Nepriklausomybės aikštėje, ties Švč. Trejybės bažnyčia, kai kuriuos panevėžiečius ištinka šokas – vietoj čia daug metų augusių liepų sukrautos krūvos sukapotų medžių liekanų. Kodėl viena centrinių miestų aikščių primena miško kirtavietę?
Žaliąsias miesto erdves vertinantiems gyventojams skauda širdį matant, kad vietoj daug metų augusių liepų sukrauta sukapotų medžių liekanų. U. Mikaliūno nuotr.
Žaliąsias miesto erdves vertinantys gyventojai skaudama širdimi stebi, kaip jų nuolat mažėja. Šį kartą jų rūstybę užsitraukė ne savo valdas grąžinantys ar plečiantys privatūs asmenys ar verslo subjektai, kaip dažniausiai būdavo, o Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčios klebonas Simas Maksvytis.
Dvasininkas pasirūpino nupjauti penkias prie bažnyčios augančias liepas, motyvuodamas, kad ieškantiesiems Dievo atsivers geresnis jo namų vaizdas. Be to, S. Maksvyčiui liepos kliudė įgyvendinti brandinamą planą atstatyti prie bažnyčios buvusį paminklą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti, kuris buvo nugriautas sovietmečiu.
Kraštovaizdžio specialistė, Margaritos Rimkevičaitės technologinės mokyklos dėstytoja Danguolė Laužikienė, pamačiusi sukapotas liepas, buvo priblokšta.
Šalia esančioje Sodų gatvėje užaugusi moteris sako, kad tos liepos yra neatsiejamas Nepriklausomybės aikštės simbolis. Karštą dieną jos suteikdavo pavėsį čia ant suoliukų prisėdusiems žmonėms, o žydėdamos skleisdavo nuostabų kvapą.
„Negerai, kai Dievo tarnams buities reikalai pradeda rūpėti labiau už dvasinius.
Nesuprantu, kur žiūri miesto Architektūros skyriaus specialistai, aplinkosaugininkai, kad leidžia naikinti žaliąsias erdves“, – kalbėjo apželdinimo subtilybių jaunuolius mokanti pedagogė.
D. Laužikienė nesipiktintų, jei liepos būtų pažeistos ligos, tačiau apžiūrėjusi nupjautų medžių liekanas neįžvelgė priežasčių, dėl kurių jas reikėtų kirsti.
Pasak kraštovaizdžio specialistės, anksčiau buvo iškirsta nemažai prie bažnyčios augančių klevų, ir tai galima suprasti – tai trumpaamžiai, ne itin vertingi medžiai. Tačiau liepos visai kas kita.
„Jeigu jos užstoja vaizdą, galima apgenėti šakas. Jeigu tik nori, galima sukurti estetinį vaizdą ir tą paminklą įkomponuoti“, – mano ji.
Gadino estetinį vaizdą
Švč. Trejybės bažnyčios klebonas S. Maksvytis tvirtina, kad buvo nukirsti ligos paliesti medžiai, t. y. su puvėsių židiniais kamienuose ir stiebuose.
„Liepos buvo bažnyčios teritorijoje, bet mes jų savavališkai nekirtome. Paprašėme ir gavome leidimą iš Panevėžio savivaldybės. Kiek žinau, Nepriklausomybės aikštė bus tvarkoma iš Europos Sąjungos lėšų. Mes tik prisidedame prie jos gražinimo“, – kalbėjo klebonas.
Kaip teigė S. Maksvytis, jam žmonės dėkoja, kad nukirtus liepas atsivėrė bažnyčios vaizdas, kad maldos namus tarsi iš naujo atrado. Dvasininkas siūlė pagalvoti, ar būtume patenkinti, jei, pavyzdžiui, Vilniaus katedrą užgožtų medžiai.
S. Maksvytis sako, kad ligotos liepos užstojo bažnyčios vaizdą ir būtų trukdžiusios atstatyti čia buvusį paminklą.
„Nežinau, ką čia negero galima įžvelgti. Jums gal viena kita davatka pasiskundė?“ – „Sekundei“ tvirtino jis.
Pasak S. Maksvyčio, liepos ne tik gadino estetinį vaizdą, bet ir būtų trukdžiusios atstatyti paminklą Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui, sunaikinta tarybiniais metais. Kaip žinia, tuomet ir pati bažnyčia buvo paversta parodų sale.
Klebonas žadėjo liepų nepalikti nė kvapo – jų šaknys buvo išrautos.
S. Maksvytis retoriškai klausė, kodėl medžių mylėtojams nė motais, kai juos reikia gelbėti nuo sausros, kai jų šaknys ardo bažnyčios perdangas ir dėl to į šarvojimo salę skverbiasi vanduo.
Klebonas nemano neigti, kad jam rūpi bažnyčios ūkiniai reikalai. Jis stengiasi ją remontuoti ir gražinti, nepamiršta ir aplinkos. Prieš kurį laiką buvo sutvarkyta ir aptverta klebonija, dabar atėjo eilė erdvei prie bažnyčios. S. Maksvytis sakė, kad žmonės dar pamatys tokių gražių dalykų, kokių nėra regėję.
Bažnyčiai negali atsakyti?
Panevėžio savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stankūnienė patvirtino, kad liepos prie Švč. Trejybės bažnyčios buvo iškirstos su Savivaldybės žinia ir jai leidus.
R. Stankūnienė kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistu nuvyko į vietą ir įvertino liepų būklę. Paaiškėjus, kad penkios liepos yra pažeistos puvinio, leista jas nukirsti. Klebonas norėjo panaikinti septynias liepas, tačiau prie fontano augančių dviejų sveikų medžių jam neleista kirsti. Vyriausiosios specialistės teigimu, šiuo atveju teisės aktams nenusižengta.
Iškirstų liepų gailintys panevėžiečiai ironizuoja, kad Savivaldybė Bažnyčios prašymus pildo tarsi Dievo valią. Praėjusiais metais Savivaldybė iš 147 tūkst. eurų, skirtų bendruomenėms, net 141 tūkst. nepagailėjo bažnyčioms ir su jomis susijusioms bendruomenėms remti.
Švč. Trejybės bažnyčia gavo tiek, kiek prašė – 33 tūkst. eurų. S. Maksvytis už tas lėšas žadėjo suremontuoti bažnyčią ir šalia esančius bendruomenės namus. Dvasininkas skundėsi, kad maldos namų lubos ir stogas – tragiškos būklės.
Kunigas nemanė, kad 33 tūkst. eurų yra didelė suma. Jo teigimu, tokie pinigai, atsižvelgus į bažnyčios poreikius, tėra smulkmė.
Šių metų pradžioje klebonas žurnalistams parodė už tris tūkst. eurų įsigyta spintą liturginiams drabužiams ir indams laikyti. Jis džiaugėsi, kad dar palyginti pigiai pavyko įsigyti tokį baldą.
Inga SMALSKIENĖ
