriamas stresas yra neigiamas reiškinys, nebūtinai jo priežastys slypi darbe. Kas vienam darbuotojui kelia įtampą, kitam tėra nereikšmingas veiksnys. Tai priklauso ir nuo asmeninių žmogaus savybių, ir nuo aplinkos, supančios už organizacijos ribų. Taigi vienas streso valdymo konferencijos „Stress Off“ užsienio pranešėjos patarimų – susitelkti į tai, kaip darbovietėje sukurti įtraukiančią ir kartu komforto zoną peržengti skatinančią aplinką.
„Paprastai pasitenkinimą darbu skatina įveiktas darbo krūvis, adekvatus darbo laikui bei gaunamam atlygiui, ir, žinoma, papildomos motyvuojančios priemonės. Jausdamasis vertinamas, žmogus dirba noriai, produktyviai ir su įkvėpimu. Tad novatoriškos organizacijos turėtų užtikrinti darbuotojų gerovę ir organizacijos vizijoje numatyti streso valdymo būdus“, – dalijasi D. Banks-Grasedyck.
Be to, įmonių vadovai pirmiausia turi užkirsti kelią asmeniniam stresui, o tuomet susikoncentruoti į streso valdymą bendrovės lygmeniu. Gebėjimas valdyti stresą turi įtakos ir platesniame kontekste – pirmiausia darbui komandoje, po to net ant kritinės ribos balansuojančiuose santykiuose su klientais. Natūralu, kad darbe įgyti streso valdymo įgūdžiai galiausiai praverčia ir asmeniniame gyvenime.
Kokios priežastys lemia stresą Lietuvos organizacijose?
Įvairias Lietuvos bendroves ir asociacijas streso valdymo klausimais konsultuojantis Lukas Mackevičius pastebi, jog toli gražu ne visi vadovai kreipia dėmesį į tai, kad komandoje tvyro įtampa ir kitos neigiamos emocijos. Jis išskiria tris dažniausiai šalies organizacijose pasitaikančias situacijas, kai nesuvaldytas stresas atneša didelių finansinių nuostolių.
1) Darbuotojų sveikatos sutrikimai ir įsitraukimas į atliekamą veiklą. Susirgus ar perdegus įtampos neatlaikiusiems darbuotojams, organizacijai reikia ieškoti laikino personalo, taip pat nevisiškas įsitraukimas į atliekamas užduotis smarkiai padidina prekės ar paslaugų kainą ir sumažina pelną.
2) Laimingi darbuotojai – laimingi klientai. Darbuotojų ir klientų pasitenkinimas stipriai susiję. Priešingai nei streso energiją sąmoningai nukreipiantys ir patenkinti darbuotojai, su streso energija nesusitvarkantys asmenys nepajėgia aptarnauti klientų pagal aukščiausius kokybės standartus. Todėl ilgainiui sudaro netinkamą įvaizdį apie produktą ir paslaugą ar apskritai pačią organizaciją.
3) Padidėjusi darbuotojų kaita ir neigiamas organizacijos kaip darbdavės įvaizdis. Kalbos ir neigiami atsiliepimai sklinda žaibišku greičiu, tad ilgainiui niekas nenorės dirbti ten, kur vadovai nepadeda darbuotojams susitvarkyti su nevaldomu stresu arba dar blogiau – patys yra nuolatinės įtampos šaltinis.
Daugelis nujaučia nevaldomo streso žalą organizacijos mikroklimatui ir finansiniams rodikliams, tačiau nežino, kaip konkrečiai streso energiją konvertuoti į katalizatorių, kuris teigiamai paveiks įmonės veiklos rodiklius. Balandžio 14 d. Vilniuje vyksiančioje streso valdymo konferencijoje „StressOff“ bus išsamiai kalbama ne tik apie tai, kaip vadovams išlikti efektyviems, bet ir kaip didinti įmonės produktyvumą, darbuotojų našumą, kaip savo organizacijose pritaikyti praktikoje veikiančius sprendimus.
